TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Studijų kaina užners kilpą

2009 02 28 0:00

Aukštosios mokyklos tvirtina, kad, įsigaliojus reformai, bus priverstos studijų programas pabranginti kone dvigubai. O keliasdešimties tūkstančių litų kreditus studentams žadama dalyti be užstato.

Kiek po reformos pirmakursiui kainuos vieni metai studijų, priklausys nuo to, kokią specialybę jis pasirinks. LŽ gautame projekte Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) numatytos studijų kainos skiriasi priklausomai nuo jų krypties.

Už studijas mokės dvigubai.

ŠMM numatė, kad kai kurių specialybių bakalauro studijos universitetuose po reformos pabrangs dvigubai ir pasieks studentams nematytas kainas. Maksimalus studijų krepšelio dydis metams bus nuo 4031 lito iki 18 854 litų. Visą nustatytą konkrečių studijų kainą teks mokėti studentams, už kuriuos nemokės valstybė, išdalijusi studijų krepšelius.

Pavyzdžiui, filologijos studijos kainuos 6625 litus per metus, architektūros, biomedicinos ir psichologijos mokslai - po 7922 litus, dailės, teatro, kaip ir odontologijos, studijos - po 11 517 litų per metus. Esą taip įvertintos specialistų parengimo išlaidos. Pagal šias specialybes dirbančių žmonių pajamos skiriasi nepalyginti, o kai kuriems jų po studijų išsimokėti paimtus kreditus beveik nerealu.

Antai socialiniai pedagogai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1600 litus per mėnesį, o ketverių metų studijos kainuos 16 tūkst. litų. Pasiskolinus tiek lėšų, reikės padengti ir palūkanas - suma dar gerokai padidės.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) technologijų studijų kaina išliks panaši kaip ir pernai - beveik 8 tūkst. litų per metus. Pasak VGTU studijų direkcijos vadovo Vytauto Plakio, studentai realiai mokėjo beveik 3 tūkst. mažesnę kainą, mat universitetai, atsižvelgdami į tuometę rinką, turėjo galimybę ją sumažinti.

"Labiausiai mums nerimą kelia technologijų magistrantūros studijos, jos brangs nuo 6 tūkst. iki 12 tūkst. litų metams. Manome, kad didžioji dalis bakalaurų rinksis socialinius mokslus, nes šie bus pigiausi", - sako jis. Šiuo metu technologijų specialybių žmonės Lietuvoje per mėnesį uždirba vidutiniškai iki 3000 litų.

Pagal ŠMM projektą, brangiausia kainuos pilotų ir muzikų studijų programos - 18 854 litus per metus. Pasak V.Plakio, paprastai į piloto studijų valstybės finansuojamas vietas VGTU priimama ne daugiau kaip 10-12 studentų. Norinčiųjų sumokėti visą kainą už studijas neatsirado. "Manau, šiais metais tokio finansavimo negausime", - prognozavo V.Plakys.

Iki šiol mokantiems už studijas studentams muzikos studijos kainavo apie 6000 litų per metus, tačiau norinčiųjų ar pajėgiančiųjų tiek mokėti taip pat nebūdavo.

Ir skolins, ir garantuos

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius praėjusią savaitę pristatė pagrindinius ministerijos siūlomus paskolų sistemos, studijų krepšelio metodikos ir magistro studijų finansavimo principus. Jis tikino, kad paskolos studentams bus teikiamos privačių kreditorių lėšomis, o jas administruos Valstybinis studijų fondas. Paskolos išdavimą esą garantuos valstybė ir žadama, jog paskolų palūkanos bus žymiai mažesnės, nei šiuo metu jas nustato komerciniai bankai.

Maksimali studento paskolų suma galės siekti 50 tūkst. litų. Pavyzdžiui, įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, studentas galės, neva itin palankiomis sąlygomis, pasiimti 40-50 tūkst. litų paskolą pragyventi, tad jam esą nereikės papildomai užsidirbti.

Bankai galvos tris mėnesius

Tačiau šiandien dar niekas negali pasakyti, nei kokio dydžio bus šių paskolų palūkanos, nei per kiek metų jas reikės grąžinti. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vyriausioji teisininkė Justina Vyzaitė, kuri pirmininkauja ŠMM sudarytoje darbo grupėje dėl paskolų teikimo studentams, LŽ pripažino, kad kol kas šioje lygtyje dar daug nežinomųjų. Ji tikino, kad visi paskolų sistemos niuansai paaiškės tik kai įsigalios reforma.

Bankai neslepia, kad realios studentų kreditavimo galimybės ir sąlygos gali paaiškėti tik po kelių mėnesių. "Danske" banko atstovo ryšiams su žiniasklaida Rolando Kajoko teigimu, bankas tik šią savaitę gavo iš ŠMM pasiūlymus dalyvauti studijų paskolų sistemoje. "Kol kas analizuojame pasiūlymus ir konkrečiai nieko negalime pasakyti. Procesas gali užtrukti apie 3 mėnesius, nes svarstyme dalyvauja ir valstybinės institucijos, tarybos, darbo grupės bei kiti atstovai", - sakė jis.

Mokančiųjų už studijas gali mažėti

VGTU studijų direkcijos vadovas V.Plakys mano, kad naivu tikėtis, jog sunkmečiu atsiras daug studentų, imsiančių studijų paskolas. "Pasiskolinę iš banko, tarkime, 30 tūkst. litų ir sumokėję už mokslus, jie tikrai nenudžiugs. Neaišku, ar baigę studijas, po metų jie tiek uždirbs, kad galėtų atsiskaityti su bankais", - samprotavo V.Plakys.

Vilniaus universiteto Studijų direktorės pavaduotoja Jekaterina Bortkevič LŽ aiškino, kad reali studijų įgyvendinimo kaina gali būti dar didesnė, nei apskaičiuota pagal ŠMM metodiką, nes konkrečiai kiekvieno universiteto lėšos neskaičiuojamos. "Nemanau, kad studijų kainos realiai padidės 1,5 karto, nes bus žiūrima ir į studentų galimybes bei studijų programų sąnaudas", - sakė ji.

Valdonė Indrašienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto (SKI) Socialinės pedagogikos katedros vedėja LŽ teigė, jog už socialinių mokslų studijas dabar SKI studentai mokėjo 2 tūkst. litų, nuo rugsėjo jos turėtų pabrangti dvigubai. "Beveik visos aukštosios mokyklos dempinguoja kainas ir studentai moka mažiau, nei iš tikrųjų kainuoja viena ar kita studijų programa. Tačiau dabar nebus iš ko patiems dengti studijų išlaidų, nes neaišku, nei kiek universitetai gaus studijų krepšelių, nei kiek išliks mokančiųjų už studijas ir norinčiųjų imti kreditus", - kalbėjo katedros vedėja.

Faktai

Pagal ŠMM informaciją, universitetų ir kolegijų pirmakursių studijoms apmokėti valstybė 2009 metais skirs 70,4 mln. litų - 30 proc. daugiau nei pernai.

Studijų krepšelius gaus ir studijuos nemokamai 21 tūkst. abiturientų, pernai valstybės finansuojamose vietose studijavo 24 tūkst. minėtų institucijų studentų.

Universitetų krepšeliams bus skirta 51 mln. litų, nemokamai studijuos 11 tūkst. pirmakursių.

Studijoms kolegijose skirta 19,4 mln. litų, čia nemokamai studijuos 10 tūkst. pirmakursių.

ŠMM pabrėžia, kad mokančių ir nemokančių už studijas studentų santykis universitetuose beveik nesikeis.

Paskolas teikiant vien iš valstybės lėšų, metams prireiktų beveik 500 mln. litų. Vien šių metų pusmečiui gali reikėti 240 mln. litų. Pasitelkus kredito įstaigas, valstybei paskolų teikimas pirmuosius metus kainuotų tik 3,7 mln. litų.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo lėšos studijų paskoloms 2009 metais sudaro 31 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"