TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sumažėjus konteinerių, plukdo vėjo jėgaines

2015 09 11 6:00
Klaipėdos konteinerių terminalas mažėjantį konteinerių kiekį kompensuoja negabaritiniais kroviniais – plukdomos vėjo jėgainės. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uosto rodikliams kylant aukštyn ir mažėjant krovos atotrūkiui nuo pagrindinio konkurento Rygos uosto, konteinerių apyvarta abiejuose uostuose krinta ir primena 2009-uosius, krizės metus.

Ekonominę būklę atspindintis vartojimo prekių importas ir eksportas visų Baltijos uostų statistikoje šiemet žymimas raudonais skaičiais. Per 8 mėnesius Klaipėdoje konteinerių srautas krito 18 proc., iki 263 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU), Rygoje – 5 proc., iki 237 208 TEU. Talinas naujausios statistikos dar nėra paskelbęs, tačiau, 7 mėnesių duomenimis, konteinerių apyvarta ten buvo sumenkusi 22 proc. ir perpus mažesnė nei Klaipėdoje. Rusijos uostuose – dar blogiau.

Klaipėdos uoste yra du konteinerių terminalai, bet naujasis, laivybos operatorių MSC ir „Maersk Line“, vadinamų gigantų aljansu 2M, konteinerių paskirstymo centras (transshipment hub) kol kas pustuštis. Senasis, turintis daug smulkių klientų, po smūgio, kai šiemet pavasarį jo paslaugų atsisakė „Maersk“, pamažu atsitiesia.

Pajuto stagnaciją

Laivų krovos bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ pranešė, kad rugpjūčio mėnesį perkrovė 12 090 TEU, bendras 8 mėnesių rezultatas sudaro 112 707 TEU. „Situacija konteinerinių pervežimų rinkoje įtempta: lėtėjant NVS šalių ekonomikai pastebimai krinta importo mastas, kiek stabiliau laikosi eksportas. Skirtingai nei konteinerių terminalai Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje, kur konteinerių krova krinta, per 2015 metų septynis mėnesius „Klaipėdos Smeltei“ pavyko išlaikyti ankstesnių metų kiekį. Visų metų rezultatas priklausys nuo to, kuriuo metu kompanijos klientai - laivybos linijos – paleis „transšipmento“ krovinių srautą per Klaipėdos uostą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.

Klaipėdos konteinerių terminale, jo vadovo Vaido Šileikos teigimu, rugpjūtį perkrauta 17 870 TEU, o per 8 šių metų mėnesius - 151 tūkst. TEU, 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Šiais metais dėl „Maersk Line“ perėjimo į „Klaipėdos Smeltę“ ir geopolitinės situacijos, įvairių sankcijų ir embargo kai kuriems produktams patiriame konteinerių krovos nuosmukį. Birželio mėnesį apyvarta krito iki 16 000 TEU, ir tai buvo pats blogiausias konteinerių krovos mėnuo nuo 2009 metų. O pastaruosius 2 mėnesius matome šiokį tokį konteinerių krovos didėjimą. Tai labiau siejame su naujos linijos „Yang Ming“ atėjimu į mūsų terminalą. Ne vienus metus matome tendenciją, kad nebėra kalėdinio krovinių piko. Vadinamosios kalėdinės dovanėlės suvežamos anksčiau ir konteinerių krovos piko šiemet neprognozuojame. Planuojame, kad šiais metais krausime 220 000–230 000 TEU. Apie 2016 metus kalbėti gana sudėtinga dėl Kinijos akcijų biržos krizės, dėl galimų naujų investuotojų atsiradimo Klaipėdos uoste, o tai gali sukelti dar vieną konteinerių persiskirstymo bangą“, - padėtį komentavo V. Šileika.

Geriau nebus

Praėjusiais metais Klaipėdos konteinerių terminale krauta daugiau kaip 274 tūkst. TEU, „Klaipėdos Smeltėje“ – 175 685 TEU. Šiemet stagnaciją patiriančios abi kompanijos ekonominius rezultatus amortizuoja kita veikla.

Pasak V. Šileikos, per 8 mėnesius perkrauta 44 tūkst. tonų negabaritinių krovinių, o pernai per visus metus – 42,6 tūkst. tonų. „Dažniausiai tai vėjų jėgainių dalys, skirtos Lietuvoje statomiems vėjo jėgainių parkams, nors numatomas toks krovinys ir į Baltarusiją.Teikiame paslaugas perkraunant įrenginius, kurie atgabenami laivais iš Kinijos Baltarusijos gamykloms statyti ir modernizuoti. Be to, turėjome užsakymą „NordBalt“ projektui“, - sakė V. Šileika.

„Klaipėdos Smeltė“ padėtį taiso, pasak E. Galuškino, padėdama terminalams, veikiantiems Malkų įlankoje, pakrauti laivus su žemės ūkio produktais tais atvejais, kai pastariesiems pritrūksta grimzlės.

Pasaulinėje rinkoje, kuri šiemet patyrė didžiulį nusivylimą, kai teko retinti konteinerinių linijinių laivų grafikus, krito frachtai, dalį laivų laikyti be darbo, 2016 metais prekybos apyvartos tikimasi didesnės. Bent jau tokią viltį rugsėjo 9 dieną kalbėdamas metinėje „Maersk“ grupės surengtoje Kapitalo rinkos dienoje išreiškė, kaip skelbiama šios danų kompanijos svetainėje, „Maersk Line“ vadovas Sorenas Skou ir nurodė gana kuklų skaičių – 3-5 procentus. Tačiau pažymėjo, kad ne visos kryptys bus vienodai apkrautos. Dėl to, jo teigimu, dar labiau bus racionalizuojamas laivybos linijų tinklas, tęsis laivų utilizavimas, kad būtų išvengta nenaudingų reisų.

Neseniai pranešta, kad „Maersk“ grupės įmonė „APM Terminals“ įsigijo iš Ispanijos kompanijos „Grup Maritim TCB“ 11 konteinerių terminalų Pietų Europoje ir Lotynų Amerikoje. Todėl spėjama, kad didesnės apyvartos tikimasi būtent šiuose regionuose.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus padėties dėl konteinerių apyvartos nuosmukio nedramatizuoja. „Bendras konteinerių kritimas Baltijos regione sudaro maždaug 25 proc., pas mus – 18 proc., todėl žvelgiant tolyn nuo Lietuvos į Rytus ir matant, kaip ten sumenkęs vartojimas, mūsų operatoriams sekasi neblogai“, - patikino A. Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"