TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su kodų kortelėmis teks atsisveikinti

2015 05 06 6:00
Ritos Stanekvičiūtės nuotrauka

Šiuo metu saugiausia prie interneto banko jungtis naudojantis mobiliuoju ir elektroniniu parašu, tačiau Lietuvoje populiariausios išlieka naujausių saugumo reikalavimų neatitinkančios individualios plastikinės kortelės su 24 ar daugiau kodų. Jomis Lietuvoje naudojasi devyni dešimtadaliai bankų klientų.

Vis dėlto šių kortelių likimas jau nulemtas. Dar šiemet skatinant bankų klientus rinktis kitas alternatyvas gali būti nustatytas vos 30-40 eurų mokėjimo limitas tiems, kurie jomis nauduojasi. Ateityje kodų kortelių iš viso nebeliks.

Neišvengiamas žingsnis

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas šių metų kovo 30 dieną Lietuvos bankų asociacijos metiniame renginyje pristatydamas bankų sektorių laukiančias naujoves teigė, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos LB nustatys naujus saugumo reikalavimus mokėjimams internetu. Be kitų numatomų diegti saugumo priemonių, ketinama plastikines kodų korteles pakeisti saugesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kodų generatoriais arba elektroniniu parašu.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas LŽ tvirtino, kad su plastikinėmis kodų kortelėmis neišvengiamai teks atsisveikinti. „Reikia nusiteikti, kad teks atsisveikinti. Tik galbūt bus nustatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis. Bandome pasiekti, kad kurį laiką būtų leista naudoti kortelės ir kitos papildomos saugumo priemonės kombinaciją mažesniems mokėjimams. Bet didesnėms operacijoms, verslui reikėtų rinktis kitas priemones – slaptažodžių generatorių, mobilųjį arba e. parašą“, - teigė jis.

S. Kropo nuomone, ateityje su kodų kortele, net ir įvedus papildomas saugumo priemones, nebus galima atlikti didesnių negu 30-40 eurų (103-138 litų) mokėjimų.

LBA prezidentas vis dėlto pripažino, kad dėl kodų kortelių saugumo Lietuvoje didelių problemų nekyla. Todėl jos tokios populiarios. O kortelės, kuriose yra apie 100 slaptažodžių, yra gana saugios.

„Galima sakyti, kad Lietuvoje problemų dėl kodų kortelių neturėjome. Tačiau kitų šalių bankai yra patyrę didelių nuostolių. Todėl Europos Centrinis Bankas ir Europos bankininkystės institucijos reikalauja kuo skubiau jas keisti saugesnėmis priemonėmis. Lietuvos bankas tiesiog įgyvendina šią europinę rekomendaciją“, - neišvengiamų pokyčių realumu neabejojo komercinių bankų atstovas.

S. Kropas teigė, kad bankai skaičiavo, kiek jiems kainuos pakeisti kodų korteles bei įdiegti kitas internetinės bankininkystės saugumo priemones, tačiau sumos neatskleidė.

„Bankai nemažai jau yra investavę, pavyzdžiui, į mobilųjį parašą. Dėl jo diegimo papildomai nereikia nieko investuoti. Ir klientui nereikia nieko investuoti, tik nueiti pas mobiliųjų operatorių, už vieną centą pasikeisti SIM kortelę ir naudotis mobiliuoju parašu. Siūlytume bankų klientams nelaukiant nustatyto laikotarpio jau dabar galvoti apie alternatyvas. Mūsų nuomone, perspektyviausia yra mobulusis parašas“, - aiškino jis.

Patenkinti ir nesiskundžia

„Swedbank“ Elektroninių kanalų departamento direktorė Aurelija Lapėnaitė-Sytė LŽ teigė, kad šiuo metu kodų kortelės yra labiausiai paplitusi prisijungimo prie interneto banko priemonė tarp „Swedbank“ klientų. „Jomis naudojasi 89 proc. mūsų klientų“, - sakė ji.

Lietuvos bankų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, klientai kodų kortele ne tik dažniausiai naudojasi, bet ir yra labiausiai patenkinti – kodų kortelė vertinama geriausiai iš visų bankų paslaugų (9,3 balo iš 10).

„Tobulėjant technologijoms stipriname savo prisijungimo priemonių pasiūlą ir saugumą. Šiuo metu apie 120 tūkst. mūsų klientų (10 proc.) naudojasi PIN kodų generatoriumi, 12 tūkst. naudoja mobilųjį parašą. Visai neseniai pristatyta galimybė prisijungti naudojant elektroninį parašą (ID kortelę)“, - teigė pašnekovė.

A. Lapėnaitė-Sytė prognozavo, kad kodų kortelė artimiausiu metu liks patogus sprendimas žmonėms, kurie nori atlikti nesudėtingus veiksmus – pasitikrinti sąskaitos likutį, sumokėti komunalinius mokesčius. Tuo metu mokamas PIN generatorius tinka žmonėms, kurie atlieka mokėjimus dažniau ar didesnėmis sumomis, dažniau keliauja į užsienį, valdo didesnes pinigų sumas.

„Mobilusis parašas yra saugi ir itin patogi naudoti priemonė, nes nereikia turėti papildomų priemonių – tik mobilųjį telefoną. Bankas šią paslaugą teikia nemokamai, tačiau mokestį gali pritaikyti operatorius. E. parašas, tai yra prisijungimas naudojantis LR piliečio asmens tapatybės kortele, buvo neseniai pristatytas „Swedbank“ klientams, jo privalumus ypač vertina verslo klientai. Bankas šią paslaugą teikia nemokamai, papildomai gali kainuoti asmens tapatybės kortelės skaitytuvas“, - pasakojo ji.

SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas pripažino, kad nors ir saugios, kodų kortelės neprilygsta modernesnėms priemonėms jungtis prie interneto banko. Viena tokių – mobilusis parašas. „Mobiliojo ryšio operatoriai mobiliojo parašo paslaugą teikia nemokamai arba už simbolinį mokestį. Iš tikrųjų tai yra naujas progresyvus sprendimas. Tiesiog kol kas tuo naudojasi labai nedaug žmonių. Tikimės, kad jų daugės“, - sakė jis.

Kita saugi priemonė, pasak A. Žilinsko, yra slaptažodžių generatorius - specialus kišeninis įrenginys su mygtukais. „Kodų kortelės savininko sistema paprašo įvesti vieną iš 24 kodų, o generatoriaus savininkui svetainė atsiunčia kodą, jį įvedus generatoriaus ekrane pasirodo kitas kodas. Ji reikia įvesti tinklalapyje. Šiuo atveju kodų kombinacijų kiekis yra neribotas“, - aiškino jis.

A. Žilinsko teigimu, slaptažodžių generatoriai yra antri pagal populiarumą po kodų kortelių. O mobilusis parašas dar tik pradedamas naudoti. Juo esą linkę naudotis tik labiausiai technologiškai išprusę bankų klientai. „Nors ši priemonė itin patogi, nereikia papildomo įrenginio, telefonas – visada šalia“, - pažymėjo jis.

Diegs papildomas priemones

A. Lapėnaitė-Sytė atkreipė dėmesį, kad internetinės bankininkystės saugumą užtikrina bendras saugumo priemonių paketas – ne tik prisijungimo priemonė, bet ir naudojami internetinės bankininkystės atsiskaitymo limitai, banko naudojamos internetinio banko apsaugos ir kontrolės priemonės bei kita. Bankas pasiūlo standartinius operacijų limitus, klientas pagal savo poreikius gali juos papildomai apriboti.

„Dažniausiai pasitaikančiais sukčiavimo būdais paprastai taikomasi į lengviausiai pažeidžiamą vietą – žmogaus patiklumą. Nesvarbu, kuria prisijungimo priemone naudojatės, svarbu saugoti savo slaptažodžius – neatskleisti jų paskambinusiems sukčiams telefonu, nesiųsti jų elektroniniu paštu, nespausti gautų nuorodų el. laiškuose ir panašiai. Taip pat akivaizdu, kad sukčiai daugiausia taikosi į dažniausiai naudojamas priemones – pavyzdžiui, kadangi kodų kortelės yra populiariausios, prašo padiktuoti kodus būtent iš šių kortelių. Todėl pagrindinis patarimas - gyventojai turėtų išlikti budrūs ir nepasiduoti sukčių vilionėms, nors ir kokia priemone jie naudojasi“, - dėstė pašnekovė.

A.Lapėnaitė-Sytė pripažino, kad šiuo metu jau svarstoma, kaip sustiprinti kodų korteles papildomomis apsaugos priemonėmis. „Stengiamasi rasti klientams patogų sprendimą, kurį būtų galima pradėti taikyti be jokių papildomų priemonių ar būtino apsilankymo banko padalinyje“, - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"