TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkmečiu KLASCO klientų neprarado

2010 08 09 0:00
KLASCO generalinis direktorius A.Pauža pažymi, kad šiemet uostininkai ir "Lietuvos geležinkelių" bendrovė dirba sutartinai, o "Belkalij" produkcijos srautas padvigubėjo.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) didindama apyvartą priartėjo prie aukščiausio įmonės istorijoje krovos ir pajamų lygio. Dabartinį tempą tikimasi išlaikyti iki metų pabaigos.

Palyginti su 2009 metų 6 mėnesiais, šiemet KLASCO perkrovė 1 mln. tonų krovinių daugiau ir apyvartą padidino 28 proc. - nuo 3,79 iki 4,86 mln. tonų.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, bendrovės kolektyvo gebėjimas apdoroti daugiau krovinių dirbant mažesniam nei anksčiau žmonių skaičiui sudarė sąlygas nekelti krovos savikainos ir didinti darbo našumą. "Vien taupydamas turtingas nebūsi. Reikia siekti pritraukti daugiau krovinių, užsitikrinti stabilias pajamas, gauti tiek pelno, kad mokesčiai neatrodytų grėsmingai", - situaciją komentavo A.Pauža.

Bendrovės komercijos direktorius Vytautas Kaunas pažymėjo, kad išlaikyti klientus padėjo tarifų lankstumas. "Atsižvelgėme į jų finansinius sunkumus, todėl klientai mūsų nepaliko", - sakė V.Kaunas.

Uoste užimamą rinkos paslaugų dalį per pusmetį KLASCO padidino vienu procentu - iki 32 proc. ir šiuo metu yra daugiausia krovinių apdorojusi uosto bendrovė. KLASCO vadovai nurodo, kad viena, be bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", su kuria dirbama drauge, krovos bendrovė negalėtų pasiekti tokių rezultatų.

Tenkina logistika

Neabejotinai didžiausią dalį krovos prieaugio milijone sudaro gretimos šalies koncerno "Belkalij" produkcija, kurios šiemet į laivus pakrauta dvigubai daugiau negu pernai - 1,3 mln. tonų.

"Baltarusija - puikus partneris. Tikimės, kad ir kitąmet Baltarusijos trąšų kiekis nemažės, stengiamės, kad kaimynus tenkintų krovinio pristatymo sąlygos ir galimybė Klaipėdos uoste pakrauti didesnius laivus. Birželio pabaigoje uosto kapitono leidimu pirmą kartą į laivą "Lord Byron" buvo pakrauta kalio trąšų iki 13 metrų grimzlės atžymos. Tai pusmetriu daugiau nei leisdavo anksčiau. Per liepą buvo priimti dar keli panašaus dydžio laivai", - kalbėjo A.Pauža.

"Lord Byron" - ne daugiausia kalio trąšų išgabenęs laivas. Kitokios konstrukcijos laivu anksčiau išgabenta iš karto 77,8 tūkst. tonų, bet pagal grimzlę "Lord Byron" buvo pats didžiausias. KLASCO ne vienus metus siekė, kad iš uosto įplaukos kanalo dugno būtų iškelti akmenys ir atsirastų galimybė priimti visų tipų "Panamax" laivus, gabenančius krovinius į tolimas rinkas, kaip to pageidavo klientai.

"Šiuo metu pastebime, kad atsigauna ne tik eksportas, bet ir importas, krova grįžta į normalias vėžes. Šiemet įrengėme elektronines grūdų svarstykles. Iki kitų metų rudens bus pastatyti 6 silosai grūdinėms kultūroms, o trąšų terminalo pajėgumas (pastačius naujus sandėlius) bus iki 7 mln. tonų per metus", - sakė V.Kaunas.

Keltai pilni

KLASCO jūrų perkėlos terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko teigimu, žvelgiant į keltus atrodo, kad kituose kraštuose ekonomikos nuosmukis jau baigėsi, nes vartojimo prekių judėjimas šią vasarą ypač aktyvus. Skirtingai nuo viso uosto, jūrų perkėloje rusiškų krovinių dalis sudaro net 70 proc., o gabena juos dažniausiai Lietuvos vežėjai.

Per pusmetį pagal tonažą keltais plukdyta 35 proc. daugiau krovinių - beveik 2 mln. tonų, skaičiuojant vienetais - per 90 tūkst. ratinės technikos. Keleivių padaugėjo 22 proc. - iki 108 tūkstančių.

"Vargu ar šiuo metu Lietuvoje yra kita veiklos sritis, kur būtų matomas toks augimas ir toks darbo našumas, kaip laivyba ir krova. Mes stengiamės gerinti sąlygas klientams įrengdami kuo daugiau aikštelių teritorijos viduje ir pertvarkydami privažiavimus prie keltų. Pastebime, kad vis dažniau mūsų perkėla naudojasi estai ir latviai. Keltai į Kylį Vokietijoje ir Švediją išplaukia kasdien, net šeštadienį ir sekmadienį, kai kitų uostų perkėlos nedirba", - pasakojo V.Grigalauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"