TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su jaunimu į kaimą ateina naujos technologijos

2014 03 28 6:00
V.Stanytė įsitikinusi, jog vienas būdų padėti jauniems ūkininkams - sudaryti sąlygas, kad laisva valstybės žemė pirmiausia būtų siūloma jiems. LŽ archyvo nuotrauka

Dauguma Lietuvos kaimo jaunimo arba išvyksta dirbti į užsienį, arba keliasi į didmiesčius. Tačiau netiesa, kad dirbti ūkiuose liekantys žmonės sensta. 2013 metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenimis, vidutinis paraišką pateikusio asmens amžius — 57,5 metų. 2011-aisiais vidutinis ūkininkų amžius buvo apie 60 metų.

Lietuvoje gausėja jaunų žmonių, kurie, baigę mokslus miestuose ar patyrę emigranto dalią, pamažu grįžta į kaimą ir imasi ūkininkavimo arba kaimo verslo. Jie parsiveža žinių, skleidžia naują, modernų požiūrį į ūkininkavimą, naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis ir taip tobulina bei palengvina tradicinius gamybos procesus. Tų žmonių patirtis tampa sektinu pavyzdžiu ir kaimynams, ir kitiems bendraamžiams, kurie svarsto galimybes pradėti ūkininkauti.

Nebenorėjo vykti į užsienį

Ūkininkės Vaidos Stanytės valdos Telšių rajone, Gadūnavo apylinkėse, siekia iki 300 hektarų. Pagrindinė šio vidutinio Lietuvos masteliu ūkio veikla – pienininkystė. V.Stanytė laiko 100 melžiamų karvių ir apie 200 veršelių. Prieš 23 metus Gadūnavo apylinkėse ūkininkavimo ėmėsi jos tėvai. „Pradėjau dirbti tėvų ūkyje, traktorių vairuoju jau nuo 13 metų. Vėliau įstojau į Lietuvos žemės ūkio universiteto Inžinerijos fakultetą“, - pasakojo jauna ūkininkė. Jau po antro kurso vasarą pasitaikė proga išvykti į Jungtinę Karalystę, ir mergina, be abejo, ja pasinaudojo.

„Tuo metu Lietuvos ūkiuose tikrai buvo neįmanoma gerai uždirbti. Tad ir po trečio, ir po ketvirto kurso vasarą važiavau padirbėti į užsienį. Baigusi bakalauro studijas supratau, kad per mažai turiu žinių, taigi įstojau į magistrantūrą. Žinoma, buvo daug planų vėl vykti į Angliją. Jei ne tėvo netektis, gal taip ir būtų atsitikę“, - neslėpė V.Stanytė. Sumanymų grįžti į užsienį ji daugiau nebepuoselėjo. Mergina visa siela norėjo išlaikyti tėvo ūkį, todėl liko jame dirbti. Jaunoji ūkininkė prisipažino, jog pirmi metai iš tiesų buvo labai sunkūs.

Naujos technologijos pasitvirtino

„Dabar ūkininkauju su mama. Tai mūsų bendras ūkis. Kai ieškome tinkamiausių sprendimų, naudojamės konsultacinių bendrovių ir kitų ūkininkų patarimais, tačiau pasikliaudamos ir savo intuicija. Pirmiausia pradėjome modernizuoti ūkyje melžimo aikštelę. Ta investicija pasitvirtino. Veršeliai taip pat maitinami naudojant automatinę šėrimo įrangą“, - kalbėjo jauna ūkininkė iš Žemaitijos.

Naujausia technika negrįžtamai pakeitė jos ūkio gyvenimą. V.Stanytė jau neįsivaizduoja, kad galėtų sėti ar purkšti savo laukus neturėdama „tikslaus ūkininkavimo sistemos“. Tokios sistemos padeda įvertinti dirvos savybes, derlingumą ir kitus parametrus viename lauke, o tai leidžia padidinti produktyvumą, sumažinti išlaidas bei poveikį aplinkai.

Be žinių – nė žingsnio

Jauna moteris įsitikinusi, kad šiuolaikiniame ūkyje mokslo žinios ir technikos laimėjimai yra labai svarbūs dalykai. Be jų būtų neįmanoma planuoti ir organizuoti ūkio veiklos.

"Kiekvienais metais prieš sėją domimės naujomis technologijomis, nes tai gali padidinti ūkio pelningumą. Visos technologijos labai taupo laiką. Pavyzdžiui, seniau pašarus dalijome rankomis, o dabar - pašarų dalytuvu. Pagerėjo pašarų kokybė, padidėjo ir pieno primilžis“, - tikino pašnekovė.

Ūkininkę V.Stanytę galima pamatyti ir artojų varžybose, nors jose dažniausiai varžosi tik vyrai. „Ne vienus metus buvau kviečiama dalyvauti artojų varžybose, bet vis atsisakydavau, nes neturėjau techniškai gero plūgo. Jis buvo per senas. Kai tik įsigijau naujesnį, sutikau dalyvauti artojų varžybose“, - sakė ji.

Vieniems per sunku

Europos Sąjungos parama ūkininkei taip pat teko naudotis. Be jos tikrai nebūtų pavykę taip modernizuoti ūkio. "Kol kas stengiamės ūkininkauti neprašydami bankų pagalbos. Geriau kelerius metus dirbsime su sena technika, bet nebūsime "pririšti" prie banko paslaugų“, - neslėpė pašnekovė.

V.Stanytė įsitikinusi, kad kol kas jaunimui nelengva grįžti į kaimą. Jos nuomone, Lietuvos įstatymai labai nepalankūs jauniesiems ūkininkams, pradėti ūkininkauti be jokios pagalbos pernelyg sunku. „Vienas būdų padėti jauniems ūkininkams - sudaryti sąlygas, kad laisva valstybės žemė pirmiausia būtų siūloma jiems“, - mano Žemaitijos ūkininkė.

Faktai

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2013 m. buvo registruoti 115 460 ūkininkų ūkiai.

Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė 1 107 063,89 ha, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,59 ha.

Ūkininkų ūkių skaičius šalyje per 2013 m. padidėjo 1660 ūkiais.

Proporcijos pagal ūkininkų amžių per 2013 m. nepasikeitė:

- Jaunieji ūkininkai, t. y. asmenys iki 40 metų, sudaro 17 proc. (181 02 ūkininkai);

- 47 proc. sudaro ūkiai, kuriuose ūkininkauja asmenys nuo 41 iki 65 metų amžiaus ( 54 723 ūkininkai);

- 6 proc. sudaro vyresni kaip 65 m. ūkininkai. (43 559 ūkininkai).

Gauti valstybės ir Europos Sąjungos paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui bei turimų ūkių modernizavimui per 2007-2013 metus kreipėsi beveik pustrečio tūkstančio ūkininkų, kuriems iki 40 metų.

NMA portalo duomenimis, iki praėjusių metų pasirašyta sutarčių paramai gauti pagal jaunųjų ūkininkų programą už 29 mln. 807 tūkst. 7087 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"