TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sumokėję už butus savininkai liko be butų

2015 07 04 6:00
Kai kurie jau metus nutrūkusių statybos darbų pratęsimo laukiantys butų savininkai spėjo beveik visiškai įsirengti būstą: įrengti virtuvę, pastatyti santechniką ir pan. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paskubėjusiems butus įsigyti naujai statomame name gyventojams niekaip nepavyksta į juos įsikelti. Iš pradžių statybos darbai užsitęsė, o vėliau visiškai sustojo. Žmonės gyvena nežinioje, o dalis jau neabejoja, kad neteks ir nusižiūrėto buto, ir sumokėto avanso.

Įmonei „Informo“ priklausančio daugiabučio Mozūriškių gatvėje, Vilniuje, statybos darbai jau metus nejuda iš vietos, o tuometinis įmonės vadovas dingęs. Finansinė įmonės padėtis itin sudėtinga. Sklando informacija, kad įmonei paskolą suteikusi kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ neva dėl skolų jau pradėjusi butų perėmimo procesą. Labiausiai nerimauja tie, kurie nespėjo su „Informo“ sudaryti notaro patvirtintų sutarčių. Sumokėję didelius avansus jie teturi preliminarias sutartis, kurios unijai perėmus turtą neteks galios. Tuo tarpu internete, NT skelbimų puslapiuose, šiems butams ir toliau ieškoma pirkėjų.

Vengė pasirašyti sutartį

Vilnietis Marius K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) LŽ pasakojo preliminarią buto pirkimo sutartį su įmone „Informo“ pasirašęs dar 2013 metų pradžioje. Tuo metu jis pervedė ir avansą – apie 30 proc. visos buto kainos. Pagal sutartį butas jam turėjo būti perduotas iki tų pačių metų birželio pabaigos. Tai, anot pašnekovo, atrodė visiškai tikėtina, mat namas tuo metu buvo beveik pastatytas – vykdyti tik kosmetiniai darbai.

Tačiau birželį darbai sustojo, o pradėjęs domėtis statybų eiga Marius K. kiekvienąkart išgirsdavo vis kitus pasiteisinimus. „Visą vasarą tiesė šilumos trasą ir vėlavimą aiškino tuo, kad darbus reikia derinti su saugumo specialistais. Rudenį, sakė, darbai nevyks dėl šalčių, nors paskui sužinojau, kad dirbti galima ir esant 15 laipsnių šalčiui. Pradėjau nerimauti, ieškoti kaimynų. Praėjusių metų vasarą susitikome. Visų situacija buvo skirtinga“, - pasakojo vilnietis.

Statybos darbams ir toliau stringant, praėjusių metų pabaigoje Marius K. sakė ėmęs reikalauti tuometinio įmonės vadovo Tomo Surgelio pasirašyti notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau rasdamas vis naujų pasiteisinimo priežasčių butą parduodančios įmonės vadovas sutarties pasirašymą vilkino iki šių metų gegužės. O atvykus į notarų biurą laukė nemaloni žinia: kliento butas areštuotas. Iš pradžių pirkėją dar raminęs įmonės vadovas mėnesio pabaigoje dingo.

„Mes nežinome, kokioje padėtyje esame. Žmonės liko „ant ledo“. Namas stovi, o nėra jokių žinių, kur pinigai nukeliavo, kam buvo sumokėta. Aš pats manau, kad įmonės vadovas galėjo niekam nesumokėti – viskas galėjo būti daroma skolon“, - sakė Marius K.

Laimingos pabaigos nesitiki

Savo padėtį jis vertina prastai, nes juridiškai jis nėra buto, už kurį sumokėjo avansą, savininkas. Marius K. neabejoja, kad unijai perėmus objektą jo avansas prapuls, o gyventi šiame bute nebeteks. „Preliminari sutartis yra, tačiau ji sudaryta su „Informo“. Geriausias dalykas, kurio galiu tikėtis, tai atgauti savo sumokėtus pinigus. Tačiau ir tai nedidelė paguoda, nes butai nuo 2013 metų pradžios smarkiai pabrango. Už tokią sumą, kurią tuo metu skyriau būstui įsigyti, šiandien nieko nenusipirksiu“, - apgailestavo pašnekovas. Jo pateiktą pareiškimą prokuratūrai šiuo metu svarsto kriminalinė policija.

Į panašią situaciją patekusi ir buto pirkėja Rita A. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) 2014 metų balandžio mėnesį sudariusi preliminarią sutartį ir sumokėjusi apie 20 proc. kainos avansą ji taip pat dėl pardavėjo delsimo nepasirašė notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. O šių metų balandį jos rezervuotas butas buvo areštuotas. Pašnekovė pridūrė, kad būstus kartu su ja pirko dar du draugai; vėliau paaiškėjo, kad vieno jų butas jau pasirašant preliminarią sutartį buvo areštuotas. O tai, moters įsitikinimu, yra akivaizdi apgaulė.

Kartu su draugais Rita A. kreipėsi į Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybą teigdama, jog nekilnojamojo turto (NT) objekto savininkas jau pasirašydamas su pirkėjais preliminarias sutartis ir imdamas iš jų avansus aiškiai žinojo, kad savo įsipareigojimų nevykdys, nes buvo smarkiai prasiskolinęs ir neturėjo lėšų objektui baigti. Tačiau istorijos dalyviai gavo atsakymą, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, esą nematoma jokių sukčiavimo požymių. Policija taip pat nurodė, kad dėl sutartinių santykių reikėtų kreiptis į teismą. Būtent tai Rita A. su draugais ir žada daryti. Tačiau ir ji savo perspektyvas atgauti avansą, o tuo labiau delspinigius vertina niūriai.

Mokėti už darbus vėlavo

Pernai birželį spėjęs su įmone sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį Juozas R. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) supranta, kad jo padėtis geresnė nei kai kurių kitų butų pirkėjų. Vis dėlto dėl stojusių statybos darbų jis negali įsikelti į perkamą butą. Tiesa, sutartį jis sakė sudaręs ne su „Informo“, o su namą stačiusia įmone KIV. Esą „Informo“ už dalį darbų su šia atsiskaitė butais.

KIV direktorius Kristijonas Balčiūnas LŽ patvirtino, kad įmonė „Informo“ už dalį atliktų darbų perleido 8 butus. Tačiau ji tebėra jam skolinga apie 100 tūkst. eurų. Pats vadovas vilčių atgauti skolą pernelyg nededa. „Jautėme šio objekto riziką, nes įmonė turėjo mokumo problemų. Tačiau tikėjomės, kad ji su mumis atsiskaitys – nors butais. Dalį butų perleido, o paskui, kai sprendėme dėl tolesnio mokėjimo, tuometinis įmonės vadovas vengė konkretumo. Pamatę, kad už darbus nebemoka, sustabdėme jų vykdymą – juk neturime maišo pinigų“, - paaiškino vadovas.

Jo skaičiavimais, objektui pabaigti reikėtų atlikti darbus už 289 tūkst. eurų (1 mln. litų). Tuometiniam įmonės vadovui prieš mėnesį dingus, KIV laukia naujo namo savininko, su kuriuo galėtų tartis dėl tolesnių darbų. K. Balčiūnas teigė netiesiogiai gavęs informacijos, kad kredito unija iki rugsėjo 20 dienos turi perimti butus savo žinion.

Vengia konkretumo

LŽ pavyko susisiekti su naujojo „Informo“ vadovo pasamdytu teisininku Kęstučiu Petrausku. Jis iš dalies patvirtino, kad daugiabutį Mozūriškių gatvėje įmonė planuoja toliau statyti, tačiau situaciją aiškino miglotai. „Kiek žinau, naujas direktorius planuoja tęsti statybos darbus, nors tai ne visai mano kompetencija komentuoti. Tiesiog vadovų pasikeitimas, finansinės problemos šiek tiek stabdo“, - sakė jis, tačiau negalėjo patikslinti, kiek laiko gali būti sprendžiamos iškilusios problemos.

Be to, teisininkas neužtikrintai patvirtino, kad kredito unija pradėjo perėmimo procesą, nors esą neturi žinių, kaip toliau šis procesas einasi. Paklausus, ar įmonei turint planų tęsti statybos darbus kredito unijos objekto perėmimo darbai bus stabdomi, jis sakė manąs, kad taip. „Vis dėlto tą projektą baigti visi suinteresuoti – net ir ta pati kredito unija“, - pažymėjo K. Petrauskas.

Visišką nekomunikavimą su butų pirkėjais jis aiškino šiuo metu vykdomais procesais įmonėje, tačiau apie konkrečius planus pradėti bendrauti su įmonės klientais jis taip pat nekalbėjo. „Kol kas bandoma perimti dokumentus iš buvusio vadovo, kuris truputį negražiai išėjo. Bandome pamatyti visą situaciją, nes patys ne viską žinome. Todėl pirmiausia bandysime perimti dokumentus, o tada žiūrėsime“, - sakė pašnekovas.

Unija tyli

Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos pirmininkas Henrikas Čepas atsisakė informuoti, ar jau prasidėjęs objekto perėmimo procesas ir kada planuojama jį baigti. „Užklupote mane, nežinau, ar čia reikia komentuoti, ar nereikia. Šiaip tai yra mūsų ir kliento reikalas. Tai yra mūsų verslas, aš tikrai nenoriu kalbėti su žurnalistu apie mūsų kliento būklę ar pan. Yra komercinės paslaptys, kurios nėra viešos. Su žmonėmis pašnekėkite - jie viską žino“, - LŽ sakė jis.

Butų savininkai turi neoficialios informacijos, kad nuo balandžio pradėti objekto perėmimo procesai. Tačiau svarsto, ar unija nevilkina proceso. Jie jau kreipėsi į Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybą su prašymu įvertinti, ar unija tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus su „Informo“ ir ar tinkamai valdo objekto likutinę turto vertę.

"Mėmelio taupomoji kasa“ yra patekusi į LB akiratį. Šių metų birželį Lietuvos bankas informavo, kad kredito unijos veiklai prižiūrėti nuspręsta paskirti laikinąjį atstovą. Mindaugas Milieška, LB atstovas spaudai, LŽ informavo, kad imtis tokių priemonių nutarta nustačius, jog kredito unija, vertindama suteiktų paskolų riziką, atskirais atvejais netinkamai grupavo suteiktas paskolas ir netinkamai vertino skolininkų finansinę būklę, nesudarė specialiųjų atidėjinių veiklos rizikai sumažinti, ne visada reikalavo skolininkų nuosavų lėšų įnašo, ne visada teisingai vertino skolininkų tvarias pajamas, pajamų šaltinius. Be to, kredito unija neužtikrino kapitalo pakankamumo normatyvo ir didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvo vykdymo.

Anksčiau, 2013 metais, „Mėmelio taupomoji kasa“ sulaukė LB apribojimų ir baudos dėl teisės aktų pažeidimų bei veiklos trūkumų.

Kreditų biuro „Creditinfo“ vertinimu, įmonės „Informo“ bankroto rizika yra aukščiausia. Vidutinė įmonės skolų trukmė – 406 dienos, vidutinis apmokėjimo terminas – 271 diena. Šiuo metu įmonė turi 6 nepadengtas, t. y. aktyvias, skolas, kurių bendra vertė daugiau kaip 900,3 tūkst. eurų.

Kaip atsakovas įmonė dalyvavo 34 teismo posėdžiuose, daugiausia dėl skolų, netesybų priteisimo. Paskutinis posėdis vyko šių metų birželio 22 dieną. Vien šiais metais areštuota įmonės turto už daugiau kaip 2,8 mln. eurų.

KOMENTARAS: Pataria paskubėti

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX asocijuotas partneris, advokatas Kęstutis Žičkus:

- Kaip galima suprasti, statybos įmonei priklausantis ir kredito unijai įkeistas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas buvo parduodamas iš varžytinių, tačiau varžytinės neįvyko ir kredito unijai buvo pasiūlyta perimti turtą. Kredito unija turi teisę pasirinkti, ar jį perimti. Jeigu kredito unija sutiks turtą perimti, tuomet ji taps turto savininke ir galės jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra. Vis dėlto pardavėjo pareigų kredito unija neperims, taigi jokių pareigų neįgis ir butų pirkėjų atžvilgiu. Dėl sumokėtų avansų grąžinimo pirkėjai galės kreiptis tik į pardavėją. Tačiau jeigu pardavėjui bus iškelta bankroto byla, tikimybė atgauti sumokėtus avansus, deja, yra labai nedidelė.

Kęstutis Žičkus

Kita vertus, Civiliniame kodekse yra reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ir reikalaudamas prievolę įvykdyti natūra, t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Civilinį kodeksą pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog negali būti aiškinama taip, kad sumokėjęs tik dalį kainos pirkėjas daiktinių teisių į gyvenamąjį namą ar butą neįgyja. Nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas arba butas perduotas pirkėjui ir pan.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju, kai pirkėjas už gyvenamąjį būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos kainos, kai perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, ir kai tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – verslininko – bankroto, pirkėjas gali būti ginamas pripažįstant jam kaip pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą. Be to, įstatyme nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos.

Pirkėjai, kurie savo įsipareigojimus pardavėjui yra įvykdę, t. y. visiškai atsiskaitę, gali savo teises ginti, prašydami teismo hipoteką pripažinti pasibaigusia, kas sudarytų pagrindą ją išregistruoti.

Galima tik spėlioti, ar pardavėjas šiuo atveju yra nesąžiningas, ar tiesiog susidūrė su finansinėmis problemomis ir nebesugeba vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirkėjams, taip pat ir kitiems savo kreditoriams. Bet kuriuo atveju pirkėjai gali kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, tačiau prieš tai turėtų pasikonsultuoti su teisininkais dėl to, kokius konkrečiai reikalavimus būtų galima reikšti pardavėjui, nes kiekvieno pirkėjo situacija greičiausiai yra skirtinga. Svarbu pažymėti, kad teisinių veiksmų pirkėjai turėtų imtis nedelsdami, kol kredito unija dar neperėmė nekilnojamojo turto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"