TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sulaikyti darbuotojus padės sveikatos draudimas

2007 06 02 0:00
Manoma, kad įmonės sveikatos draudimu pirmiausia draus administracijos darbuotojus ir geriausius specialistus
LŽ archyvo nuotrauka.

Papildomo sveikatos draudimo lengvatą išsikovoję verslo atstovai pasirengę stiprinti darbuotojų lojalumą. Tokį darbdavių nusiteikimą matantys draudikai prognozuoja merdinčios rinkos šuolį.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai darbdaviai, apdraudžiantys darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, neprivalės nuo įmokų skaičiuoti 34 proc. "Sodros" mokesčio.

Draudikai jau rengiasi kovai dėl rinkos, kuri, kaip prognozuojama, šoktels bent dvigubai. "Neabejoju, kad sveikatos draudimas netruks išpopuliarėti, nes patys dėl lengvatos kovojome. Negi manote, kad valdžia savanoriškai būtų panaikinusi įvestą mokestį "Sodrai"?", - sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Anot jo, papildomas sveikatos draudimas yra viena patikimiausių priemonių įmonei užsitarnauti darbuotojų lojalumą ir juos išlaikyti. "Kalbame apie socialinį paketą. Juk žmonės ne vien dėl atlyginimų išvažiuoja į kitas šalis. Jei jiems būtų apmokėta už apsilankymus Sveikatos centruose, stomatologo paslaugas ir panašiai, žmonės jaustų, kad darbovietėse jais rūpinasi, ir tai būtų svarbiau nei pora šimtų litų didesnis atlyginimas. Dabar tokias išlaidas verslininkas galės nurašyti į sąnaudas. Tai aktualu daugeliui darbdavių", - sakė D.Arlauskas.

Akivaizdi greita nauda

"Tai, ką matome Skandinavijoje arba pas artimus kaimynus latvius, leidžia prognozuoti, kad sveikatos draudimas bus populiaresnė prekė įmonėms nei gyvybės draudimas. Ir darbdavys, ir darbuotojas labai greitai pajunta naudą iš sveikatos draudimo", - sakė "If draudimo" verslo direktorius Saulius Peleckas.

Apdraustiesiems savanoriškuoju gyvybės draudimu draudimo kompanija apmoka visą ar dalį sveikatos priežiūros paslaugos kainos, kurios nedengia Valstybinė ligonių kasa. Papildomai pasirinkus kompensuojama dalis išlaidų vaistams, odontologijos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. Apdraustasis gali naudotis privačių gydytojų paslaugomis ir už tai neprimokėti.

Apdraustam žmogui gali būti atlygintos visos gydymo, profilaktikos ir sveikatingumo išlaidos - nuo vaistų iki gydomųjų masažų ar vandens procedūrų. Jos gali būti dengiamos iki 100 procentų.

Gali būti kompensuojamos ir vadinamosios komforto paslaugos: gydymasis vienvietėje ar dvivietėje palatoje, papildoma priežiūra.

Įmonės gali rinktis darbuotojų draudimo komplektus, kurių įmokos svyruoja nuo 565 litų iki daugiau nei 3000 litų per metus. Draudimo suma, nelygu pasirinkto draudimo rizikos komplektas, svyruoja nuo 5 iki 40 tūkst. litų.

Anot "ERGO Lietuva gyvybės draudimo" Rizikų valdymo ir žalų reguliavimo skyriaus vadovo Rimgaudo Staigio, pirmiausia darbuotojai galės gydytis privačiose gydymo įstaigose, kur gaus kokybiškesnes paslaugas. Be to, gydydamasis ar profilaktiškai tikrindamasis privačiose įstaigose darbuotojas sugaiš mažiau darbo laiko.

Paslauga reikalinga

Ne gyvybės draudimo sutarčių portfelyje sveikatos draudimas pernai sudarė beveik 14 proc. - vos procentu daugiau nei 2005 metais. Pernai sveikatos draudimo rinka išaugo 27 proc.- iki 70,2 mln. litų. Pasak draudikų, daugiausia šią paslaugą pirko užsienio kapitalo įmonės ir labai stambios vietos bendrovės, branginančios gerus specialistus.

"Įmonės draudė darbuotojus sveikatos draudimu ir be lengvatos, nors gana sunkiai. Bendrovės, kurios šią paslaugą pirko, vėl norės ją įsigyti, o tie, kurie jos dar neturi, sako, kad pirks. Bendraudami su rinka matome, kad yra didelis poreikis šiam produktui", - sakė S.Peleckas. Jis mano, kad sveikatos draudimo rinka vystysis laipsniškai ir pirmiausia įmonės draus administracijos darbuotojus, geriausius specialistus.

"Nors lygiai taip pat yra įmonių, kurios nori drausti daug žmonių. Mūsų šalyje jau baigia išsitrinti mąstymas, kad darbuotojo motyvacinį krepšelį turi sudaryti automobilis ir "mobiliakas". Tai yra darbo įrankiai, žmogui reikia suteikti galimybę investuoti į save", - teigė S.Peleckas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"