TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunki našta neleidžia kopti į kalną

2012 12 20 6:01
AFP/Scanpix nuotrauka

Ekonomikos nuosmukis, biudžeto deficitas, skolos - vienodos problemos, skausmingai parklupdžiusios Airiją ir Italiją. Dešimtmečius ėjusios skirtingais ekonomikos keliais šios valstybės 2009-2011 metais trumpam susitiko kryžkelėje.

Autorius Lukas Vaičiulis

Italija aštuntajame dešimtmetyje pradėjo sparčiai didinti mokesčių naštą ir tai darė bene dvidešimt metų. Per tą laikotarpį jos ūkio augimo tempai sumažėjo dukart.

Airija nuo 1988 metų ėmėsi priešingos politikos mažinti mokesčius ir pasiekė kelis dešimtmečius trukusį spartų ekonomikos augimą. 2012 metų duomenys rodo, kad Airija sparčiai brenda iš problemų ir kratosi narystės PIIGS šalių "klube" (grupuojant šalis pagal jų ekonomikos būklę buvo sugalvotas terminas "Brics" - Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, o dabar atsirado kur kas užgaulesnis "Pigs" - angl. "kiaulės", kuris netrukus gali būti pakeistas į "Piigs", jeigu prie šių valstybių bus priskirta ir Italija - aut).

Tuo metu Italija toliau, geriausiu atveju, stagnuoja - turi didelę mokesčių naštą ir nerodo augimo.

Per sunku net skandinavams

Mokesčių politikos ir ekonomikos augimo pavyzdys neatrodo įtikinamai? Praplėskime imtį ir pažiūrėkime, kaip mokesčiai ir BVP augimas per pusę pastarojo amžiaus atrodė OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) bloke, kuriam priklauso 34 ekonomiškai išsivysčiusios valstybės. Duomenys atspindi tą pačią tendenciją: kuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesni ekonomikos augimo tempai. Kad pastebėti dėsningumai nėra atsitiktiniai, pripažįsta ir akademikai. 2011 metais Švedijos nevyriausybinė organizacija "Industrinės ekonomikos tyrimų centras" pateikė reikšmingiausių mokslinių darbų santrauką šia tema. Absoliuti dauguma autoritetų sutaria, kad mokesčiai neigiamai veikia BVP augimą.

Studijose 10 proc. punktų mokesčių padidinimas siejamas su 0,5-1,0 proc. punktų žemesniu metiniu BVP augimo tempu. Taigi po dešimties metų valstybės, visą šį laikotarpį taikiusios 35 proc. mokesčių naštą, sukuriama metinė produkcija būtų net iki šeštadalio mažesnė nei tada, jeigu būtų buvusi sukurta taikant 20 proc. mokesčių naštą.

Nagrinėjant mokesčių temą, visada įdomu pažvelgti į didelių mokesčių "ekspertus" skandinavus. Švedai 2013 metais planuoja mažinti pelno mokesčio tarifą siekdami ekonomikos skatinimo. Danai savo ruožtu pastaruosius trejus metus vykdo mokesčių mažinimo reformas. Štai 2013 metams planuojama 14 mlrd. kronų (6,5 mlrd. litų) sumažėjusi mokesčių našta dirbantiesiems.

Skolų pinklėse

Be abejo, mokesčiai yra tik vienas iš daugybės veiksnių, kurie daro įtaką ekonomikos augimui. Airija, prieš tapdama Keltų tigru, devintajame dešimtmetyje buvo gana neturtinga valstybė, turėjusi rezervų sparčiai auginti ekonomiką.

Italijos augimą nagrinėjamu laikotarpiu stabdė buvusi valstybės skola. Kita vertus, privačios skolos augimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu spartina ūkio plėtros tempus, ilguoju - jeigu investuojama į vertę kuriančias verslo rūšis, o ne į brangstantį nekilnojamąjį turtą, kaip nutiko Baltijos šalyse, iš dalies ir Airijoje. Visi šie veiksniai svarbūs, bet mokesčių augimo tempo svarbos jie nesumenkina.

Ko iš istorijos apie mokesčius ir ūkio augimą gali pasimokyti Lietuva? Norėdama pasivyti turtingąsias šalis, valstybė negali persiskolinti, kad vėliau nereikėtų didinti mokesčių toms skoloms grąžinti. Teiginys trivialus, bet ne visi supranta loginę seką - deficitas, skola, didesni mokesčiai, neauganti ekonomika - štai ir liekame ten, kur esame, ar net smunkame. Pavyzdžiui, kaip metų metais stagnuojantys vengrai, kaip graikų skola.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva nė karto - nei blogiausiais, nei geriausiais laikais - nesugebėjo turėti biudžeto be deficito; vis atsirasdavo, kam skirti daugiau pinigų. Todėl atsiradus disbalansui tarp valstybės pajamų ir išlaidų, mokesčius teks didinti.

Tačiau gera žinia yra ta, kad Lietuvos skola šiuo metu siekia tik apie 40 proc. BVP. Tad jeigu turėtume valios pernelyg neišlaidauti, dar galėtume išvengti bent jau mokesčių didinimo.

Kaip jau minėta, vos per dešimtmetį valstybės pasirinkta mokesčių politika gali pakreipti ekonomiką skirtingais augimo keliais - su tuo turėtų sutikti ir airis, ir italas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"