TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su kinais tenka grumtis be muitų

2006 08 09 0:00
Lietuvos gamintojams prieš pigią kinų avalynę atsilaikyti sunku.
LŽ archyvo nuotrauka

Didumai ES valstybių nepritarus didesniems muitams azijietiškai avalynei, Lietuvos batų gamintojai bus priversti toliau grumtis žūtbūtinėje kovoje dėl išlikimo

Svarstant dėl muitų azijietiškai avalynei ES šalys pasidalijo į dvi stovyklas. Vienoje jų - daugiausia Šiaurės valstybės, kurios į Aziją iškėlė batų gamyklas, o dabar jų produkciją importuoja į ES. Kitoje stovykloje - ir toliau avalynę ES gaminančios šalys, tarp jų ir Lietuva.

Europos Komisijos (EK) siūlymą Kinijoje pagamintai avalynei taikyti 16,5 proc., o Vietnamo - 10 proc. importo muito tarifą atmetė 14 iš 25 ES narių.

"Prieš pasisakiusios šalys turi avalynės fabrikus Azijos šalyse ar atstovauja importuotojų interesams - leidžia jiems prisižerti pilnas kišenes, nors vartotojai iš to negauna jokios naudos", - dėl tokios ES valstybių takoskyros apgailestavo Raimundas Karoblis, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio prekybos departamento direktorius.

Pasak jo, remiantis gautais dempingo tyrimo rezultatais siūlytas muitų tarifas galėjo būti dar keliais procentiniais punktais didesnis.

Tačiau, Karoblio teigimu, dabar taikomos antidempingo priemonės nepakankamai veiksmingos, nes azijietiškų prekių importas į ES ir toliau didėja. Vis dėlto EK sprendimas buvo pasirinkti mažesnius tarifus.

Apie nuo pat Kinijos įstojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) 2001 metais prasidėjusią azijietiškos avalynės invaziją kalba ir vieno iš dviejų Lietuvoje likusių avalynės fabrikų "Lituanica" komercijos direktorius Algis Brazys.

"Kokią Lietuvos rinkos dalį sudaro iš Azijos importuota avalynė, sunku pasakyti. Turint mintyje, kad Lietuvoje likę vos du avalynės gamintojai, didžioji rinkos dalis atitenka azijietiškiems batams. Vos priimta į PPO Kinija viską užvertė savo produkcija", - sakė Brazys. Anot jo, rungtis su Azijos gamintojais lietuviams tenka pasiraičius rankoves, nes daugelis vietos vartotojų - mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kuriems svarbu ne kokybė, o maža kaina. "Kiek lietuviškos avalynės gamintojus gelbėtų siūlomi 10 proc. ir 16,5 proc. muitų tarifai, sunku pasakyti. Žiūrint kokia avalynės kaina bus lentynose. O ji priklausys nuo to, ar nebus palikta nišos nuostatams apeiti", - teigė pašnekovas.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, užsiminė, kad taikant antidempingo priemones pokyčius pajus ne tik gamintojai, bet ir vartotojai, kuriems už batus teks mokėti brangiau. "Verta pabrėžti, kad azijietiški batai rinkoje įsitvirtino greičiau ne dėl dempingo, o dėl mažesnių sąnaudų ir pigios darbo jėgos", - teigė Šilėnas.

Šis EK antidempingo programos azijietiškai avalynei siūlymas - jau ne pirmas, taip ir nesulaukęs ES narių palaikymo. Prieš kurį laiką buvo siūloma kiniškiems ir vietnamietiškiems batams nustatyti atitinkamai 145 mln. ir 95 mln. batų porų kvotas, kurias pažeidus tektų mokėti muitus. Jau rugsėjį EK privalės arba pateikti svarstyti naują antidempingo priemonę, arba mėginti įtikinti rinktis vėl tą pačią. O jau pirmąją spalio savaitę ES narės turės sutarti, kaip kovos prieš azijietiškos avalynės importą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"