TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su kokiomis problemomis darbo rinkoje susiduria jaunimas?

2013 03 19 11:50
The Canadian Press Association/PA/Scanpix nuotrauka

Įdarbinimas subsidijuojant, skelbimai, kad visi įmonių darbuotojai – jauni ir perspektyvūs, gerai save „parduoti“ mokantis energingas jaunimas. Ar tikrai jauni žmonės gali jausti diskriminaciją darbo rinkoje?

Priklauso, kas įskaičiuojami

Po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje Prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistams prakalbo apie darbo rinkoje esą sudarytas diskriminacines sąlygas jaunimui tiek Lietuvoje, tiek kitur Europoje.

Europos Sąjunga (ES) žada skirti dar didesnį dėmesį jaunimo nedarbo mažinimui.

Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui 2014–2020 m. ES biudžete numatyta 6 mlrd. eurų parama. Paramą gaus tos valstybės, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršys 25 proc. ES jaunimo nedarbo vidurkis pernai sudarė apie 22 proc., bet kai kuriose šalyse darbo neturinčio jaunimo procentas yra žymiai didesnis.

Pagal Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje jaunimo nedarbas tesudarė 6,7 proc. šalies 16-24 m. amžiaus gyventojų. Per 12 praėjusių metų mėnesių teritorinėse darbo biržose registruota 25,4 tūkst. jaunų žmonių – 14,2 proc. mažiau nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys gerokai skiriasi. Lyginant 2012 m. ir 2011 m. liepos mėnesių duomenis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje mažėjo nuo 32,5 iki 24,8 proc. Mat „Eurostat“ jaunimo, kuris studijuoja ir neieško darbo, neįskaičiuoja kaip darbo jėgos, tad taip skaičiuojant jaunų bedarbių skaičius sudaro daug didesnį procentą.

9 mln. eurų paramos

Įgyvendinant Bandomąją iniciatyvą Lietuvoje, jaunimo nedarbo mažinimo projektams buvo skirta 9 mln. eurų ES struktūrinės paramos. Praėjusių metų rugpjūčio 1-ąją LDB startavo projekto „Jaunimo užimtumo didinimas“ priemonės.

Per pusmetį, LDB skaičiavimu, projekte dalyvavo 3,9 tūkst. jaunų iki 29 m. amžiaus bedarbių, iš kurių 1,5 tūkst. realioje darbo vietoje gilino savo profesinius įgūdžius ir 2,4 tūkst. dalyvavo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje. Daugiau nei 1,2 tūkst. absolventų pirmą kartą pradėjo darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, tapdami darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės dalyviais. Apie trečdalis jaunuolių, pasibaigus jų laikinam įdarbinimui, liko nuolatiniam darbui.

Įgyvendinama ir kita priemonė – įdarbinimas subsidijuojant, kurioje jau dalyvavo 2 tūkst. 434 jauni bedarbiai. Tarp jų daugiausia yra teritorinėse darbo biržose registruoto nekvalifikuoto jaunimo.

Darbo birža jaunimui skirtą projektą vykdys iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Numatyta, kad projekto veiklose dalyvaus daugiau kaip 6 tūkst. jaunų iki 29 m. bedarbių, kurie galės pasinaudoti vykdomomis remiamo įdarbinimo priemonėmis.

Taigi kuo grįstos kalbos apie diskriminaciją?

Nori geresnių sąlygų

Peržvelgiant darbo skelbimus, nesunku pastebėti, kad didžiuosiuose miestuose daugelis kolektyvų skelbia esantys „jauni ir perspektyvūs“ ir tuo didžiuojasi. Darbo pasiūlymai formuluojami taip, kad vyresni žmonės dažnai gali pasijusti nepageidaujami kaip kandidatai. Galbūt reikėtų kalbėti apie vidutinio ir vyresnio, o ne jauno amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje?

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka pažymėjo, kad jaunimo įsidarbinimo galimybės labai priklauso nuo darbo pobūdžio. Vienur darbo patirtis darbo yra labai svarbi, kitur – ne. Be to, jauniems nepatyrusiems darbuotojams darbdaviai gali mokėti mažiau.

„Egzistuoja ir įvairių stereotipų, pavyzdžiui, darbdaviai gali jauną žmogų laikyti mažiau atsakingu ir dėl to nenori įdarbinti. Kita vertus, dalis jaunimo, kurie gyvena labiau pasiturinčių tėvų šeimose, dabar gali nedirbti, jiems nėra tokios būtinybės. Dar vienas dalykas, kad neretai jaunų žmonių reikalavimai darbo vietai yra didesni nei vyresnių žmonių. Jeigu jaunas žmogus turi aukštojo mokslo diplomą, jis gal nenori sėdėti parduotuvėje prie kasos“, – jaunimo nedarbui įtaką darančius faktorius vardijo R. Lazutka.

Vis tik, ekonomisto nuomone, kokie bebūtų jaunų žmonių lūkesčiai, viskas priklauso nuo darbo vietų pasiūlos, kuri yra maža. „Jeigu darbdavys turi vieną laisvą darbo vietą, tai penkių žmonių ir neįdarbins. Lietuvoje nėra susiformavusios viduriniosios klasės, kuri galėtų daug pirkti ir kurtų tas darbo vietas daug patirties ir aukštos kvalifikacijos neturintiems žmonėms“, – sakė R. Lazutka.

Profesorius įsitikinęs, kad pirmiausiai reikėtų spręsti darbo pasiūlos problemą apskritai, o tik tada galima būtų naikinti diskriminaciją įvairiose amžiaus grupėse. „Vyresnio amžiaus žmonės taip pat susiduria su įvairiais stereotipais, pavyzdžiui, manoma, kad jie sunkiau mokosi, tobulėja. Mokymo programos yra orientuotos į jaunus žmones. Jeigu jos būtų orientuotos tik į vyresnius žmones, vėlgi, jauniems būtų sudėtingiau. Kita vertus, jauni žmonės įdarbinami subsidijuojant. Ne visai sąžininga konkurencija darbo rinkoje susidaro ir dėl kitų priežasčių. Apie nelygybę Lietuvoje esu daug kalbėjęs ir galima būtų toliau kalbėti, bet pirmiausiai reikia didinti darbo vietų pasiūlą“, – komentavo R. Lazutka.

Labiau linkę migruoti tarp darboviečių

Panašiai portalui LRT.lt komentavo ir LDB Komunikacijos skyrius. Darbo biržos specialistų teigimu, jaunimo įsidarbinimo galimybės nemažai priklauso nuo bendros situacijos darbo rinkoje, kuriai gerėjant, didėja ir jaunimo integracijos į darbo rinką galimybės. Darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš didelio skaičiaus kandidatų, kelia jiems didesnius reikalavimus.

„Su didžiausiomis įsidarbinimo problemomis susiduria nekvalifikuotas ir nemotyvuotas jaunimas. Jų įsidarbinimo galimybės pačios menkiausios. Nekvalifikuotų jaunuolių 2013 m. kovo 1 d. duomenimis buvo daugiau nei pusė – 53,7 proc. Taigi, norint išvengti nedarbo, svarbu įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją“, – pateiktame atsakyme rašė LDB Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis.

Profesinio pasirengimo, įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra dažnos jaunimo nedarbo priežastys, teigia LDB Komunikacijos skyrius savo komentare. Darbo ieškantiems jaunuoliams dažnai įsidarbinti sukliudo nesugebėjimas savęs pristatyti arba atkaklumo trūkumas. Taip pat dažnai praktinio patyrimo stokojantis jaunimas tapatinamas su mažesnio produktyvumo asmenų grupe, kuriai apmokyti reikalingos papildomos išlaidos ir tai lemia sunkesnes jaunimo įsidarbinimo galimybes.

Taip pat, anot LDB, jaunuoliai yra labiau linkę migruoti tarp darboviečių, stokoja lojalumo darbdaviui. Jie mažiau pastovūs, nes dažniausiai neturi tokių įsipareigojimų, kaip šeimos išlaikymas, įvairių sąskaitų apmokėjimas ir pan. Jaunimas turi žemesnius darbo įgūdžius, jų darbas mažiau apmokamas. Be to, įmonei yra pigiau atleisti jauną žmogų, nes daugiau investuota į ilgiau dirbančiuosius bei pastarųjų išeitinės kompensacijos būtų didesnės. LDB Komunikacijos skyriaus komentare teigiama, kad pastaruoju metu problema yra ir darbdavio darbuotojo kvalifikacijos ir jaunuolio atlygio lūkesčių neatitikimas. Taip pat jaunas žmogus kartais turi neadekvačių poreikių, jis galvoja, kad jo išsilavinimas neleidžia imtis vieno ar kito darbo.

„Socialiniai – psichologiniai tyrimai rodo, kad ilgiau nei metus nerasdamas darbo žmogus praranda viltį įsidarbinti, dažnai nesistengia atnaujinti žinių, persikvalifikuoti, nuleidžia rankas ir nebededa jokių pastangų keisti gyvenimą, – komentuoja LDB Komunikacijos skyrius. – Prie neigiamų jaunimo nedarbo pasekmių priskiriama ne tik mažėjantis jaunuolių pragyvenimo lygis ir gyvenimo kokybė, bet ir mažėjančios valstybės galimybės: trūksta darbo jėgos, patiriama ekonominių – socialinių nuostolių (prarandama dalis potencialaus bendrojo vidaus produkto, nesurenkami mokesčiai, patiriami nedarbo, sveikatos apsaugos kaštai, teikiami papildomi asignavimai, kyla socialinė įtampa, auga teisės pažeidimų, savižudybių skaičius ir kt). Manoma, jog bedarbiai jaunuoliai, negalėdami laiku įgyti patirties, ir ateityje bus mažiau produktyvūs“.

Beje, neturintys darbo stažo asmenys nedarbo draudimo išmokos negauna. Nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama bedarbiams, turintiems ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 36 mėnesius.

Motyvuoti – 34 proc. jaunuolių

Pagal Darbo biržos bedarbių profiliavimo sistemą, 2013 m. kovo 1 d. iš registruotų 27,5 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus 34 proc. jaunuolių buvo pasirengę darbo rinkai ir motyvuoti, per 52 proc. jaunuolių, registruotų darbo biržoje, neturi jokios profesijos, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje.

Aukščiausias jaunimo nedarbas 2013 m. kovo 1 d. buvo Alytaus r. sav. (12,6 proc.), Kalvarijos sav. (12,2 proc.), Alytaus miesto sav., Kazlų Rūdos sav. ir Anykščiuose (po 11,3 proc.), Ignalinos r. sav. (10,9 proc.), Šilutėje (10,8 proc.), Jurbarke ir Tauragės r. sav. (po 10,7 proc.), Mažeikiuose (10,6 proc.).

Statistika patvirtina, kad didžiausias jaunimo nedarbas yra mažuose miestuose, mažiausias – dideliuose. Mažiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Trakų r. sav. (4,0 proc.), Kaišiadoryse ir Kauno r. sav. (po 5,1 proc.), Vilniuje ir Klaipėdoje (po 5,5 proc.), Šiauliuose (5,6 proc.), Neringos sav. Ir Klaipėdos r. sav. (po 5,9 proc.).

Iš didžiųjų miestų daugiausia jaunų bedarbių buvo Panevėžyje (8,3 proc.), toliau nedarbo mažėjimo tvarka: Kaune (6,0 proc.), Šiauliuose (5,6 proc.), Klaipėdoje ir Vilniuje (po 5,5 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"