TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Su "Sodra" nepajuokausi

2012 03 05 6:00

Bendrovių skolos "Sodrai" tapo vienu svarbiausių ekonomikos "sveikatos" rodiklių. Mat "Sodra" yra tam tikra rinkos sanitarė - didžiausia įmonių bankrotų iniciatorė.

Iš beveik 2000 pernai Lietuvos įmonėms paskelbtų bankrotų Valstybinio socialinio draudimo fondas ("Sodra") inicijavo kone pusę - 800. Šie draudėjai skolingi fondui 25,8 mln. litų. Vasario 29-osios rytą 45 810 įmonių "Sodrai" buvo nepervedusios 464,535 mln. litų. Iš jų senos skolos sudaro beveik penktadalį ir vis didėja.

Patikimiausias "sveikatos" rodiklis

Nuo praėjusių metų vasario "Sodra" savo tinklalapyje kasdien viešai skelbia informaciją apie skolininkus. "Šis duomuo mums įdomus, nes yra visuotinis. Net pati "Sodra", jei būna skolinga sau, įrašo tai į sąrašą. Vadinasi, visi viską mato. Su Valstybine mokesčių inspekcija dėl mokesčių skolos galima susitarti ir pratęsti jos grąžinimą, o su "Sodra" to nepadarysi. Jai reikia mokėti įmokas be jokių išlygų", - LŽ sakė rizikos valdymo UAB "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Anot jo, galima daryti prielaidą, kad įmonė, pradėjusi vėluoti sumokėti "Sodrai" ir ypač užtęsianti tas skolas, patiria rimtų išgyvenimo problemų.

"Įmonė gali nemokėti bet kam kitam, tačiau "Sodrai" stengiasi visada sumokėti. Jeigu nesumoka įmokų "Sodrai", paprastai nesumoka ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, partneriams, ryšio paslaugų teikėjams bei kitiems. O svarbiausia - pradeda vėluoti mokėti atlyginimus darbuotojams. Taip skolų šleifas ima ilgėti, verslas strigti. Patekus į rizikingų įmonių sąrašą, labai sunku iš jo išsikapstyti", - konstatavo R.Trumpa.

Nė neslepia "sanitaro" vaidmens

"Tartis su "Sodra" dėl skolų atidėjimo nelengva. Kartą dėl to užėjęs iš vieno jos vadovų išgirdau, kad kitąsyk reikia padėti bankrutuoti", - LŽ pasakojo nepanoręs būti įvardytas buhalterinių paslaugų bendrovės vadovas. Anot verslininko, "Sodra" nuo seno nesileidžia į ilgas diskusijas su skolininku: jei iki mėnesio 15 dienos negauna įmokų, jau 22-ąją pradeda skolų išieškojimo procedūrą, o paskui per artimiausias 7 dienas, nesulaukusi skolininko reakcijos, pateikia reikalavimą bankams, kad atitinkama skola būtų nurašyta nuo įmonės sąskaitų. Jeigu jose pinigų trūksta, sąskaitos blokuojamos, kol sugrąžinama visa skola.

"Suprantu, "Sodra" elgiasi pagal įstatymą, tačiau svarbu, matyt, ne tik įstatymas, bet ir valdininkų požiūris", - svarstė pašnekovas. Verslininko nuomone, būtų geriau, jei įmonei būtų leidžiama kurį laiką atidėti mokėjimus, išdėlioti skolų grąžinimą per ilgesnį laikotarpį, juolab kad dažnai ir valstybė vėluoja atsiskaityti su bendrovėmis už rangos darbus.

"Sutartyse su valstybės biudžeto finansuojamomis įmonėmis numatyti ir delspinigiai už atsiskaitymo vėlavimą, bet visi džiaugiasi gavę sutartą sumą bent po 2-3 mėnesių ir apie jokius delspinigius nė negalvoja, nes bylinėtis dėl jų būtų brangiau. O štai mokesčius reikia mokėti laiku, ir niekas su verslininkais dėl delspinigių nesidera", - kalbėjo buhalterinės apskaitos specialistas.

Jis pateikė pavyzdį įmonės, kuri buvo priversta atleisti dalį savo darbuotojų vien todėl, kad iškilo reali bankroto grėsmė dėl susidariusių skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Iki tol kas mėnesį "Sodrai" ši bendrovė pervesdavo po 20-30 tūkst. litų įmokų, tačiau vėliau, nesulaukdama atsiskaitymų iš problemų patiriančių savo klientų, negalėjo laiku sumokėti mokesčių. Taip susikaupė 60 tūkst. litų skola. "Sodra" pareikalavo, kad ji būtų grąžinta per artimiausius 2 mėnesius. Gavusi lėšų įmonė turėjo bent dalį jų skirti darbuotojų atlyginimams ir atiduoti skolą "Sodrai", tačiau sumokėti už užsakytų prekių siuntą pinigų neliko ir veiklą teko stabdyti.

"Tokių atvejų lėtėjant ekonomikai vis daugėja. Bet juk visiems geriau veikianti įmonė, o ne bankrutuojanti. Dabar buvę darbuotojai - gatvėje, - dėstė verslininkas. - Tie 20-30 tūkst. litų, laiku nesumokėtų "Sodrai", - nedideli pinigai valstybei, tačiau smulkiai įmonei jie gali tapti "sanitarės" mirties nuosprendžiu."

Pasak bendrovės vadovo, metų pradžia visada būna sudėtinga, nes naujus metus verslas pradeda tarsi startuodamas. O mokėti reikia ir nekilnojamojo turto, kelių, kitus mokesčius, kurie paprastai sumokami už visus metus.

Pyragėliai su bizūnu

Vis dėlto praėjusiais metais Seimas ir Vyriausybė nustatė bent šiokią tokią tvarką, kaip skolininkams palengvinti derybas su "Sodra". Tiesa, ne už dyką - vėluojant sumokėti mokesčius numatyti delspinigiai.

Kaip teigė "Sodros" direktoriaus patarėja Jolanta Skinulytė-Niakšu, 2011 metų spalio 1-ąją įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kad iki priverstinio skolos išieškojimo įmonė (draudėjas) gali pateikti teritoriniam "Sodros" skyriui prašymą atidėti įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimą. Tokiu atveju priverstinis socialinio draudimo įmokų išieškojimas nepradedamas, o einamųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokėjimas atidedamas iki prašyme nurodytos dienos, tačiau ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Jei įmokos iki prašyme nurodytos datos nesumokamos, pradedamas jų išieškojimas ir skaičiuojami delspinigiai.

Draudėjai taip pat gali kreiptis į "Sodrą" dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą, įmokų mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.

Kita naujovė, įvesta nuo sausio 1 dienos, anot "Sodros" atstovės, yra tai, kad už atidėtą skolos mokėjimo laikotarpį pradedamos skaičiuoti 0,01 proc. palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną (anksčiau palūkanų nereikėdavo mokėti), o jei skola nesumokama pagal abiejų šalių suderintą grafiką, skaičiuojamos didesnės palūkanos - 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

Nuo šių metų delspinigiai skaičiuojami ir draudėjams, pavėlavusiems sumokėti įmokas, tačiau nesudariusiems skolos mokėjimo atidėjimo sutarties. Jų dydį kas ketvirtį nustato finansų ministras. Pirmąjį šių metų ketvirtį patvirtintas 0,03 proc. delspinigių dydis.

2011-aisiais skolos mokėjimas "Sodros" biudžetui atidėtas 4674 draudėjams. Jie buvo skolingi 14,6 mln. litų. Per šį laikotarpį atidėtas skolas likvidavę 3120 draudėjų pervedė fondui 10,4 mln. litų.

Dar ne nuosprendis

Skola "Sodrai" - nemalonus faktas, tačiau, R.Trumpos nuomone, dar ne nuosprendis. Yra bendrovių, kurios jau ne pirmi metai kone kas mėnesį vėluoja pervesti "Sodrai" šimtatūkstantines sumas, bet vis sugeba sumokėti tą patį mėnesį. Įmonės rizikingumą didina skolos likučio augimas.

Kita vertus, prieš metus "Sodros" skelbiamą informaciją apie skolas pradėję analizuoti rizikos valdymo bendrovės specialistai pastebėjo, kad pusė skolininkų skolingi iki 1000 litų. "Tai nėra reikšminga, todėl sutelkiame dėmesį į įmones, kurių skolos didelės ir vis užtęsiamos. Tai pagrindinis perspėjimas apie įmonės mokumo problemas", - pabrėžė R.Trumpa.

Kai kurios bendrovės pirma sumoka algas darbuotojams, atsiskaito su tiekėjais, o tik paskui - su "Sodra". "Creditreform Lietuva" yra nustačiusi, kad Lietuvoje iš gyvybės ženklų dar rodančių 130 tūkst. įmonių (iš jų 68 tūkstančiai pastaruoju metu turėjo bent šiokių tokių pajamų) tik 19 tūkst. niekada nėra buvusios "Sodros" skolininkių sąrašuose.

Be kaltės kalti

"Socialinio draudimo fondui skolingų bendrovių darbuotojai dėl to neturėtų patirti jokių nepatogumų. Jeigu kalbėtume apie bankrutuojančias įmones, nesumokėtos įmokos "Sodrai" darbuotojų socialinėms garantijoms irgi neturėtų įtakos", - tvirtino J.Skinulytė-Niakšu.

Vis dėlto, kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabrielė Banaitytė, taip yra tik tais atvejais, kai bendrovę slegia skolos "Sodrai". Kitas dalykas, kai žmonės dirba įmonėje nesudarę darbo sutarčių arba dalį atlyginimo gauna vokeliuose. "Tokiu atveju darbuotojo negina jokie darbo įstatymai", - pridūrė G.Banaitytė.

Faktai

2011 metų vasario 22-ąją Lietuvos įmonių senos skolos "Sodrai" buvo padidėjusios iki 54,9 mln. litų (sausį siekį 50,4 mln. litų).

Sunkiausiai pastaruoju metu vykdyti įsipareigojimus "Sodrai" sekėsi daugumai stambių ūkio šakų įmonių, ypač kelių transporto (skola padidėjo 2,2 mln. litų, arba 28 proc.), pramonės (3,2 mln. litų, arba 12 proc.) ir statybos (2,1 mln. litų, arba 13 proc.) bendrovėms.

Sparčiausiai skolas "Sodrai" mažino elektros, dujų ir garo tiekimo įmonės. Jų skolos sumažėjo 0,7 mln. litų, arba 44 procentais.

Šių metų vasario 17-ąją įmonės, pradelsusios mokėjimus "Sodrai" daugiau kaip 30 dienų, buvo skolingos 430,9 mln. litų, o tą pačią 2011-ųjų dieną - 425,3 mln. litų (1,3 proc. mažiau).

Per metus darbuotojų skaičius padidėjo iki 1,23 mln. (3,7 proc.), 5 proc. pagausėjo darbdavių, šiek tiek pakilo atlyginimai, todėl daroma išvada, kad senos skolos "Sodrai" sumažėjo.

Šaltiniai: "Sodra", "Creditreform Lietuva"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"