TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su savo spinta - į Europą

2010 07 13 0:00
Šiemet suintensyvėjęs ir kraustymas į Briuselį: kaip spėjama, daugiau lietuvių išvyksta dirbti į Europos Sąjungos institucijas.
LŽ archyvo nuotrauka

Perkraustymo firmos vasarą patiria įprastą sezoninį pagyvėjimą - potencialūs jų klientai aktyviau keičia gyvenimo ir darbo vietas. Naujausia mada tarp šių paslaugų įmonių klientų - išsikraustyti į užsienį su visais asmeniniais daiktais ir net baldais.

Išmušus dvyliktai Vaidas Juodponis, paslaugų įmonės Perkraustymai.lt direktorius, per pusdienį jau buvo sulaukęs dviejų skambučių dėl perkraustymo į užsienį. Jis teigia, kad matomas didelis klientų aktyvumo pakilimas. "Šį mėnesį turime jau 16 užsakymų perkraustyti gyventi į užsienį", - teigia ir Marius Čepulis, "Kraustinos" komercinis direktorius. "Tai tikrai daug, nes seniau per mėnesį būdavo 2-3 tokie užsakymai", - sako perkraustytojai. Jie tai vadina nauja mada, kuri pakeitė prieš metus vyravusį įmonių kraustymą į mažesnes patalpas ir gyventojų - į pigiau šildomus butus. Nors ir pastarųjų vietinių užsakymų vis dar nestokojama.

Verslininkai nurodo, kad ši verslo sritis šiemet patiria 20-50 proc. augimą. Kai kurios įmonės giriasi šiemet nuo pavasario užgriuvus tiek perkraustymo užsakymų, kad joms teko smarkiai didinti turimą automobilių parką.

Kokios šalys traukia lietuvį ir jo numylėtą spintą? Tradiciniai emigrantų kraštai. "Anglija ir Airija yra pirmoje vietoje tarp nurodomų naujų adresų, po jų - Danija, o kiti - visokių pasitaiko", - sako Arūnas Giedrys, "Kraustymo ir perkraustymo paslaugų" darbų vadovas.

V.Juodponis priduria, kad šiemet suintensyvėjęs ir kraustymas į Briuselį: kaip spėjama, daugiau lietuvių išvyksta dirbti į Europos Sąjungos institucijas.

Saugiai, bet brangiai

Šias paslaugas teikiančių firmų atstovai sutaria, kad trijų asmenų šeimos turtui, sukauptam trijų kambarių bute, išvežti į užsienį užtenka 7-8 metrų ilgio sunkvežimio. Į tokį, A.Giedrio teigimu, telpa tokios šeimos miegamasis, vaikų kambarys ir svetainė. "Geriau šeimos daiktus vežti firmos transportu, taip yra saugiau", - tvirtina darbų vadovas. Jis pirmiausia kalba apie brangų turtą, jį reikia vežti ypač rūpestingai ir atsargiai. "Kartą turėjome pervežti automobilį. Amerikietiškas, rinkos vertė - 30 tūkst. eurų", - prisimena A.Giedrys.

Tačiau kai kurie klientai esą žūtbūt nori sutaupyti. Tada jų turtas tūkstančius kilometrų keliauja įprastais 24 tonų sunkvežimiais šalia kitų tradicinių krovinių, o tai - didelė rizika jį apgadinti.

Kiek laiko trunka su visais baldais persikelti iš Lietuvos į kitą valstybę? V.Juodponis teigia, kad supakuoti, nuvežti nurodytu adresu į kitą šalį ir ten iškrauti šeimos daiktus trunka maždaug penkias dienas. "Kartais pasitaiko, kad išvykstantys emigrantai nori visą namą išsivežti - tada vien daiktus supakuoti užtrunka tris dienas", - sako jis.

Anot įmonės direktoriaus, tai nėra kokia nors išskirtinė lietuvių užgaida - esą Lietuvoje pagyvenę užsieniečiai taip pat yra linkę išsivežti viską, ką sukaupė būdami mūsų šalyje. Nuo pervežamo namų turto kiekio priklauso ir perkraustymo paslaugų kaina. Ji gali siekti kelis tūkstančius eurų.

A.Giedrio nuomone, daugiausia problemų kelianti darbo dalis yra atsiskaitymai už paslaugas. Nors įmonės vadovas pamini vienintelį didelį incidentą, kurį firma patyrė su savo klientais turkais - tie uždelsė sumokėti už suteiktas paslaugas. Be finansinių reikalų, pervežėjams problemų esą kelia pedantai, kurie dreba dėl kiekvieno daikto. Su jais susitarti pavyksta įrodžius gerą darbų kokybę. O jautriausiesiems pasiūloma susipakuoti daiktus patiems.

Perkraustymo paslaugų įmonių duomenimis, dažniausiai lietuvis patraukia į svečią šalį jau susiradęs ten darbą. "Vienas klientas statybininkas pasakojo, kad susirado užsienyje darbą, o čia jo žmona saviškį prarado, tad jis išsivežė ir ją su vaiku, o butą paliko agentui parduoti", - pasakoja A.Giedrys. Tačiau ne visi lietuviai su šeimynomis išvyksta į užsienį dėl to, kad ten prasimušė. Kartais didelės kompanijos juos išsiunčia į kelerių metų stažuotes. "Nesenai turėjom porą kompiuterių specialistų užsakymų perkraustyti - jie gavo siuntimus į Maskvą", - dėsto V.Juodponis.

Nelegalų pinklės

Padedančioms gyventojams kraustytis firmoms koją kiša nelegaliai šias paslaugas siūlantys konkurentai. Šie užsiima daiktų vežimu neturėdami kompanijos ar verslo. Nelegalūs vežėjai dažniausiai teturi mikroautobusiuką, tad perveža mažesnius daiktus. Kadangi tai nėra specialistai ir jokia įmonė už juos negarantuoja, jų darbų kokybė dažnai būna prasta. Klientai vežimo firmoms skambina pasiguosti tada, kai jų nestandartinius baldus ar buitinę techniką nelegalūs vežėjai numeta namo kieme ir pasprunka, nes nesugeba arba nepajėgia jų įnešti pro siauras duris arba užkelti į devintą namo aukštą. "Esu girdėjęs, kad į užsienį atvežami sudužę klientų televizoriai, indai", - "nelegalų" darbą komentuoja V.Juodponis.

Visi kalbinti verslininkai skundėsi, kad su nelegaliais vežėjais kovoti labai sunku, nes jie nepatyrusiems klientams siūlo mažas paslaugų kainas ir nutylėdami apie prastą jų kokybę. "Tie, kurie seniau vertėsi išvežiodami į objektus statybines medžiagas, langus ar santechniką, netekę užsakymų turi laisvus autobusiukus, juos išnuomoja už 25 litus valandai. Nelegalūs vežėjai neišlaiko įmonės, nemoka mokesčių. Legaliai dirbančių įmonių kainos yra apie 40 litų už valandą, todėl sunku varžytis", - situaciją komentuoja M.Čepulis.

A.Giedrys priduria, kad tokių "nelegalų" - "pilni kiemai".

Ieško, kur šilčiau

Tačiau tikro pagyvėjimo perkraustymo rinkoje nėra. Visi sutaria, kad šiuo metu - tik sezoninis paklausos pakilimas. "Dirbu pervežimo srityje jau 12 metų, bet kodėl sezonas būtent toks, negaliu paaiškinti", - sako apie maždaug nuo vasaros iki naujųjų metų trunkantį šių paslaugų paklausos augimą paklaustas V.Juodponis. Tiesa, kiti pastebi, kad galbūt vienas motyvų - prabėgęs šildymo sezonas: gyventojai, ištvėrę brangų šildymo sezoną, pasiryžta persikelti gyventi iš seno buto į naujesnį arba iš didelio namo - į naujos statybos butą vien tikėdamiesi sumažinti šildymo išlaidas.

Prieš metus įspūdingą šių paslaugų rinkos šuolį sukėlė būtent praūžęs kraustymasis į mažesnius biurus ir šiltesnius butus. "Gavome užsakymą iš vienos kompanijos, kuri persikraustė į perpus mažesnes patalpas. Kaip aš dabar vienas sėdžiu 20 kvadratinių metrų kabinete, jų tokiame susėdo šeši", - pasakoja M.Čepulis. Tada įmonės pasakoja turėdavusios po 10 perkraustymų per dieną, iš jų 8 - į mažesnes patalpas. Jo teigimu, šiuo metu taip kraustosi logistikos kompanijos.

A.Giedrys pasakoja, kad įmonės kraustosi taupydamos pinigus, tačiau pasitaiko ir šypseną keliančių kuriozų: "Seniau viską sukrauti ir pervežti patikėdavo mums. O dabar biuro darbuotojai visas savo darbo priemones patys susikrauna ir "su šypsena bei daina" traukia į naujas patalpas. Mums lieka tik stalai ir spintos."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"