TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkmečiu ekonomikos prognozės bevertės

2015 01 21 6:00
alku.lt nuotrauka

Nors klaidingos ekonomikos prognozės netrunka pasimiršti, prof. habil. dr. Vaidievutis Geralavičius ekonomikos ekspertų klaidas pateikia kaip ant lėkštutės. Jo atliktas tyrimas parodė, kurie ekspertai, prognozuodami šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius, per septynerius metus buvo taikliausi, o kurie – nuvažiavo į lankas.

„Netikėjau, jog tyrimo rezultatai bus geri, tačiau lygiai taip pat nesitikėjau, kad jie bus tokie prasti. Kai prognozė nukrypsta nuo fakto 70 proc., toks apsirikimas tampa nebepateisinamas. Kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į saulę ir debesis, prognozuotų ne blogiau. Tad kai kurie ekspertai nuvainikuoti“, - suintriguoja V. Geralavičius.

- Pristatydamas tyrimą teigėte, kad šalies ekonomikos tendencijų prognozės yra svarbus įrankis tiek valstybei formuojant šalies ekonomiką, tiek verslui ir paprastiems vartotojams planuojant savo veiklą. Tuo tarpu dažnas skaitytojas veikiausiai paprieštarautų, jog BVP rodikliai menkai teveikia jo kasdienius sprendimus. Galbūt galėtumėte pateikti pavyzdžių, kokius verslo ir vartotojų veiksmus gali paskatinti arba pristabdyti ekonomikos prognozės?

- Nors šis mūsų tyrimas analizuoja BVP prognozes, lygiai tokį patį tyrimą ketiname daryti apie kainų ir užsienio prekybos prognozes. Pastaruoju metu solidūs prognozuotojai dėl euro įvedimo žadėjo nedidelį, 0,2-0,3 proc., kainų augimą, tačiau net ir tai paskatino ilgalaikio vartojimo prekių bumo susiformavimą. Žinoma, prie to prisidėjo ir noras atsikratyti „perteklinių“ litų. Tačiau akivaizdu, kad prognozių įtaka didžiulė. Tuo tarpu verslininkui svarbu ne tik stebėti kainas, BVP, bet ir užsienio prekybą, politines peripetijas, situaciją aplink Lietuvą. Jis turi žinoti, kas dėsis vietinėje ir užsienio rinkoje, kas pirks jo prekes. Kiekvienas verslas pagal prognozes sudaro trumpalaikius ir ilgalaikius planus, todėl labai svarbu, kad jos būtų tikslios.

- Ar dėl to ir nusprendėte ištirti, kiek patikimos yra ekonomikos prognozės?

- Matant šūsnis prognozių visuomet rūpėdavo sužinoti, kaip dažnai jos pasitvirtina. Atsakyti į šį klausimą ėmiausi kartu su dr. Aurelijumi Cviliku, kuris šiuo metu dirba Europos centriniame banke.

Prognozuotojų Lietuvoje tikrai netrūksta - turime neginčijamų guru, kurių žodis beveik prilygsta Dievo žodžiui, turime ir eilinių, mažiau reikšmingų ekspertų. Tačiau visi jie, kaip matysime, labai panašiai klysta.

- Tyrėte pagrindinių ekonomikos prognozuotojų – Lietuvos banko (LB), SEB banko, „Swedbank“, DNB banko, Finansų ministerijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rezultatus. Kokiais būdais vertinote šių ekspertų patikimumą?

- Tyrimas aprėpė gana ilgą laikotarpį – 2007-2013 metus. Šiuo laikotarpiu rinkome duomenis apie einamųjų metų prognozes, paskelbtas pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Taip įvertinome trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes. Pirmo ketvirčio prognozes santykinai galime vadinti ilgalaikėmis prognozėmis, ketvirto ketvirčio – trumpalaikėmis. Prognozių patikimumą nustatėme išvesdami jų santykinių nukrypimų vidurkį tiriamuoju laikotarpiu - įvertinome, kiek prognozės neatitiko faktų. Kitaip sakant, jei kurio nors metų ketvirčio vidutinis prognozės nukrypimas nuo faktų siekė 100 proc., vadinasi, ekspertas apsiriko dvigubai. Pavyzdžiui, vietoj 3 proc. augimo jis prognozavo 6 proc. augimą.

- Tad kuriais ekspertais, jūsų vertinimu, galima drąsiai pasikliauti, o kurių prognozes reikėtų priimti itin kritiškai?

- Vertinant Lietuvos ekspertus, aiški lyderė yra Finansų ministerija. Jos ekspertai mažai triukšmauja, mažai lenda į eterį, tačiau, pasirodo, gerai dirba. Jie gana tiksliai prognozavo tiek palyginti ramiais 2010-2013 metais, tiek visą septynerių metų laikotarpį. Net ilgalaikių prognozių nuokrypis per visą 2010-2013 laikotarpį buvo 13,6 proc., o tai yra nemažiau kaip dvigubai tikslesnis rezultatas nei visų kitų ekspertų.

Autsaideris, mūsų nuomone, deja, yra bankas „Swedbank“. Mus nustebino, kad teikdamas trumpalaikes prognozes 2010-2013 metais šis bankas apsiriko 28,7 proc. - beveik trečdaliu. Vis dėlto labiausiai apstulbino tai, kad net ramiu 2010-2013 metų laikotarpiu „Swedbank“ ilgalaikės prognozės paklaida siekė 78,2 proc., o tai yra vos ne dvigubas nukrypimas nuo fakto ir tokia prognozė jau primena horoskopą.

Kiti prognozuotojai – LB, SEB bankas ir DNB bankas, kuris, beje, prognozes skelbė ne kiekvieną ketvirtį – pasirodė panašiai ir gana neblogai. Tiesa, LB rezultatai, manyčiau, galėtų būti ir šiek tiek geresni – juk ten dirba labai aukšto lygio specialistų.

- Viešojoje erdvėje ekspertai buvo kritikuojami dėl to, kad nė vienas jų nenumatė ekonomikos krizės ir apie ją neįspėjo. Ar tokias išvadas parodė ir jūsų tyrimas?

- Krizės laikotarpis, 2008-2009 metai, pateikė įdomių rezultatų. Visi matė, kad yra kažkas ne taip, tačiau prognozuodami apsiriko. Kita vertus, tai natūralu, negalime jų kaltinti nei dėl nepakankamos kompetencijos, nei dėl taikomų blogų prognozavimo modelių. Tokį didelį ekonomikos pokytį gali atspėti tik burtininkai ir tie, kurie krizę prognozuoja nuolat.

Tik 2008 metų pabaigoje ekspertai susigaudė ir tapo pesimistiškesni - prognozavo nuo -6 proc. iki 1,5 proc. BVP pokytį. Tačiau, kaip žinoma, šis rodiklis 2009 metais smuko 14,6 proc., taigi prognozės nuo realybės ryškiai atsiliko. O 2009 metais, kai buvo prognozuojami ateinantys 2010 metai, ekspertai vėl situaciją piešė priešingai. Dauguma prognozavo „riebų“ minusą, o ekonomika augo 1,5 procento.

Prognozuojant kriziniu laikotarpiu reikia intuicijos. Tačiau turiu pripažinti, kad tie, kurie augimą supainiojo su smukimu, šios intuicijos galbūt ir neturi. Kita vertus, kaip parodė TVF prognozės, itin dideli duomenų kiekiai, aukščiausio lygio specialistai ir pažangiausi matematiniai modeliai intuiciją gali pakeisti, nes TVF prognozės kriziniais metais buvo nepalyginti tikslesnės už lietuviškas.

- Ar ekonominės krizės laikotarpiu pastebėjote, kad komercinių bankų ir valstybės institucijų prognozės kaip nors reikšmingai skirtųsi?

- Krizės metais pamatėme politinio intereso įtaką. Centrinio banko ir komercinių bankų ekspertai situaciją prognozavo gerokai pesimistiškiau nei kai kurios valstybės institucijos, kurios numatė net 1,5 proc. ekonomikos augimą vietoj realaus 14,6 proc. smukimo. Priežastį galima nuspėti – juk artėjo rinkimai.

Ir šiomis dienomis turime panašų politinių interesų pavyzdį. Planuojant biudžetą buvo prognozuojamas 3,4 proc. BVP augimas kitąmet, nors akivaizdu, kad tokių rezultatų tikėtis nevertėtų. Tačiau juk artėja rinkimai, dar ir euras įvedamas – žmonės negali nusivilti. Jei prognozuodami ekspertai suklys – pasitaisys, tačiau dabar situacija turi atrodyti gražiai.

- Tačiau juk ir komerciniai bankai turi savų interesų – negąsdinti vartotojų.

- Taip, komercinių bankų siekis yra skatinti bankų veiklą, taigi išduoti daugiau paskolų, vykdyti daugiau mokėjimų ir t. t. Visa tai vyksta, kai ekonomika auga, o tam tikrą postūmį, be abejo, suteikia ir prognozės. Tačiau prognozuodami gražią ateitį bankai negali eiti per toli, nes išdaliję daug paskolų paskui turės ir daug nuostolių. Beje, taip ir įvyko 2009 metais. Taigi labai svarbu išlaikyti aukso vidurį.

- Kaip reikėtų siekti prognozių tikslumo?

- Kelias vienas: aukšta kvalifikacija, pažangiausi matematiniai metodai ir patikima bei maksimaliai išsami statistika.

- O ką patartumėte tiems, kurie prognozėmis naudojasi kasdienėje veikloje?

- Jeigu gyvename ramiu laikotarpiu, tokiu kaip dabar, į prognozes siūlyčiau atsižvelgti. Tačiau jas vertinti kritiškai ir jų neabsoliutinti. Tai ypač taikytina verslininkams. Užuot pasikliovus vienu guru, reikėtų nesibodėti pasidomėti ir kitų ekspertų nuomonėmis. Be to, reikia pažymėti, kad kuo dažniau ekspertas teikia prognozes, tuo labiau jis patyręs. Tuo tarpu kriziniu laikotarpiu bent jau mūsų ekspertų prognozių nauda yra neką didesnė nei horoskopų - pasiskaityti įdomu, tačiau protauti reikia pačiam.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"