TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Studentų skolos už mokslus išaugo dvigubai

2015 11 27 6:00
Kritikuojamas ne tik studentų paskolų sistemos perdavimas į bankų rankas, bet ir apskritai studijų vietų skirstymas į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas. Esą taip universitetai paverčiami vidutinybių kalvėmis,  LŽ archyvo nuotraukos

Nuo to laiko, kai studentų paskolas valstybė iš savo rankų perdavė bankams, šių paskolų portfelis tik augo. Viena vertus, valstybės remiamų kreditų skaičiaus ir vertės augimas byloja apie didėjantį aukštojo mokslo prieinamumą. Kita vertus, tai patvirtina nuogąstavimus, kad savo ateitį kuriantis jaunimas gramzdinamas į skolas, kurių didelės dalies neįstengs grąžinti.

Kaip rodo statistika, aukštasis mokslas iš tiesų vis didesniam būriui studentų ant pečių užkrauna finansinių įsipareigojimų, kurie dažnai tampa nepakeliami, nors dažniausiai jauni žmonės skolinasi pinigų tik sumokėti už mokslus, o ne pragyvenimui ar (kaip kai kas mano) „prašvilpti pramogoms“.

Šiemet kaip įprasta augo tiek studentų pasirašytų paskolų sutarčių skaičius, tiek jų vertė. 2015 metais pasirašyta 5219 sutarčių už daugiau kaip 7,9 mln. eurų, o pernai kreditų sutarčių skaičius siekė 4980, jų vertė – per 7,3 mln. eurų.

Valstybės remiamų paskolų paklausos augimas dar akivaizdžiau matomas naujausius duomenis lyginant su pirmaisiais aukštojo mokslo reformos metais – 2009-aisiais, kai studentų paskolų sutarčių buvo pasirašyta du kartus mažiau, o sutarčių vertė beveik 2,5 karto mažesnė.

„Akivaizdu, kad kasmet po truputį daugėja sudaromų paskolų sutarčių, tačiau auga tik paskolų studijoms apmokėti dalis“, – LŽ pažymėjo Valstybinio studijų fondo (VSF) vyriausioji specialistė Milda Papinigienė.

Statistika rodo, kad studentų entuziazmas skolintis pragyvenimui iš tiesų mažėja. Paskolų gyvenimo išlaidoms padengti sutarčių šiemet pasirašyta 1802 už daugiau kaip 2,6 mln. eurų, kai pernai – 1931 už maždaug 2,8 mln. eurų. Tokios paskolos buvo paklausesnės net pirmaisiais aukštojo mokslo reformos metais: tuo metu pasirašyta 2119 sutarčių už daugiau kaip 3,2 mln. eurų.

„Lietuvos žinios“ primena, kad 2009 metais Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įvykdė aukštojo mokslo reformą ir įvedė visiškai naują studijų finansavimo tvarką – valstybės remiamų paskolų sistemą, kai padengiamos studentų kreditų palūkanos ir už jas prisiimamos garantijos. Į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai gavo galimybę iš bankų pasiskolinti pinigų ir sumokėti už studijas.

Situacija dviprasmiška

Politologo, Bato universiteto Jungtinėje Karalystėje lektoriaus ir Oksfordo universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo Ainiaus Lašo vertinimu, žvelgiant labai siaurai, paskolų išdavimo sistema veikia sėkmingai, tiesa, apie skolų gražinimą kol kas sunku spręsti. O platesniu požiūriu, dabartinis hibridinis aukštojo mokslo modelis, išskiriantis valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, esąs aklavietėje.

Pašnekovo teigimu, paskolų vertinimas studentų atžvilgiu galėtų būti dviprasmiškas. Viena vertus, studentai gauna jiems reikalingą finansinę paramą studijoms ir pragyvenimui, kita vertus, studijas jie baigia su slegiančia finansine našta. „Turint omenyje, kad beveik du trečdalius šios naštos sudaro paskolos studijų kainai mokėti, tai yra tiesioginė aukštojo mokslo reformos pasekmė“, – sakė A. Lašas.

Be to, anot jo, kyla klausimas, koks procentas paskolų nebus grąžintas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė planuoja, jog tik 60–65 proc. paskolų studijoms bus visiškai sumokėtos. Pernai šios šalies parlamentarai suabejojo net ir tokiomis prastomis prognozėmis ir teigė, kad vyriausybė 8 proc. dar pervertina grąžintų paskolų studijoms sumą.

Paskolų sistemą vertinant plačiau, paskolų portfelio augimas, pašnekovo manymu, nėra pozityvus rezultatas. Mat dabartinei reformai yra alternatyvų, kurios nepaliktų studijas baigusio jaunimo finansinėje duobėje.

„Galbūt Lietuva ir nepajėgi siūlyti nemokamo aukštojo mokslo visiems, kaip, pavyzdžiui, Vokietija. Tačiau įvedus nedidelę studijų įmoką visiems, problema bent iš dalies išsispręstų. Apie šį variantą jau daug kalbėta ir diskutuota, bet dabartinė Vyriausybė nieko šia kryptimi nenuveikė. Apskritai suskirstymas į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas privedė prie aukštojo mokslo išsigimimo, nes į tą pačią studijų programą įstoja ir dešimtukininkai, ir vos patenkinamus balus surinkę, bet pasiryžę už mokslą mokėti abiturientai. Tokiu būdu universitetus paverčiame vidutinybių kalvėmis ir išstumiame dalį gabiausių studentų į užsienio universitetus. Tai neatitinka nei valstybės, nei visuomenės intereso“, – aiškino A. Lašas.

Laimi tik bankai

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VUSA) prezidentas Andrius Uždanavičius mano, kad didėjantis studentų paskolų portfelis nėra blogas reiškinys, esą augimas yra natūralus: ekonomika atsigauna ir studentai mažiau bijo skolintis. O didesnės galimybės susimokėti už studijas esąs neabejotinai teigiamas dalykas, net jei ir pasitaiko studentų piktnaudžiavimo atvejų.

Didžiausia problema, studentų atstovo požiūriu, yra ta, kad paskolas dabar duoda bankai, o ne VSF, kaip buvo iki reformos. „Paskolų suteikimo mechanizmą perdavus bankams, valstybė įsipareigojo laiduoti už studentą ir grąžinti jo paskolą, jei studentas negalės to padaryti, bet sąlygos studentui tapo prastesnės. Taigi bankas gauna palūkanas ir neprisiima jokios rizikos – tai yra pats geriausias verslas! O juk trūko tik poros metų paskolų sistemai „įsivažiuoti“: iš pradėtų grąžinti studentų pinigų į VSF šis būtų galėjęs pats skolinti kitiems studentams“, – įsitikinęs A. Uždanavičius.

Valstybinis studijų fondas skaičiuoja, kad nuo 2012 metų palūkanoms mokėti už studentus per metus vidutiniškai išleidžiama po 300 tūkst. eurų. 2009–2014 metais VSF kredito įstaigoms sumokėjo 1 mln. eurų palūkanų.

Per šį laikotarpį yra pasitaikę ir atvejų, kai fondas mokėjo bankams pagal prisiimtus garantinius įsipareigojimus. 2014 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, fondas įvykdė 1625 garantinius apmokėjimus, už kuriuos studentai fondui yra įsipareigoję grąžinti iš viso 257 tūkst. eurų.

Pradėti grąžinti paskolą studentas privalo praėjus metams po studijų baigimo arba nutraukimo, o maksimali paskolos grąžinimo trukmė – 15 metų. Prasidėjus paskolos grąžinimo laikotarpiui paskolos grąžinimą leidžiama atidėti – dėl to paskolos gavėjas pirmiausia privalo tartis su banku. Nepavykus susitarti, paskolos gavėjas, kurio šeimos pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui pastaruosius 6 mėnesius buvo ne daugiau kaip 50 proc. didesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (šiuo metu – 102 eurai), skolininkas gali kreiptis į paskolos garantiją teikusį fondą.

2015 metais valstybės remiamas paskolas teikia DNB bankas ir „Swedbank“, taikantis vienodą metinę palūkanų normą: 3 mėnesių Euribor ir banko marža, kuri dabar siekia 2,1 procento. Studijų metu palūkanos už studentą gali būti mokamos iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja VSF. Sustabdžius studijas ar akademinių atostogų metu palūkanas mokėti privalo pats paskolos gavėjas.

Nors dabartinė sistema valstybei kainuoja, o didžiausią naudą susižeria bankai, valstybė teigia neturinti galimybių pati skolinti studentams, o ir nematanti tam reikalo.

Švietimo ir mokslo ministerija pažymi, kad valstybės remiamų paskolų sistema pakeitė valstybės paskolų sistemą, nes studentų poreikis skolintis viršijo valstybės galimybes. Tad dabar egzistuojanti sistema padidino studentų galimybes pasiskolinti studijoms. Tai nustatė ir Valstybės kontrolė, 2014 metais atlikusi studijų paskolų auditą. Ji konstatavo, kad dabartinė paskolų sistema esą sudaro sąlygas taupyti valstybės lėšas ir didina aukštojo mokslo prieinamumą.

Pokyčių neplanuoja

A. Uždanavičius priminė, kad prieš porą metų būta kalbų apie aukštojo mokslo sistemos keitimą. Vis dėlto tuo metu atsisakyta kalbėti apie finansavimo sistemos keitimą, taigi paskolų klausimas taip pat buvo atidėtas. „Visgi atrodo, kad ministerijoje vėl yra šnekų, jog reikėtų grįžti prie ankstesnės sistemos. Bet ar ši valdžia tam pasiryš, ar užteks politinės valios ir laiko, yra atviras klausimas“, – sakė jis.

Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu informavo, kad iš esmės keisti studentų paskolų sistemą neplanuojama. Mat tam reikėtų 10 mln. eurų kasmet, o tokiam sprendimui, kaip nustatė valstybės auditas, nėra ekonominio pagrindo. Nepaisant to, studentų paskolų sistema esą nuolat tobulinama atsižvelgiant į jos taikymo praktiką.

2015 metais naujoms valstybės remiamoms paskoloms numatyta skirti iki 18,8 mln. eurų, o sudaryta paskolų sutarčių už 10,6 mln. eurų.

VSF vykdo valstybės įsipareigojimus kredito įstaigoms pagal valstybės garantiją iš tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir savo sukauptų lėšų. Fondas, panaudodamas lėšas iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, kasmet kaupia lėšas valstybės įsipareigojimams vykdyti. Per 2014 metus VSF kaupiamos lėšos padidėjo 4,9 mln. eurų – nuo 22,2 iki 27,1 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"