TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su siaubu prisimena atsisveikinimą su litu

2015 03 06 6:00
Prekybininkų vertinimu, žmonės iki šiol kainas skaičiuoja litais, verčia į eurus ir perka labai atsargiai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslininkų vertinimu, nacionalinės valiutos keitimas į eurus šių metų pradžioje nevyko taip sklandžiai kaip tikėtasi. Dalis įmonių buvo priverstos laikinai nutraukti veiklą, o pasiryžusiems toliau dirbti smulkiesiems trūko ir euro monetų, ir smulkių euro banknotų.

Per pirmus du šių metų mėnesius komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kredito unijos į eurus iškeitė 2,8 mlrd. grynųjų litų (0,81 mlrd. eurų), atliko tūkstančius operacijų.

Kai kuriems paslaugų įmonių ar smulkių parduotuvėlių savininkams tos dienos primena košmarą: jie kartu su šeimos nariais ir darbuotojais buvo priversti kelias dienas per savaitę po kelias valandas stovėti ilgiausiose eilėse Lietuvos banko ar Lietuvos pašto skyriuose, kad gautų pinigų. Mat žmonės nešė keisti ne tik litus, bet ir maišus lietuviškų centų.

Provincijai trūko monetų

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius LŽ sakė, kad dalis verslininkų pirmomis šių metų dienomis pristigo apyvartinių lėšų, nes nei iš anksto, nei nuo sausio 1 dienos įvedus eurą nepajėgė apsirūpinti reikiamu kiekiu naujos valiutos. „Kai kurie verslininkai net nutarė nesivelti į keitimą ir pirmomis sausio savaitėmis nedirbo. Pavyzdžiui, Raudondvario miestelyje (Kauno r.), kuriame yra apie 5 tūkst. gyventojų, dvi savaites po Naujųjų neveikė ūkinių prekių parduotuvė“, - teigė pašnekovas.

Maisto prekių parduotuvės kaime, pasak A. Mackevičiaus, dar iki sausio 1 dienos įsigijo 40 litų vertės euro monetų rinkinių. Tačiau jų ir kaime, ir miesteliuose itin trūko. „Per televiziją vis būdavo žadama, kad piliečiai ir smulkieji verslininkai šiuos rinkinius nesunkiai galės nusipirkti Lietuvos pašto skyriuose. Tačiau Raudondvario pašte per du mėnesius man nepavyko gauti nė vieno tokio monetų rinkinio. Turėjau smulkių euro monetų ir centų vykti į Kauno Lietuvos banko filialą Maironio gatvėje“, - pasakojo smulkiųjų verslininkų atstovas.

Tačiau šiame Lietuvos banko filiale verslininkams tekdavo stovėti itin ilgose eilėse po 4-8 kartus kelias dienas per savaitę. Mat eilės sulaukusiam žmogui būdavo parduodamas ribotas skaičius rinkinių, o ne tiek, kiek jam reikia. „Vienoje eilėje užtrukdavau apie 2 valandas. Paskui neapsikenčiau ir pradėjau kartu vežtis žmoną bei kelias darbuotojas. Taip visi ir stovėdavome eilėse. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad Lietuvos bankas leido savo eilės sulaukusiam žmogui parduoti tik 5 euro monetų rinkinius, tai yra 200 litų vertės monetų“, - valiutos keitimą kaip blogą sapną prisiminė verslininkas.

A. Mackevičius stebėjosi – ką reiškia 200 litų verslininkui, kurio parduotuvių vieno mėnesio apyvarta siekia 50 tūkst. litų. „Mums reikėjo keliolikos tūkstančių litų. Galiausiai prisipirkome tų maišelių, išdalijome į kaimo parduotuves proporcingai pagal apyvartą ir taip išsisukome. Jei būtų buvę leista vienu kartu nusipirkti rinkinių už 1000 litų, eilės prie valiutos keitimo vietų būtų sumažėjusios penkis kartus“, - įsitikinęs kelių kaimo parduotuvių savininkas.

Ne ką geriau, pasak jo, jautėsi ir tie, kurie norėjo „atsikratyti“ sukauptų baltų ir geltonų lietuviškų centų. Kaune tai buvo įmanoma padaryti vieninteliame Lietuvos banko filiale miesto centre. „Kelis kartus važiavau ir stovėjau eilėje su pilna įrankių dėže, priberta metalinių centų. Ten irgi tekdavo laukti po porą valandų, nes eilėje stovėdavo 80-100 žmonių, o automatas dirbo gana lėtai“, - kalbėjo A. Mackevičius.

Lietuviškų centų verslininkas sukaupė dėl to, jog buvo davęs nurodymą parduotuvėms priimti iš kaimo gyventojų, daugiausia pensininkų, bet kokio nominalo monetas ir centus. „Supratau, kad nori nenori, bet valiutos keityklų funkcijas kaime atliks būtent parduotuvės. Juk žmogui dėl 10 litų vykti į Kauną tikrai neapsimokėtų, paprasčiau išversti tokią sumą centais į griovį“, - sakė verslininkas.

Šiuo metu įtampa dėl valiutos jau atslūgusi. Tačiau euro keitimo pasekmes A. Mackevičius jaučia iki šiol. Sausį žmonės pirko mažiau prekių, o vasarį daugiau nepirko - nekompensavo to, ką sutaupė pirmą metų mėnesį. „Parduotuvių apyvarta buvo gerokai mažesnė negu pernai tuo pačiu metu. Beje, žmonės iki šiol kainas skaičiuoja litais, verčia į eurus ir perka labai atsargiai“, - dėstė pašnekovas.

Džiaugėsi sklandžiu darbu

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad aktyviausias valiutos keitimo etapas vyko sklandžiai. Anot jo, itin svariai keičiant litus prisidėjo Lietuvos paštas. Bendrovės vaidmuo atokesnėse teritorijose buvo ypač svarbus.

Šiuo metu gyventojų aktyvumas keičiant valiutą gerokai mažesnis nei sausio pradžioje, kai per 15 dienų buvo iškeista 2 mlrd. litų (0,58 mlrd. eurų).

Iki kovo 1 dienos 343-uose komercinių bankų padaliniuose atlikta 638,1 tūkst. operacijų. Per jas iškeista beveik 1,9 mlrd. litų (0,55 mlrd. eurų). Vidutinė keitimo operacijos bankų skyriuose suma siekė beveik 3 tūkst. litų (868 eurų).

Populiarus buvo ir litų keitimas naudojantis pinigus priimančiais bankomatais. Įvedus eurą į dviejų didžiausių bankų bankomatus įdėta 219,36 mln. litų (63,53 mln. eurų).

Lietuvos pašto 330-yje skyrių per du mėnesius atlikta 561 tūkst., arba kone pusės visų, litų keitimo operacijų. Čia iškeista 829 mln. litų, arba kiek daugiau nei 240 mln. eurų.

„Sausį paštuose iškeitėme 713 mln. litų, o per vasarį ir pirmąją kovo dieną – 116 mln. litų. Didžiulį skirtumą tarp sausio ir vasario taip pat rodo žmonių srautai – sausio mėnesį sulaukėme beveik pusės milijono klientų, o vasarį norinčiųjų išsikeisti valiutą skaičius nesiekė net 100 tūkstančių“, – skaičiavo Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Pasak bendrovės vadovės, sausio mėnesį vidutinė paštuose keičiama suma buvo 1,5 tūkst. litų (0,44 tūkst. eurų). Vasarį ji šiek tiek sumažėjo ir siekė apie 1 tūkst. litų (0,29 tūkst. eurų). Daugiausia valiutos iškeista Kauno, Panevėžio, Alytaus, Jonavos, Utenos paštuose.

Lietuvos bankas savo trijose kasose Vilniuje ir Kaune nuo euro įvedimo dienos iki kovo 1-osios pakeitė 56,4 mln. grynųjų litų į eurus, atliko per 20 tūkst. tokių valiutos keitimo operacijų.

11 kredito unijų per du mėnesius pakeitė 9,3 mln. litų (2,69 mln. eurų).

Grynųjų litų keitimą palengvino tai, kad gyventojams vis dažniau renkantis elektronines mokėjimo priemones ir dedant pinigus į sąskaitas bankuose, nuo praėjusių metų pradžios iki gruodžio 31-osios grynųjų apyvartoje sumažėjo perpus.

Kovo 1 dieną Lietuvos banko išleistų grynųjų pinigų kiekis sudarė kiek daugiau nei 1,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos beveik 1,54 mlrd. eurų buvo Lietuvos banko į apyvartą išleisti eurai. Neiškeistų litų vertė, skaičiuojant eurais, siekė 0,27 mlrd. eurų (apie 923 mln. litų).

Komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos (iki 2015 metų birželio 30 dienos). Dar pusmetį, t. y. iki 2015-ųjų gruodžio 31 dienos, nemokamai litų banknotus į eurus keis dalis komercinių bankų padalinių (visų apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose). Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"