TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su aukštojo mokslo diplomu - į profesinę

2010 09 09 0:00
Į paramediko specialybę šiemet įstojo nemažai jaunų žmonių, jau baigusių mediciną aukštojoje mokykloje.
LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet į profesines mokyklas stoja vis daugiau jaunuolių, jau įgijusių ne tik vidurinį, bet ir aukštąjį išsilavinimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, į profesinio mokymo įstaigas priimta tūkstančiu daugiau mokinių, negu buvo planuota. Profesinės kvalifikacijos siekia daugiau nei 20 tūkst. jaunų žmonių.

Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatą. Iš jų apie 8 tūkst. yra įgiję vidurinį išsilavinimą. 2008 metais buvo priimta daugiau nei 5 tūkst. mokinių, turinčių vidurinį išsilavinimą, 2009 metais tokių priimta 7 tūkstančiai.

Specialistai pastebi, kad gerokai daugėja abiturientų, stojančių į profesines mokyklas - palyginti su 2008 metais, šiemet priimta pusantro karto (46 proc.) daugiau turinčiųjų brandos atestatą. Prieš dvejus metus į profesines mokyklas stojo 5,2 tūkst. mokinių, baigusių vidurines mokyklas, po metų jų buvo 7,1 tūkst., o šiemet jau priimta 7,6 tūkst. jaunų žmonių, turinčių brandos atestatus.

"Plaktukų" neberengia

Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Laimutė Anužienė LŽ pasakojo, kad jau ir kitiems metams mokykla turi per 500 prašymų. Pasak jos, tarp stojančiųjų sulaukiama daugiau jaunuolių, baigusių 12 klasių, tačiau netrūksta ir ateinančiųjų po 10 klasės ar net įgijusių aukštąjį išsilavinimą, ypač vadybos, administravimo bei medicinos specialybių absolventų.

"Populiariausia specialybė šiais metais - paramediko. Tai žmonės, kurie kartu su medikais važiuoja greitosios pagalbos automobilyje ir geba suteikti pirmąją pagalbą. Į ją įstojo nemažai jaunų žmonių, jau baigusių mediciną aukštojoje mokykloje. Tokį sprendimą jie motyvuoja tuo, kad ten įgijo tik teorinių žinių, tad į profesinę mokyklą stoja dėl praktikos", - pasakojo ji.

Anot L.Anužienės, įgijusių aukštąjį išsilavinimą stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius kasmet didėja. Ji neslėpė, kad tam įtakos turi ir išaugęs nedarbas, ypač absolventų. Šiais metais, pasak pašnekovės, mažiausiai jaunuolių rinkosi siuvėjo specialybę. Jaunimas nenori dirbti monotoniško operacinio darbo, tad dabar šios specialybės praplečiamos - galima išmokti dailiųjų amatų bei aksesuarų gamybos paslapčių.

"Profesinėse mokyklose ne vien tik "plaktukai" rengiami, nes darbdaviams jų nebereikia. Jiems reikia žmogaus, kuris gebėtų prisitaikyti, mokėtų aptarnauti klientą, kad būtų lojalus vadovui, gebėtų pristatyti savo instituciją ir pan. Ir mes į šiuos darbo rinkos poreikius reaguojame", - dėstė ji.

Kaip sakė L.Anužienė, verslininkai noriai priima profesinių mokyklų auklėtinius atlikti praktikos, mat jiems taikomos socialinių mokesčių nuolaidos. Kadangi praktika organizuojama ir vasarą, jaunuoliai neretai gauna darbo, ypač kurortiniuose miesteliuose. Jie gali teikti įvairių sričių paslaugas, pavyzdžiui, dirbti kirpyklose, gyvūnų priežiūros įstaigose ir pan. Be to, šiais laikais darbdaviai praktikantams paprastai moka ir atlyginimą.

Šiuo metu profesinėse mokyklose vidutinė stipendija siekia apie 70 litų, maksimali - 99 litai.

Kratosi siuvėjo profesijos

ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis LŽ teigė, kad neretai jaunuolių profesinės mokyklos pasirinkimą lemia ne tik nemokamas tam tikros profesijos įgijimas, bet ir papildomi balai vėliau stojant į aukštąją mokyklą. Mat pridedami 2 balai stojant į kolegiją ir 1 balas - į universitetą, o kvalifikacijos įvertinimas atstoja 1 valstybinį egzaminą. Anot jo, šiandienei darbo rinkai ypač reikalingi žmonės, kurie šalia aukštojo mokslo kvalifikacijos turi ir profesinę kvalifikaciją.

"Įsivaizduokime vadybininką absolventą - šiuo metu jų užsiregistravusių darbo biržoje yra daugiausia - kuris neturi supratimo, kam jis vadovaus. Didelių statybos kompanijų vadovai sako, kad tokiam vadybininkui gali patikėti tik vieną darbą - plytas nešioti, - dėstė jis.

Pasak R.Pusvaškio šiais metais profesijų pasirinkimo tendencija išliko panaši kaip ir anksčiau. Populiariausios išlieka paslaugų sektoriaus specialybės, nes įsidarbinimo galimybės ir per sunkmetį buvo didžiausios. Taip pat nemažai jaunimo rinkosi ir su transportu susijusias specialybes, nes ir šių specialistų poreikis kur kas išaugęs tolimųjų reisų vairuotojus įdarbinančiose įmonėse.

"Palyginti su praėjusiais metais, šįmet jaunuoliai aktyviau rinkosi ir statybininkų profesijas. Tačiau itin nenoriai dabar renkamasi siuvėjo profesija, nors dar prieš keletą metų buvo organizuojami net konkursai į šias vietas dėl buvusios paklausos. Manau, kad tai prestižo klausimas bei suformuota nuomonė apie prastas darbo sąlygas, labai mažą atlyginimą siuvyklose ir t. t.", - sakė pašnekovas.

R.Pusvaškis mano, kad dar reikia pakeisti visuomenės požiūrį į profesinį rengimą. Šios mokyklos neretai jau yra moderniau įrengtos nei aukštosios ar universitetai, be to, ir darbo technologijos yra smarkiai pasikeitusios, daugelis jų kompiuterizuotos. Tad metalo apdirbėjas dabar daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio nei prie staklių.

Faktai

CVbankas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus labiausiai darbdaviai ieškojo pardavimo, prekybos, logistikos ir transporto, gamybos ir pramonės sričių darbuotojų.

Palyginti su darbo pasiūlymais, kurie buvo pateikiami metų pradžioje, matyti, kad sumažėjo administravimo srities, klientų aptarnavimo specialistų bei pardavėjų paklausa, o išaugo visuomeninio maitinimo, statybos bei įvairių paslaugų sričių specialistų paieška.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu didžiausia galimybė įsidarbinti yra tarptautinių krovinių vežėjams, suvirintojams, barmenams, padavėjams, mėsininkams bei metalinių karkasų montuotojams.

Mažiausias galimybes įsidarbinti turi staliai, baldžiai, traktorininkai, stogdengiai, audėjai, verpėjai, mezgėjai, floristai ir kitą profesinį išsilavinimą turintys darbininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"