TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunerimusiems dėl euro gyventojams žada ramybę

2014 02 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiemet Lietuvos gyventojams didžiausią nerimą kels pasirengimas euro įvedimui, galimi kainų šuoliai bei lėšų stygius kasdieniams poreikiams. Ekonomistai didžiausias gyventojų baimes vadina nepagrįstomis.

Dauguma gyventojų, paprašytų įvardyti tris sritis, kurios 2014 metais labiausiai kels nerimą, paminėjo pasirengimą euro įvedimui (76 proc. respondentų). Taip pat didelė dalis jų nerimauja dėl prekių ir paslaugų kainų pokyčių (67 proc.), lėšų stygiaus kasdieniams reikalams (49 proc.). Mažiausiai nerimo šiais metais kels aplinkos tarša, švietimo ir pensijų sistema. Tokias gyventojų nuotaikas parodė „Aviva Lietuva“ atliktas gyventojų nuotaikų tyrimas. Rezultatai atskleidė ir tai, kad šiemet dauguma šalies gyventojų žada daugiau išleisti maistui (82 proc. respondentų), transportui (66 proc.). Paradoksalu, tačiau baimindamiesi lėšų stygiaus kasdieniams reikalams maždaug pusė gyventojų šiemet žada išleisti daugiau savo pomėgiams, taip pat planuoja daugiau lėšų skirti atostogoms, įvairiems renginiams ir kitiems nebūtiniausiems poreikiams.

Pamiršta esmines problemas

Vertindamas šio tyrimo rezultatus banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, neva gyventojų nerimas dėl euro įvedimo yra nepagrįstas, esą Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad "nei kainų šuolio, nei kitų finansinių problemų gyventojai dėl valiutos pakeitimo nepatyrė". Štai Latvijoje, sausį įvedus eurą, infliacija siekė apie pusę procento, o prie jos augimo esą prisidėjo natūralios priežastys - pavyzdžiui, dėl sezoniškumo pabrango daržovės.

„Dėl kainų apvalinimo Latvijoje šiek tiek padidėjo kai kurių paslaugų - viešbučių, restoranų, laisvalaikio paslaugų - kainos. Tai natūralu - juk retai restoranuose matome patiekalo kainą, suskaičiuotą centų tikslumu. Taigi negalime neigti, kad dėl euro įvedimo ir Lietuvoje kai kurių paslaugų kainos šiek tiek didės, bet, kaip rodo valstybių kaimynių patirtis, bendras efektas infliacijai šalyje yra vos apčiuopiamas ir jį kompensuoja atlyginimų augimas. Prognozuojame, kad atlyginimai Latvijoje šiemet augs apie 6 proc., t. y. beveik tris kartus daugiau, nei didės kainos“, - aiškino jis.

Ekonomistas mano, jog gyventojų nerimas sutelktas ne į tas sritis, kurios yra esminės visuomenės gerovei kurti, bet jis apgailestavo, kad dėl korupcijos susirūpinę vos penktadalis šalies gyventojų, nors didelį jos mastą Lietuvoje rodo ir naujausias Europos Komisijos tyrimas, ir, pavyzdžiui, pastarieji STT tyrimai Vilniaus ir Kauno savivaldybių valdomose įmonėse. „Korupcija yra turbūt pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos valstybės biudžeto pajamos yra mažos, nes gyventojai yra nemotyvuoti sąžiningai mokėti mokesčius, o dėl to kyla kitų problemų: mažos viešojo sektoriaus darbuotojų algos, prasta paslaugų kokybė, neadekvati infrastruktūra ir t. t.“ - sakė ekonomistas. Žemas korupcijos lygis esąs vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių pritraukti daugiau užsienio investicijų bei tokiu būdu sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų.

Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko analitikė, patvirtino, kad yra buvę atvejų, kai eurą įsivedusiose šalyse verslininkai pasinaudojo šiuo įvykiu ir kainas kilstelėjo. Bet Lietuvoje esą siekiama tam užbėgti už akių ir išvengti infliacijos šuolio - valstybės įstaigos jau sukūrė ištisą stebėsenos, kontrolės ir baudų mechanizmą.

Kainos augs tik truputį

Maisto prekių brangimas, anot N.Mačiulio, gyventojams kelia nerimą dėl natūralių priežasčių - tai būtiniausia prekė, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai skiria jai didžiąją dalį savo išlaidų. Tačiau pernai maisto produktai visai nebrango, o ir šiemet neturėtų būti staigmenų. „Dauguma grūdų, kava, koncentruotos sultys pasaulinėse biržose atpigo. Šiemet turbūt maistas nepigs, tačiau kainų šuolis nebus didelis - maisto prekės gali brangti keliais procentais, todėl nerimauti dėl to nereikėtų“, - tikino jis.

I.Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad kainoms augti rimto pagrindo nėra. Nors pavasarį Lietuva yra įsipareigojusi kilstelėti rūkalų, alkoholio akcizus ir įsivesti dujų, naudojamų šildymui, akcizą, šių pokyčių įtaka vartojimo kainoms esą bus nedidelė. „Vertėtų paminėti, kad Lietuvos ekonomika yra maža, atvira, itin priklausoma nuo žaliavų importo. Dėl šios priežasties Lietuvos infliaciją taip pat galima vadinti importuojama - šalyje kainų dinamika priklauso nuo tarptautinių žaliavų kainų kitimo. Šiems metams pagrindiniai prognozių centrai žada dar žemesnes grūdų kainas, neturėtų stipriai kisti ir naftos kainos. Todėl didesnio poveikio kainoms iš išorės irgi nesitikime“, - LŽ sakė ekonomistė.

Išlaidaus ir savo malonumui

N.Mačiulio teigimu, dauguma šalies gyventojų, šiemet planuojančių maistui išleisti daugiau, gali būti ramūs - maisto prekės gali brangti tik keliais procentais. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Gyventojų ketinimas daugiau pinigų skirti laisvalaikiui ir kitoms nebūtiniausioms prekėms bei paslaugoms rodo gerėjančius lūkesčius dėl ateities. N.Mačiulis priminė, kaip 2009 metais ir 2010 metais, kai nedarbas vis dar didėjo ir buvo pasiekęs net 18 proc., net ir pakankamai pajamų turintys šalies gyventojai atidėliojo nebūtiniausių prekių įsigijimą, nes nebuvo tikri dėl savo šeimos pajamų ateityje. Jo teigimu, išliekančios teigiamos tendencijos darbo rinkoje leidžia gyventojams mažiau nerimauti dėl pajamų ateityje ir daugiau pinigų skirti galbūt ilgai atidėliotiems pirkiniams.

I.Genytės-Pikčienės manymu, drąsiau pinigus leisti ne tik būtiniausioms prekėms ir paslaugoms namų ūkiai pradėjo pirmiausia dėl to, kad pagerėjo padėtis darbo rinkoje, be to, 2013-ieji buvo pirmi metai po ilgos pertraukos, kai sparčiau augo vidutinis darbo užmokestis.

Aktyvesnį taupymą dar atidės

Sociologas, bendrovės Rinkos tyrimų centro įkūrėjas Mindaugas Degutis patvirtino, kad gyventojai iš tiesų ryžtasi vartoti šiek tiek daugiau, jeigu viešojoje erdvėje nuolat girdi kalbant apie ekonomikos atsigavimą, nors reali jų finansinė padėtis ir nepakitusi. „Žmonės artimiausiu metu tikisi pajamų augimo ir dėl to dauguma „atleidžia varžtus“. Kai naujienos pozityvios – kalbama ir apie atlyginimų augimą viešajame sektoriuje, ir apie pensijų kompensavimą ateityje – žmonės nesitiki ekonomikos pablogėjimo ir šiek tiek lengviau santaupas skiria vartojimui“, - svarstė jis.

Tačiau bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė atkreipė dėmesį, kad atsigaunant ekonomikai ir grįžtant į prieškrizinį lygį lėšų nukreipimas tik į trumpalaikes vartojimo paslaugas ar prekes nėra finansiškai logiškas žingsnis, nes jis nekuria papildomos pinigų vertės ir atsparumo finansiniam sunkmečiui. Jos manymu, susimąstyti verčia tai, kad tik 11 proc. Lietuvos gyventojų žada šiais metais skirti daugiau lėšų finansiniam ateities pamatui kurti.

"Tikėtina, kad pasitaisius Lietuvos ūkio situacijai ir sparčiau augant darbo užmokesčiui, taupymui gyventojai ims skirti vis daugiau dėmesio. Pasiruošti finansinę „pagalvę“ nepritekliaus momentui yra labai svarbu. Taupymui nebūtina atidėti didelių sumų, svarbu užsibrėžti tai daryti reguliariai", - pažymėjo I.Genytė-Pikčienė.

Kas kels didžiausią nerimą 2014-aisiais?

SritisAtsakiusiųjų dalis, proc.
Euro įvedimas75,9
Prekių ir paslaugų kainos67,3
Lėšų stygius kasdieniams reikalams48,5
Socialinės atskirties augimas30,4
Korupcija20,3
Sveikatos apsauga13,8
Nedarbas12,0
Nusikalstamumas11,4
Pensijų sistema10,5
Švietimo sistema2,8
Aplinkos tarša1,8

Šaltinis: „Aviva Lietuva“ inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"