TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sudėtingas gyvenimas „šiltnamio sąlygomis“

2016 03 24 6:00
Ankstyvą pavasarį trumpavaisiai agurkai yra laukiamiausia lietuviška daržovė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiltnamių verslui svarbiausia – ne šiltas oras, o šviesa. Kuo daugiau saulės, tuo gausesnis daržovių derlius.

„Mums geriausias oras, kai pakanda šaltukas ir sniegas girgžda po kojomis. Tuomet dienos dažniausiai išsigiedrija ir skaisčiai šviečia saulė. Tai pati geriausia kombinacija, nes nuo sniego atsispindinčios šviesos daugiau surenka šiltnamiai“, – sako vienintelės šalyje ankstyvųjų daržovių augintojos bendrovės „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.

Šiltnamių verslo aritmetika, pasak jo, paprasta – į kvadratinį metrą papildomai surinkus 1 proc. šviesos, šiame plote išauginama 1 kilogramu daugiau daržovių.

M. Pupieniui nepatinka populiarus posakis „šiltnamio sąlygos“, nes šiltnamiai, kaip daugelis galbūt mano, nėra apsaugoti nuo gamtos ir žmogaus veiklos. Saulės spindulių šviesa šiam verslui yra lemiamas veiksnys. O šilumos energijos kainų augimas gyvenimą „šiltnamio sąlygomis“ gali paversti pragarišku.

Padėjo atpigusi šiluma

Mindaugas Pupienis.LŽ archyvo nuotrauka

„Šis pavasaris nėra labai džiuginantis – trūksta saulės, bet tikimės, kad vis daugiau bus pavasariškų orų, ir žiema pagaliau pasitrauks iš mūsų kiemo“, – kalbėjo M. Pupienis.

Mažesnėmis sąnaudomis gauti gerą agurkų derlių įmonei padėjo šiemet atpigusi šilumos energija. „Kietaviškių gausa“ šiuo požiūriu yra visiškai priklausoma nuo šilumos tiekėjo Elektrėnų savivaldybės įmonės Elektrėnų komunalinio ūkio, kuris savo ruožtu šilumą perka iš valstybės valdomos įmonių grupės „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“.

Nuo energijos kainų itin priklausanti „Kietaviškių gausa“ 2015 metų sausio mėnesį už šilumą mokėjo brangiausiai per visą įmonės istoriją. „Lietuvos žinios“ rašė, kad Elektrėnų politikams ir centralizuota šiluma besinaudojantiems vartotojams prieš pat savivaldos rinkimus koją pakišo šilumą Elektrėnams parduodanti „Lietuvos energijos gamyba“.

Šiemet, pasak įmonės vadovo padėtis gerokai pasikeitė, nes šilumą pradėjo gaminti 2015 metų pavasarį paleista naujoji Elektrėnų biokuro katilinė. Kai kuriais mėnesiais „Kietaviškių gausa“ šilumos energiją pirko 30–40 proc. pigiau negu ankstesniais metais. Tai šiltnamiams – didžiulis palengvinimas.

Prieš tai kelerius metus augusios šilumos kainos vertė bendrovės vadovus sukti galvą, kad išvengtų bankroto. Kai kuriais mėnesiais šilumos kaina sudarė net 70–75 proc. įmonės patirtų sąnaudų, o metų vidurkis siekia 50–56 procentus. Antai 2011 metais bendrovė dėl šilumos kainų šuolio patyrė net 2,5 mln. litų nuostolį.

Tikisi verslo proveržio

Siekdama apsisaugoti nuo galimų šilumos kainų svyravimų, „Kietaviškių gausa“ pradėjo savo teritorijoje statyti nedidelę katilinę su 5 megavatų biokuro ir 3 megavatų dujų katilais. „Ji mums būtų naudinga ypač vasarą, kai vėsiomis naktimis šilumos energijos prireikia kelioms valandoms. Šiluma iki mūsų iš Elektrėnų vamzdžiu keliauja apie 5,5 kilometro, tai užtrunka 5–6 valandas. Todėl vasarą trumpalaikį šilumos poreikį patenkinti sudėtinga. Naujoji katilinė būtų naudojama ir žiemą“, – sakė įmonės vadovas.

„Kietaviškių gausa“ šiemet pradėjo ilgai lauktą šiltnamių modernizavimo projektą. Į naujų šiltnamių ir katilinės statybą bendrovė investuos 14,3 mln. eurų, iš jų europinė parama projektui siekia 10 mln. eurų, įmonės dalis – 4,3 mln. eurų. Iš įmonės ir akcininkų lėšų taip pat ketinama įsigyti naujos pakavimo ir daržovių paruošimo įrangos.

Šiuo metu vyksta žemės tvarkymo ir pamatų liejimo darbai, pradedamos montuoti šiltnamių konstrukcijos. Po modernizavimo, kurį tikimasi baigti iki 2017 metų vasario mėnesio, įmonėje liktų 10 hektarų senųjų ir 10 hektarų – naujų šiltnamių.

„Senuosius šiltnamius eksploatuojame 30 metų. Jų aukštis – apie 4,5 metro, naujųjų – vien iki kraigo sieks 6,5 metro, o iki stogo susidarys net 7,5 metro. Dvigubai aukštesnis šiltnamis surinks daugiau šviesos, geriau sulaikys šilumą. Modernizavę šiltnamius tikimės savo verslo proveržio“, – sakė M. Pupienis.

Iki šiol 16 hektarų plote esančiuose šiltnamiuose „Kietaviškių gausa“ išaugindavo iki 6 tūkst. tonų daržovių, iš jų maždaug pusę agurkų, pomidorų ir iki 1 mln. vienetų salotų vazonėliuose. Modernizavus įmonę, ji per metus užaugins iki 7,5 tūkst. tonų daržovių ir iki 1,5 mln. vienetų salotų. Be to, dalis daržovių bus auginama ir tiekiama visus metus. Šiuo metu produkcija auginama dviem etapais: nuo kovo iki birželio ir nuo liepos iki lapkričio.

Neprilygstami trumpavaisiai

Įmonės vadovas nebuvo linkęs atskleisti pirmųjų šio sezono agurkų kainų ir jų auginimo sąnaudų. „Mes akcentuojame lietuviškų agurkų natūralumą, šviežumą. Pirmųjų lietuviškų agurkų kokybė tikrai geresnė nei importinių. Juk Ispanija, Turkija, iš kur vežamos daržovės, yra už 2,5–3 tūkst. kilometrų, jas reikia kokiu nors būdu atvežti. Taigi agurkai nemažai laiko praleis kelyje, pabuvos logistikos, skirstymo centruose. Kelionė iki vartotojo užtrunka. O mes penktadienį ryte agurkus nuskynėme, parengėme prekybai, vakare – jie jau parduotuvėje. Gal tai ir lemia, kad šviežių daržovių išsiilgę pirkėjai renkasi lietuvišką, nors ir brangesnę produkciją“, – svarstė M. Pupienis.

„Kietaviškių gausa“ pirmoji šalyje ankstyvą pavasarį parduotuves aprūpina ilgavaisiais bei trumpavaisiais agurkais ir salotomis. Kaip pažymėjo įmonės vadovas, Vakarų Europoje labiau mėgstami švelnesni ir plonesnės žalios odos ilgavaisiai agurkai. O lietuvis į nieką neišmainytų įprasto trumpo agurko stora dygliuota odele. Ankstyvą pavasarį – tai bene laukiamiausia lietuviška daržovė, jai pasirodžius prasideda ilgas lietuviškų šaltibarščių ir daržovių salotų sezonas.

„Manyčiau, kad lietuviai yra trumpavaisių agurkų mėgėjų tauta. Vakaruose dominuoja ilgavaisiai, dar kitaip vadinami salotiniai, agurkai, jų odelė plonesnė ir skonis švelnesnis. O Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose karaliauja trumpavaisiai agurkai. Jų paklausa visada didesnė“, – aiškino pašnekovas.

M. Pupienis prisipažino, kad jam pačiam skanesni ilgavaisiai agurkai, ir stebėjosi, kodėl trumpavaisiai agurkai, kurių paviršius šiurkštesnis ir kurie Europoje daugiausia naudojami konservuoti, taip traukia lietuvius. „Gal tai lemia tradicijos“, – svarstė jis.

Kietaviškių gausa“ per metus išaugina apie 6 tūkst. tonų daržovių, iš jų maždaug pusė – agurkai. Didžioji dalis produkcijos realizuojama Lietuvoje, dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją.

Pirmenybė lietuviškoms daržovėms

Kovo mėnesį šalies parduotuves pasiekė „Kietaviškių gausos“ ilgavaisiai agurkai ir salotos vazonėliuose, o pirmieji trumpavaisiai agurkai į didžiuosius prekybos tinklus iškeliavo praėjusį penktadienį. Šviežių pomidorų derliaus laukiama balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

„Savaitgalį kai kurių tinklų parduotuves pasiekė nedidelis trumpavaisių agurkų kiekis. Agurkų nedaug skiname ir šią savaitę, o balandžio mėnesį jau tikrai pirkėjai ras agurkų visose parduotuvėse“, – tikino M. Pupienis.

„Maximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė sakė, kad klientai su nekantrumu laukia pirmojo lietuviško derliaus, nes būtent Lietuvoje augintoms daržovėms ir vaisiams skiria daugiausia dėmesio. „Žinoma, pasirinkimui pirkti lietuviškas ar įvežtines daržoves įtakos turi ir kaina, tačiau pastebime, kad pasirodžius pirmam pavasario derliui klientai neretai perka mažesniais kiekiais, bet lietuviškas daržoves“, – sakė ji. Pastaraisiais metais, anot R. Saulytės, lietuviai suvalgo daugiau vaisių ir daržovių, jų pardavimas vien pernai išaugo maždaug dešimtadaliu.

„IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė tikino, kad šio tinklo pirkėjai, išsiilgę šviežių pavasario daržovių, pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai. Vidutiniškai po žiemos šviežio derliaus pardavimas išauga iki 60 procentų.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės teigimu, pradėjus prekiauti lietuviškomis daržovėmis, labai smarkiai krinta importinių tokių pačių daržovių pardavimas, todėl jų tinklas beveik nebesiūlo.

„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tvirtino, kad įmonė stengiasi prekiauti lietuviškomis daržovėmis, o importines įsiveža tik tuo atveju, jei pritrūksta vietinės produkcijos.

Parduotuvėse šiuo metu galima įsigyti iš pietų šalių atkeliavusių naujojo derliaus daržovių: šviežių morkų, bulvių, ridikėlių, pankolių, ropių, kopūstų, svogūnų laiškų, česnakų, įvairių salotų, žalumynų ir prieskoninių žolelių.

SKAIČIAI

„Kietaviškių gausa“ šiuo metu eksploatuoja 12 hektarų šiltnamių. Viename kvadratiniame metre išauginama 33–35 kilogramai ilgavaisių agurkų, 23–26 kilogramai trumpavaisių agurkų ir 40–42 kilogramai pomidorų. Per metus iš šiltnamių iškeliauja apie 1 mln. salotų vazonėliuose.

Įmonėje dirba apie 180 žmonių iš Elektrėnų, Žiežmarių, Kaišiadorių, Semeliškių. Kitais metais pradėjus eksploatuoti naujus 10 hektarų šiltnamių, darbuotojų skaičius išaugs iki 250.

Šaltinis: „Kietaviškių gausa“

LIETUVIŠKŲ DARŽOVIŲ KAINOS, EURAIS UŽ KG

Rūšis / TinklasMAXIMAIKIRIMINORFA
Trumpavaisiai agurkai3,793,893,79Nėra
Ilgavaisiai agurkai3,253,183,453,35
Salotos vazonėliuose0,760,760,760,72

Šaltinis: įmonių duomenys

IMPORTINIŲ DARŽOVIŲ KAINOS, EURAIS UŽ 1 KG

Rūšis / TinklasMAXIMAIKIRIMINORFA
Trumpavaisiai agurkaiNėra2,25Nėra4,15
Ilgavaisiai agurkai2,152,152,151,19
Salotos vazonėliuose1,441,69NėraNėra

Šaltinis: įmonių duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"