TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su euru susigyvenę austrai šilingo nepasigenda

2014 04 30 6:00
E.Nowotny: „Mažoms šalims, tokioms kaip Austrija ar Lietuva, euras teikia milžiniškų pranašumų.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniuje viešėjęs Austrijos nacionalinio banko valdybos pirmininkas dr. Ewaldas Nowotny mano, kad Lietuva įsiveda eurą tinkamu metu. Valstybei, kurios valiuta jau yra susieta su euru fiksuotu kursu, austrų ekonomisto ir teisininko nuomone, tai vienintelis logiškas žingsnis, ateityje suteiksiantis daugybę pranašumų.

Tačiau E.Nowotny suprantamas lietuvių prisirišimas prie lito, nes panašius jausmus prieš daugiau nei dešimtmetį išgyveno ir jo tėvynainiai. „Šilingas simbolizavo Austrijos ekonominį pakilimą po Antrojo pasaulinio karo, panašiai kaip vokiečiams - markė. Todėl austrams psichologiškai nebuvo lengva atsisveikinti su nacionaline valiuta. Bet dabar, apklausų duomenimis, apie du trečdaliai austrų tvirtai pasisako už eurą. Į klausimą, ar norėtų išeiti iš euro zonos, apie 90 proc. austrų atsakytų neigiamai“, - išskirtiniame interviu “Lietuvos žinioms” teigė E.Nowotny.

Vienintelis logiškas žingsnis

- Euroskeptikai tvirtina, kad Lietuvai nereikėtų skubėti įsivesti bendros Europos valiutos, kol euro zonos ekonomika neatsigavusi, esą protingiau būtų palaukti, kol skolų ir finansų krizė galutinai nuslops. Ar manote, kad dabar tinkamas metas Lietuvai prisijungti prie euro zonos?

- Manau, kad dėl ypatingos Lietuvos padėties metas tikrai tinkamas. Lietuva įsiveda eurą, kai kitos valstybės Baltijos regione tai jau padarė (Estija – 2011, Latvija 2014 metais - aut.). Kita vertus, akivaizdu, kad valstybei, kurios valiuta jau yra susieta su euru, tai vienintelis logiškas žingsnis. (Nuo 1994 m. balandžio 1 d. Lietuvoje veikia valiutų valdybos sistema, garantuojanti šimtaprocentinį apyvartoje esančių litų padengimą užsienio valiutos ir aukso atsargomis, užtikrinanti fiksuotą lito ir euro (iki 2002 m. – JAV dolerio) kursą bei valiutos keitimą šiuo kursu - aut.) Kitaip jums tik kiltų problemų – turėdami su euru susietą fiksuotą kursą nesinaudotumėte visais buvimo euro zonoje pranašumais.

- Lietuviai ne itin entuziastingai laukia bendros Europos valiutos. Apklausos rodo, kad daugiau kaip 60 proc. gyventojų baiminasi, jog litą pakeitus euru kils kainos. Ar ši baimė pagrįsta?

- Manau, kad gyventojų baimę reikia vertinti labai rimtai. Vyriausybė turėtų imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad suvaldytų galimą kainų kilimą. Dar iki euro įvedimo tam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tam tikrą laiką visi turi matyti kainas eurais ir nacionaline valiuta, kad galėtų jas palyginti.

Dabar, kai infliacija gana žema, nebūtų sunku suvaldyti kainas. Pavojus būtų didesnis, jeigu infliacijos rodikliai būtų gerokai aukštesni.

Kitos Baltijos valstybės labai sėkmingai susidorojo su šiuo uždaviniu. Kainų augimo pavyko išvengti ir Slovakijoje.

Akivaizdi ekonominė nauda

- Eurobarometro, Europos Komisijos atliekamo visuomenės nuomonės tyrimo, duomenimis, tik 41 proc. lietuvių palankiai nusiteikę euro atžvilgiu, o 55 proc. pasisako prieš. Kuriuos argumentus išskirtumėte, jeigu Jūsų prašytų įtikinti lietuvius euro nauda?

- Stodamos į Europos Sąjungą (ES) šalys įsipareigojo įsivesti eurą, kai atitiks tam tikrus kriterijus. Tačiau visi žinome, kad euro įvedimas gyventojams kelia įvairių jausmų. Man, kaip ekonomistui, besivadovaujančiam proto argumentais, visiškai aišku, kad euras suteiks Lietuvai ekonominį stabilumą. Jums nebereikės mokėti valiutos keitimo mokesčių. Be to, kaip minėjau, litas jau dabar su euru susietas fiksuotu kursu (santykiu 1 euras – 3,4528 lito - aut.), taigi ši politika išliks, bet jūs dalyvausite priimant sprendimus, gausite visą informaciją, tapsite visateisiais euro zonos nariais.

Valstybė euro zonos narė yra patrauklesnė užsienio investuotojams. Šiuo požiūriu labai įdomus Slovakijos ir Čekijos, anksčiau įėjusių į vieną valstybę, pavyzdys. Čekija nepriklauso euro zonai, Slovakija įsivedė eurą 2009 metais ir dabar yra daug patrauklesnė tiesioginėms užsienio investicijoms už Čekiją. Aišku, tam yra daugiau priežasčių, bet euras, be abejo, vaidina svarbų vaidmenį. Investuotojams labai svarbu, kad valstybėje cirkuliuotų stabili valiuta.

Be ekonominių, nereikėtų pamiršti ir politinių argumentų, nes bendrą valiutą naudojanti Europa yra stipresnė.

Austrai didžiavosi šilingu

- Ar austrai jau visiškai susigyveno su euru? Kaip keitėsi visuomenės nuomonė nuo tada, kai Austrijoje pradėjo cirkuliuoti euras? Ar jūsų tėvynainiai nepasigenda šilingo?

- Turiu garbingai prisipažinti: kai mes rengėmės įsivesti eurą (Austrija priklausė 12 šalių grupei, kuriose euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d., o popieriniai pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d. - aut.), buvo labai daug skepticizmo. Šilingas simbolizavo Austrijos ekonominį pakilimą po Antrojo pasaulinio karo, panašiai kaip vokiečiams - markė. Todėl austrams psichologiškai nebuvo lengva atsisveikinti su nacionaline valiuta. Bet dabar, apklausų duomenimis, apie du trečdaliai austrų tvirtai pasisako už eurą. Į klausimą, ar norėtų išeiti iš euro zonos, apie 90 proc. austrų atsakytų neigiamai.

Nenuostabu, kad lietuviai prisirišę prie savos valiutos. Tačiau ypač mažoms šalims, tokioms kaip Austrija ar Lietuva, euras teikia milžiniškų pranašumų. Ypač jauni žmonės, remdamiesi savo asmenine patirtimi, neabejoja euro nauda.

- Austrai nebejaučia nostalgijos šilingui?

- Gal vyresnio amžiaus žmonės ir jaučia, tačiau politinėse diskusijose šis klausimas nebeaktualus. Austrijoje yra politinių grupių, kurios skeptiškai vertina euro zonos ekonominę politiką ir norėtų ją keisti, tačiau niekas nepasisako už tai, kad išstotume iš euro zonos.

Reikalauja tvarių rodiklių

- Kai kurie analitikai pažymi, kad Baltijos valstybės, vienintelės buvusios SSRS respublikos Europos Sąjungoje (ES), stodamos į euro klubą vadovaujasi geopolitiniais motyvais. Mūsų istorija ir Rusijos geografinis artumas lemia, kad norime kiek įmanoma labiau integruotis į Europą. Tačiau Lietuva gali tapti paskutine nauja euro zonos nare per ateinančius kelerius metus. Mat nė viena iš likusių devynių euro neįsivedusių valstybių ES narių artimiausiu metu neketina keisti nacionalinės valiutos. Ar manote, kad ir lydimas nesėkmių euro klubas tebėra patrauklus?

- (Juokiasi.) Ir ES, ir euro zona išlieka patrauklūs klubai. Be to, ES stojimo sutartyse, kurias pasirašė valstybės narės, nustatyta prievolė įsivesti bendrą Europos valiutą (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją).

Kita vertus, tai klubas, į kurį gali įstoti tik valstybės, kurios atitinka labai aiškius kriterijus. Matėme, kad kai kurios šalys, jau tapusios klubo narėmis, nebesilaikė Mastrichto kriterijų, kuriuos atitiko į klubą stodamos. Todėl dabar Europos centrinis bankas (ECB) ypač pabrėžia, kad šalis kandidatė turi ne tik tam tikru momentu atitikti šiuos kriterijus, bet ir pajėgti jų laikytis ilgą laiką – ekonominiai laimėjimai turi būti tvarūs.

Kai kurios euro zonos šalys šio tvarumo nesilaikė ir dabar sunkiai dirba, kad vėl šiuos kriterijus atitiktų. Vienos, pavyzdžiui, Ispanija, Portugalija, tai daro sėkmingiau, kitos, pavyzdžiui, Graikija, susiduria su didžiuliais iššūkiais.

ECB išliks veiksminga institucija

- Lietuvai tapus 19-ąja euro zonos nare keisis ECB valdančiosios tarybos sprendimų priėmimo mechanizmas - bus taikoma rotacija. Kurios šalys dėl šių pokyčių nukentės, kurios – laimės?

- Manau, nereikėtų pervertinti šių pokyčių. ECB valdančiojoje taryboje kiekviena euro zonos šalis turi vieną balsą. Aišku, kad narių daugėjant sprendimų priėmimas tampa sudėtingesnis, tačiau tokia didelė ir ekonomiškai stipri šalis kaip Vokietija, ir, pavyzdžiui, maža Airija, turi vienodą balso teisę.

(Dabar ECB valdančiąją tarybą sudaro 6 ECB vykdomosios valdybos nariai ir nacionalinių centrinių bankų vadovai. Lietuvai tapus 19 euro zonos nare, nacionalinių bankų vadovai bus suskirstyti į 2 grupes: pirmąją sudarys 5 nacionalinių centrinių bankų vadovai su 4 balso teisėmis, antrojoje likusių šalių nacionalinių centrinių bankų vadovai dalysis 11 balso teisių, o vykdomosios valdybos nariai turės nuolatinę balso teisę. Valstybės į grupes bus skirstomos pagal BVP ir finansų sektoriaus dydį - aut.)

Pokyčiai numatomi grynai dėl praktinių priežasčių. Vieną grupę sudarys didesnės šalys, kitą – mažesnės, kurios keisis rotacijos principu. Tačiau laikotarpis, kada kai kurios valstybės neturės balso teisės, bus labai trumpas. Todėl nemanau, kad tai turės reikšmingos įtakos, sprendimų priėmimas ECB išliks veiksmingas.

- Ar asmeniškai tikite, kad Lietuva kitąmet taps 19-ąja euro klubo nare?

- Esu didelis optimistas. Austrijos centrinis bankas labai remia Lietuvą, turime ne vieną bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos centriniu banku. Todėl mielai padarysime viską, kad Lietuva pasiektų užsibrėžtą tikslą.

FAKTAI

Dr. Ewaldas Nowotny nuo 2008 metų yra Austrijos nacionalinio banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys. Iki tol jis ėjo svarbias pareigas įvairiose finansų institucijose. 2006-2007 metais jis buvo Austrijos BAWAG PSK bankų grupės generalinis direktorius, 1999-2003 metais ėjo Europos investicijų banko (EIB) Liuksemburge viceprezidento pareigas, iki tol dirbo įvairių bankų ir korporacijų valdybose ir stebėtojų tarybose. E.Nowotny gimė 1944 metais Vienoje. Jis studijavo politikos ir teisės mokslus Vienos universitete, kur 1967 metais įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. Nuo 2013 metų jis yra Vienos ekonomikos universiteto valdybos narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"