TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkmečiu ekonomikos prognozės bevertės

2015 01 12 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors klaidingos ekonomikos prognozės netrunka pasimiršti, ypač tuomet, kai jas seka naujos įžvalgos, prof. habil. dr. Vaidievutis Geralavičius ekonomikos ekspertų klaidas pateikia kaip ant lėkštutės. Jo atliktas tyrimas parodė, kurie ekspertai, prognozuodami šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius, per septynerius metus buvo taikliausi, o kurie – nukeliavo į lankas.

„Netikėjau, kad tyrimo rezultatai bus geri, tačiau lygiai taip pat nesitikėjau, kad jie bus tokie prasti. Kai prognozė nukrypsta nuo fakto 70 proc., toks apsirikimas tampa nebepateisinamas. Kiekvienas eilinis žmogus, pažiūrėjęs į saulę ir debesis, išprognozuotų ne blogiau. Tada kai kuriems mūsų ekspertams tenka nusivainikuoti“, - suintriguoja V. Geralavičius.

- Pristatydamas tyrimą Jūs teigėte, kad šalies ekonomikos tendencijų prognozės yra svarbus įrankis tiek valstybei, formuojant šalies ekonomiką, tiek verslui ir paprastiems vartotojams, planuojant savo veiklą. Tuo tarpu dažnas skaitytojas veikiausiai paprieštarautų, jog BVP rodikliai menkai teveikia jo kasdienius sprendimus. Galbūt galėtumėte pateikti pavyzdžių, kokius verslo ir vartotojų veiksmus gali paskatinti arba pristabdyti ekonomikos prognozės?

- Nors šis mūsų tyrimas analizuoja BVP prognozes, lygiai tokį patį tyrimą galvojame daryti apie kainų ir užsienio prekybos prognozes. Juk ekonomikos prognozių būna įvairių. Sutinku, kad kiekvienam žmogui BVP rodiklis galbūt ir nėra labai svarbus, tačiau visuomenę, pavyzdžiui, neabejotinai domina kainos. Pastaruoju metu solidūs prognozuotojai dėl euro įvedimo žadėjo nedidelį, 0,2-0,3 proc., kainų augimą, tačiau net ir tai paskatino ilgalaikio vartojimo prekių bumo susiformavimą. Žinoma, prie to prisidėjo ir su būsimu euru susijęs noras atsikratyti „pertekliniais“ litais. Tačiau akivaizdu, kad prognozių įtaka didžiulė.

Tuo tarpu verslininkui svarbu ne tik stebėti kainas, BVP, bet ir užsienio prekybą, politines peripetijas, esamą situaciją aplink Lietuvą. Jis turi žinoti, kas dėsis vietinėje ir užsienio rinkoje, kas pirks jo prekes. Kiekvienas verslas pagal prognozes sudaro trumpalaikius ir ilgalaikius planus, todėl labai svarbu, kad jos būtų tikslios.

Vaidievutis Geralavičius. / alku.lt nuotrauka

- Ar dėl to ir nusprendėte ištirti, kiek patikimos yra ekonomikos prognozės?

- Šio tyrimo idėją brandinau jau seniai. Matant šūsnis prognozių visuomet rūpėdavo sužinoti, kaip dažnai jos pasitvirtina. Mat visi labai mėgsta prognozuoti, tačiau save vertinti vengia. Atsakyti į šį rūpimą klausimą ėmiausi kartu su dr. Aurelijumi Cviliku, kuris šiuo metu dirba Europos centriniame banke.

Prognozuotojų Lietuvoje tikrai netrūksta - kiekvienas save gerbiantis ekonomistas nori paskelbti savo įžvalgas. Šalyje turime neginčijamų guru, kurių žodis beveik prilygsta Dievo žodžiui, turime ir eilinių, mažiau reikšmingų ekspertų. Tačiau visi jie, kaip matysime, labai panašiai klysta.

- Tyrėte pagrindinių ekonomikos prognozuotojų – Lietuvos banko (LB), SEB banko, „Swedbank“, DNB banko, Finansų ministerijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rezultatus. Trumpai papasakokite, kokiais būdais vertinote šių ekspertų patikimumą.

- Tyrimas aprėpė gana ilgą laikotarpį – 2007-2013 metus. Šiuo laikotarpiu rinkome duomenis apie einamųjų metų prognozes, paskelbtas pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tokiu būdu įvertinome trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes. Pirmo ketvirčio prognozes mes santykinai galime vadinti ilgalaikėmis prognozėmis, ketvirto ketvirčio – trumpalaikėmis.

Prognozių patikimumą nustatėme išvesdami prognozių santykinių nukrypimų vidurkį tiriamuoju laikotarpiu - įvertinome, kiek prognozės neatitiko faktų. Kitaip sakant, jei kurio nors metų ketvirčio vidutinis prognozės nukrypimas nuo faktų siekė 100 proc., reiškia, ekspertas apsiriko dvigubai. Pavyzdžiui, vietoje 3 proc. augimo jis prognozavo 6 proc. augimą.

- Tad kuriais ekspertais, Jūsų vertinimu, galima drąsiausiai pasikliauti, o kurių prognozes reikėtų priimti itin kritiškai?

- Vertinant Lietuvos ekspertus, aiškus lyderis yra Finansų ministerija. Jos ekspertai mažai triukšmauja, mažai lenda į eterį, tačiau, pasirodo, gerai dirba. Jie pakankamai tiksliai prognozavo tiek santykinai ramiais 2010-2013 metais, tiek visų septynerių metų laikotarpiu. Net ilgalaikių prognozių nuokrypis per visą 2010 - 2013 laikotarpį buvo 13,6 proc., o tai yra nemažiau kaip dvigubai tikslesnis rezultatas nei visų kitų ekspertų.

Autsaideris, mūsų nuomone, deja, yra bankas „Swedbank“. Mus nustebino, kad teikdamas trumpalaikes prognozes 2010-2013 metais šis bankas apsiriko 28,7 proc. - beveik trečdaliu. Vis dėlto labiausiai apstulbino tai, kad net ramiu 2010-2013 metų laikotarpiu „Swedbank“ ilgalaikės prognozės paklaida siekė 78,2 proc., o tai yra vos ne dvigubas nukrypimas nuo fakto ir tokia prognozė jau primena horoskopą.

- Kaip pasirodė kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir jas prižiūrintis LB?

- Kiti prognozuotojai – LB, SEB bankas ir DNB bankas, kuris, beje, prognozes skelbė ne kiekvieną ketvirtį – tarpusavyje pasirodė panašiai ir gana neblogai. Tiesa, LB rezultatai, manyčiau, galėtų būti ir šiek tiek geresni – juk ten ten dirba labai aukšto lygio specialistų.

- Viešojoje erdvėje ekspertai buvo kritikuojami dėl to, kad nė vienas jų ekonomikos krizės nenumatė ir apie ją neįspėjo. Ar tokias pačias išvadas parodė ir Jūsų tyrimas?

- Krizės laikotarpis, 2008-2009 metai, pateikė įdomių rezultatų. Visi matė, kad yra kažkas ne taip, tačiau prognozuodami apsiriko. Kita vertus, tai yra natūralu ir negalime jų kaltinti nei dėl nepakankamos kompetencijos, nei dėl taikomų blogų prognozavimo modelių. Tokį didelį ekonomikos pokytį gali atspėti tik burtininkai ir tie, kurie krizę prognozuoja nuolat.

Tik 2008 metų pabaigoje ekspertai susiorientavo ir tapo pesimistiškesni - prognozavo nuo -6 proc. iki 1,5 proc. BVP pokytį. Tačiau, kaip žinia, šis rodiklis 2009 metais smuko 14,6 proc., taigi prognozės nuo realybės ryškiai atsiliko. O 2009 metais, kai buvo prognozuojami ateinantys 2010 metai, ekspertai vėl situaciją piešė priešingai. Dauguma prognozavo „riebų“ minusą, tuo tarpu ekonomika augo 1,5 procento.

- Panašu, kad ekspertai apsiriko visapusiškai. Sunku patikėti, kad sunkmečiu jie yra bejėgiai ir geresnių prognozių nereikėjo tikėtis.

- Prognozuojant kriziniu laikotarpiu reikia intuicijos. Tačiau turiu pripažinti, kad tie, kurie augimą supainiojo su smukimu, šios intuicijos galbūt ir neturi. Kita vertus, kaip parodė TVF prognozės, itin dideli duomenų kiekiai, aukščiausio lygio specialistai ir pažangiausi matematiniai modeliai tą intuticiją gali pakeisti, nes TVF prognozės kriziniais metais buvo nepalyginamai tikslesnės už lietuviškas.

Aš pats krizės metais dirbau LB, tačiau geriau už kitus ekspertus neatrodžiau. Aš irgi tikėjau, kad skaičiai, kuriuos skelbėme, buvo teisingi. Tačiau viskas tarpusavyje glaudžiai susiję, o kuo sistema sudėtingesnė, tuo sunkiau numatyti jos pokyčius, ypač tokiais neramiais laikotarpiais. Prisiminkime 2008 metus, kai Amerikoje bankrutavo „Lehman Brothers“ (investicinis bankas, aut. past.). Tuo metu atrodė, kad Europai tai neturės reikšmės. Kai ją bankrotas vis dėlto paveikė, manėme, kad Lietuva nuo pasekmių išsisuks – jei ne į Europą, tai bent į Rusiją eksportuos. Deja, Rusijoje situacija buvo dar blogesnė.

- Ar ekonominės krizės laikotarpiu pastebėjote, kad komercinių bankų ir valstybės institucijų prognozės kaip nors reikšmingai skirtųsi?

- Krizės metais mes pamatėme politinio intereso įtaką. Centrinio banko ir komercinių bankų ekspertai situaciją prognozavo gerokai pesimistiškiau nei kai kurios valstybės institucijos, kurios numatė net 1,5 proc. ekonomikos augimą vietoje realaus 14,6 proc. smukimo. Priežastį galima nuspėti – juk artėjo rinkimai. Ir šiomis dienomis mes turime panašų politinių interesų pavyzdį. Planuojant biudžetą buvo prognozuojamas 3,4 proc. BVP augimas kitąmet, nors akivaizdu, kad tokių rezultatų tikėtis nevertėtų. Tačiau juk artėja rinkimai, dar ir euras įvedamas – žmonės negali nusivilti. Jei prognozuodami ekspertai suklys – pasitaisys, tačiau dabar situacija turi atrodyti gražiai.

- Tačiau juk ir komerciniai bankai turi savų interesų – negąsdinti vartotojų, kad nesmuktų vartojimas, išliktų paskolų ir kitų finansinių priemonių paklausa.

- Taip, komercinių bankų paskata yra skatinti bankų veiklą, o tai reiškia, išduoti daugiau paskolų, vykdyti daugiau mokėjimų ir t.t. Visa tai vyksta, kai ekonomika auga, o tam tikrą postūmį, be abejo, suteikia ir prognozės. Tačiau prognozuodami gražią ateitį bankai negali eiti per toli, nes išdalinę daug paskolų paskui turės ir daug nuostolių. Beje, taip ir įvyko 2009 metais. Taigi labai svarbu išlaikyti aukso vidurį.

- Kaip reikėtų spręsti prognozių netikslumo problemą?

- Man sunku pasakyti, kokius metodus taiko Finansų ministerija, bet jos prognozės yra geros. O šiaip kelias į sėkmę yra vienas: aukšta kvalifikacija, pažangiausi matematiniai metodai ir patikima bei maksimaliai išsami statistika.

- O ką patartumėte tiems, kurie prognozėmis naudojasi kasdienėje veikloje? Jei prognozės ne visuomet patikimos, galbūt verčiau pasikliauti intuicija ir savais rinkos stebėjimais?

- Jeigu gyvename ramiu laikotarpiu, tokiu kaip dabar, į prognozes siūlyčiau atsižvelgti. Tačiau jas vertinti kritiškai ir jų neabsoliutinti. Tai ypač taikytina verslininkams. Užuot pasikliovus vienu guru, reikėtų nesibodėti pasidomėti ir kitų ekspertų nuomonėmis. Be to, reikia pastebėti, kad kuo dažniau ekspertas teikia prognozes, tuo labiau jis patyręs.

Tuo tarpu kriziniu laikotarpiu bent jau mūsų ekspertų prognozių nauda yra ne ką didesnė nei horoskopų - pasiskaityti įdomu, tačiau protauti reikia pačiam.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"