TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sukasi interneto duomenų skaitikliai

2015 07 02 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Populiarėjant išmaniesiems telefonams mobiliojo ryšio bendrovėms vis daugiau pelno duoda ne balso skambučiai ir SMS žinutės, o interneto duomenų perdavimas. 

Už fiksuotą mėnesio mokestį įmonės vis dažniau suteikia mokėjimo planus, leidžiančius neribotą laiką skambinti į visus Lietuvos tinklus bei nevaržomai siųsti trumpąsias žinutes. O mėnesio mokesčio dydis nustatomas pagal tai, kokį maksimalų kiekį duomenų per mėnesį klientas parsisiunčia - 1 ar 4 arba daugiau gigabaitų (GB).

Tačiau naujus planus užsisakiusiems vartotojams neretai kyla abejonių, ar jie tikrai išnaudojo (anksčiau ar per nustatytą laiką) suteiktą duomenų kiekį. Nepasitikintiems įmonių teikiama informacija ar įtariantiems, kad įmonės parsisiunčiamų duomenų kiekį prirašinėja, specialistai pataria parsisiųsti specialias apskaitos programėles ir reikalauti iš telekomunikacijų įmonių detalių sąskaitų.

Mobilieji operatoriai, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir Lietuvos metrologijos inspekcija LŽ tikino, kad nors interneto duomenis matuojančios įrangos Lietuvoje valstybės institucijos netikrina, ją pagal ES reikalavimus sertifikuoja patys įrangos gamintojai. Todėl nepasitikėti interneto duomenų „skaitikliais“ esą nėra pagrindo.

Už įrangą atsako gamintojai

Algirdas Skripėta, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas, LŽ aiškino, kad telekomunikacijų bendrovių įrangai, kuri matuoja duomenų perdavimą internetu, taikomi tarptautiniai ir Lietuvos standartai.

Radijo ryšio ir telekomunikacijų įrenginių standartus nustato kelios ES ir Tarybos direktyvos dėl matavimo prietaisų. Tačiau jose nėra nustatytų teisinių metrologijos reikalavimų telekomunikacijų įrenginiams. „Teisinės metrologijos reikalavimai galėtų būti reglamentuoti tik papildomais vidaus teisės aktais, kurių teisėtumą reikėtų tinkamai pagrįsti. Netaikant tokios praktikos kitose ES valstybėse, manytume, kad telekomunikacijų įrangos (naudojimo sritis labai plati) metrologinio įteisinimo procedūra būtų sudėtinga, reikėtų atlikti šios įrangos tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūras, parengti patikros metodikas, nustatyti leistinas matavimo paklaidas ir kitus darbus“, - dėstė A. Skripėta.

Jo manymu, klientams reikėtų pasitikėti pagal ES standartų reikalavimus pagaminta ir ES direktyvų reikalavimus atitinkančia radijo ryšio ir telekomunikacijų įranga bei jos atliekamos internetu persiunčiamų duomenų apskaitos tikslumu.

„Vairuotojas pasitiki automobilio spidometro rodmenimis, kai už greičio viršijimą jam gresia bauda, pacientas pasitiki jam sekundėmis matuojamo spinduliavimo trukme, lakūnas pasitiki lėktuvo aukščio ir greičio matavimo prietaisų rodmenimis, nors šiems prietaisams ir nėra taikomi teisinės metrologijos reikalavimai“, - svarstė Metrologijos inspekcijos viršininkas.

A. Skripėta sakė, kad telekomunikacijų įrangos sertifikavimą ir jos atitikties nustatytiems standartams įvertinimą atlieka pats gamintojas. Jis suteikia šiai įrangai CE ženklą, kuris parodo, kad gaminys atitinka ES reikalavimus ir gali būti naudojamas bei laisvai judėti Europos ekonominėje erdvėje.

Skaitikliai – ir telefonuose

Rasa Karalienė, RRT atstovė ryšiams su visuomene, LŽ teigė, kad vartotojai turi kelias galimybes sužinoti, kiek duomenų išnaudojo jų išmanieji įrenginiai. Pirma, tokią informaciją vartotojams privalo teikti visų operatorių interneto savitarnos svetainės. Antra, nepriklausomai nuo operatoriaus apskaitos sistemos, skaičiuoti, kiek realiai duomenų parsisiunčiama į telefoną, gali jame įdiegta operacinė sistema arba papildomos trečiųjų šalių programėlės.

Pavyzdžiui, gautų ir išsiųstų duomenų kiekio skaitiklis yra standartiškai įdiegtas išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose veikia „Android“ ir „iOS“ operacinės sistemos. Modemai, skirti interneto prieigai kompiuteryje, taip pat turi programinę įrangą, kuri skaičiuoja, kiek duomenų gauta ar išsiųsta.

„Pasižiūrėti išnaudotų duomenų kiekį per laikotarpį galima telefonų nustatymuose, pavyzdžiui, iOS „Cellular data usage“. Taip pat galima atsisiųsti ir įsidiegti programėles, tokias kaip „Data usage“ ir kitas, skirtas gautų ir išsiųstų duomenų kiekiui matuoti. Tokios programėlės atskiria, kiek duomenų gauta ar siųsta GSM tinklu, kiek "WiFi", ir panašiai“, - aiškino RRT atstovė.

R. Karalienės teigimu, RRT jau nagrinėjo kelis vartotojų skundus dėl duomenų kiekio tikslumo. Tačiau vykdyti tyrimai, ar faktiškai parsisiųstų duomenų kiekis atitinka operatorių išklotinėse nurodomus duomenų kiekius, parodė, kad skaičiavimo netikslumų nenustatyta. Vis dėlto ji ragino apskaitos tikslumu abejojančius vartotojus teikti skundus RRT dėl neteisingos sąskaitos už ryšio paslaugas.

Teikia sąskaitų išklotines

Mobiliojo ryšio operatoriai LŽ tikino, kad abonentai su savo išnaudotų interneto duomenų statistika visada gali susipažinti šių bendrovių savitarnos svetainėse, kuriose nemokamai teikiamos vartojimo ataskaitos ir detalios sąskaitų išklotinės.

„Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius sakė, kad internetu nesinaudojantys vartotojai, paskambinę į klientų aptarnavimo centrą, šiuos dokumentus gaus paštu arba el. paštu. „El. paštu dokumentai pristatomi per kelias valandas, paslaugos kaina – 1,45 euro. Tiek pat šie dokumentai kainuoja ir „Omnitel“ salonuose, kur pateikiami iškart. Mobiliųjų duomenų suvartojimą galima stebėti ir naudojantis išmaniojo telefono funkcija ar mobiliosiomis programėlėmis. Tačiau operatoriaus duomenų apvalinimas gali skirtis“, - pažymėjo jis.

Nuo netikėtų sąskaitų už mobilųjį internetą „Omnitel“ klientus apsaugo ir su kai kuriais mokėjimo planais siūloma sąskaitos kontrolės funkcija – išnaudojęs savo pasirinktą mėnesio duomenų kiekį, mobiliuoju internetu vartotojas naudojasi nemokamai, tačiau mažesne sparta.

„Bitės Lietuva“ abonentai taip pat gali gauti išsamią informaciją apie sunaudotus duomenis savitarnos svetainėje. Įmonės korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė teigė, kad sunaudotų mobiliųjų duomenų išklotinėje informacija pateikiama interneto sesijų tikslumu, nurodant sesijos pradžią (datą ir laiką), pabaigą (datą ir laiką) bei sunaudotų duomenų kiekį.

„Labai atsakingai žiūrime į sąskaitų tikslumą. Be to, „Bitės“ klientams esame įsipareigoję trigubai kompensuoti bet kurį netikslumą, jei klientas tokių aptiktų gautoje sąskaitoje“, - tvirtino ji.

Telekomunikacijų bendrovės „Wi-Fi“ ryšiu gaunamų duomenų į sąskaitas neįtraukia, į jas patenka tik duomenys, kurie buvo perduodami naudojantis operatorių tinklais.

„Jeigu parodytume viską, išsigąstų“

Nenorėjęs prisistatyti vienos mobiliojo ryšio įmonės specialistas LŽ teigė, kad techninės galimybės tiksliai nustatyti, kiek ir kada kokių duomenų vartotojai išsiuntė, yra didžiulės: galima nustatyti, kur abonentas judėjo, kada ir kurioje interneto svetainėje naršė, kokią informaciją išsiuntė ir parsisiuntė. Tačiau tokia išsami informacija teikiama tik policijai, tiriančiai kriminalinę bylą, ar kilus rimtesniam ginčui tarp įmonės ir kliento, kai tenka įrodinėti vienos ar kitos šalies teisumą.

Detalių išklotinių, anot pašnekovo, įmonės savo abonentams neteikia dėl kelių priežasčių. Viena vertus, operatoriai nenori piktnaudžiauti turimomis galimybėmis, kita vertus, - saugo klientų privatumą ir... ramybę. „Būna, kad savo vyrų naršymo, pokalbių ir susirašinėjimo išklotinių prašo žmonos, o vyrai – žmonų“, - šypsojosi pašnekovas.

IT specialistas svarstė, kad detalią savo paties išnaudotų duomenų sąskaitą išvydęs žmogus ir pats išsigąstų. „Ar žmonėms verta gauti tokią informaciją, išspausdintą juodu ant balto? Jie suprastų, kad privatumo visiškai neturi kaip piliečiai“, - svarstė pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad į rinką pastaruoju metu atėjo daug naujų vartotojų, neturinčių jokio supratimo, kaip veikia mobilusis internetas, iš kur atsiranda duomenys. Dažnas net nenutuokia, kad parsisiųstos pokalbių, nuotraukų dalijimosi ar orų prognozių programėlės, elektroninis paštas kaskart prie interneto prisijungia pačios, automatiškai sinchronizuojasi bei siunčiasi duomenis, klientui to net nežinant.

„Prieš kiekvieną kelionę į užsienį ištrinu pusę programėlių savo telefone arba išjungiu sinchronizavimą. Taupymo sumetimais geriau jas laikinai atjungti ar naudoti rankinį būdą prisijungti. Turime suprasti, kad sesija prasideda ne tik tada, kai paspaudžiu aplikaciją, bet ir automatiškai, jeigu nenustatyta kitaip. Taupumo sumetimais verta kartais peržiūrėti visų savo programėlių nustatymus“, - IT specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"