TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkiems kroviniams - lengvesnės procedūros

2009 09 28 0:00

Pramonės modernizavimo ir vėjo energetikos plėtros sukelta nestandartinių krovinių gabenimo per uostą banga klaipėdiečius paskatino analizuoti pietinės Baltijos regiono šalių patirtį, chaotiškas transporto logistikos procedūras suvienodinti ir siekti atlikti jas virtualiai.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) pradėtas įgyvendinti 20 mėnesių truksiantis tarptautinis projektas "Oversize Baltic". Jo tikslas - sukurti Lietuvos negabaritinio transporto plėtros strategiją, supaprastinti negabaritinių krovinių transportavimo procedūras, parinkti kelius vidaus poreikiams ir tranzitui.

Prie projekto taip pat prisidėjo Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija. Iš viso dalyvauja 9 partneriai ir 16 asocijuotų narių, susijusių su logistika. Iš Lietuvos - transporto ir aplinkos apsaugos žinybos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, bendrovė "Arijus", Kretingos savivaldybė. Susidomėjo net Estijos kelių techninis centras.

Didžioji projekto lėšų dalis gauta iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo. Bendradarbiavimo tikslams siekti iš viso skirta per 2 mln. litų. Praktinis tikslas - elektroninė duomenų bazė su schemomis, maršrutais ir derinimo eiga.

Transportavimas su kliūtimis

Pastaraisiais metais per Klaipėdos uostą iš Švedijos, Danijos, Vokietijos ir kitų šalių įsivežama daug sunkių, plačių ar ilgų įrenginių, kuriems gabenti Lietuvos keliais kaskart rengiama atskira studija, techninis projektas, iš krovinių vežėjų kaskart reikalaujama gauti dešimtis leidimų.

KMTP direktorė Roma Stubrienė sakė, kad įgyvendinant svarbius Lietuvai ir visam Pietų Baltijos regionui infrastruktūros, energetikos bei jūrinių technologijų projektus būtina užtikrinti sklandesnį negabaritinių krovinių transportavimą. Pažymėta, kad vežėjai susiduria su aibe trikdžių ir formalumų.

"Dabar negabaritinių krovinių gabenimas Pietiniame Baltijos regione gana chaotiškas. Kiekvienam projektui prireikia atskirų derinimų ir dokumentacijų. Tai užima labai daug laiko. Vien gauti leidimus užtrunka kelis mėnesius, o kur dar infrastruktūros parengimas, kitų formalumų sutvarkymas?" - sakė KMTP direktorė apie stimulą palengvinti verslui sąlygas.

Kiekviena valstybė turi atskirą tvarką, reglamentuojančią negabaritinių krovinių pervežimą. Pasak specialistų, vienas sprendimo būdų - sukurta bendra virtuali bazė. Supaprastintas procesas atpigintų transportavimą ir sukurtų sąlygas Pietų Baltijos regiono komerciniam pranašumui, pritrauktų daugiau investicijų bei nestandartinių tranzitinių krovinių.

"Valstybiniu lygmeniu sukūrus bendrą ir išsamią studiją, parengus informacinę bazę būtų galima kurti negabaritinio transporto koridorius, kurie apraizgytų visą Lietuvą. Tada be kliūčių kroviniai galėtų pasiekti pramoninius objektus, sieną su Baltarusija, Lenkija ir Latvija", - pažymėjo R.Stubrienė.

Dėmesys - Visagino atominei jėgainei

Šiuo metu, atliekant parengiamuosius Visagino atominės jėgainės projektavimo darbus, rengiama įrenginių transportavimo studija. Ji apima ir anksčiau pateiktas negabaritinių krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą išvadas, kuriose nurodomos trys tinkamiausios galimybės - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), bendrovių "Malkų įlankos terminalas" bei "Vakarų krova" krantinės.

Per pirmąjį Klaipėdoje vykusį KMPT projekto "Oversize Baltic" partnerių susitikimą Visagino atominės atstovas Edvinas Ivanauskas užsienio svečius supažindino su Lietuvos kelių ir logistikos specialistų laukiančiu išbandymu ir 550 kilometrų maršruto parinkimo eiga.

Visagino studijos pirmuoju etapu įvertinti įrenginių ir autotraukinių parametrai, kelių būklė, galimi maršrutai sausumos ir vidaus vandenų keliais. Per antrąjį etapą nustatytos silpnosios kiekvieno kelio vietos ir galimybės jas sutvarkyti.

Pavyzdžiui, plukdyti atominės jėgainės dalis baržomis Nemunu iki Kauno trukdytų keturi per žemi tiltai, o vežti geležinkeliu - pločio reikalavimų neatitinkantis tiltas per Ventą.

Iki šiol didžiausi nestandartinių gabaritų ar ypač sunkūs kroviniai sausumos keliais buvo gabenami į Mažeikių naftos gamyklą, bendrovę "Achema", Baltarusiją, Lietuvos ir Lenkijos vėjo jėgainių parkus.

Pernai į Mažeikius bendrovei "Arijus" vežant du 535 tonų sveriančius reaktorius teko stiprinti kelius ir tiltus, plėsti sankryžas, išpjauti pakelių medžius, kirpti elektros laidus.

Šiemet kompanija "Cis Cargo" 324 tonų dujines turbinas vežė į Minską, įmonė "Achemarida" ką tik baigė išvežti iš uosto įrangą "Achemos" kogeneracinei dujų jėgainei. Vėjo jėgainės - jau įprastas ir didelių sunkumų nekeliantis krovinys. Tačiau kiekvienu atveju miestų gatvėse uždaromas eismas.

Daug nestandartinių krovinių gabenimo praktikos turintys skandinavai, atsakingai besirūpinantys transporto taršos mažinimu, dalydamiesi patirtimi pažymėjo, kad vienas ilgas autotraukinys daro mažesnį poveikį aplinkai ir keliams, nei du mažesni. Todėl bendradarbiaudami su automobilių gamykla "Volvo" jie konstruoja galingesnius vilkikus ir ilgas platformas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"