TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkmetis gena gyventojus draustis

2010 05 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Draudikų teigimu, sunkmetis privertė gyventojus susimąstyti, kaip apsaugoti šeimos finansus sumažėjus pajamoms ar nelaimės atveju. Esą po 2 metus trukusio gyvybės draudimo rinkos susitraukimo šių metų pirmąjį ketvirtį gerokai padaugėjo pasirašytų naujų sutarčių.

Krašto gyvybės draudimo bendrovių per pirmąjį šių metų ketvirtį pasirašytų įmokų suma siekė 124,3 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, padidėjo 12 procentų. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija prognozuoja, kad šiemet šalies gyvybės draudimo rinka ir toliau augs bei per metus turėti padidėti 11 procentų.

"Sunkmetis gyventojus privertė permąstyti vertybes, o nestabili ekonominė situacija bei vykdomos socialinės apsaugos ir studijų reformos - ieškoti būdų, kaip pasirūpinti savo ir šeimos ateitimi bei gerove, sukaupti pinigų vaikų studijoms ar senatvei ir užsitikrinti finansinį saugumą nelaimės atveju, - teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas. - Gyventojai, stebėdami pasaulio akcijų rinkų atsigavimą, daugiau lėšų skyrė investiciniam gyvybės draudimui, tai ir turėjo didžiausią įtaką visos rinkos augimui."

Tačiau, kaip teigia draudikai, krintant vertybinių popierių akcijų vertei, nemažai gyventojų, pasirinkusių investicinį gyvybės draudimą, išsigando nuostolių ir suskubo nutraukti sutartis. Dėl to, draudikų nuomone, vargu ar greitai šis draudimo sektorius atsigaus.

Šiais metais ryškėja tendencija, kad daugėja apsidrausti suskubusių žmonių, turinčių būsto paskolas.

Tenka grąžinti lengvatas

"Nordea Life Lietuva" direktorius Marius Plitninkas LŽ patikino, kad kartu su pavasariu jaučiamas sujudimas ir gyvybės draudimo rinkoje. Anot jo, ryškėja šios rinkos kritimo pabaigos ženklai ir tikimasi, jog šįmet bus nedidelis augimas.

"Gyvybės draudimo rinkos kritimas buvo labai stiprus ir truko apie porą metų. Jos susitraukimas pasireiškė keliomis kryptimis: buvo mažiau pasirašoma naujų sutarčių, taip pat pagal anksčiau pasirašytas sutartis klientai mokėjo mažiau įmokų bei pasitaikydavo sutarčių nutraukimo atvejų", - dėstė jis.

Anot M.Plitninko, kiek klientui kainuos sutarties nutraukimas, priklauso nuo įvairių aspektų, pavyzdžiui, ar klientas pasinaudojo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kuri taikoma, kai sutartis yra pasirašyta ne trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui. Jeigu klientas nutraukia sutartį anksčiau, jis turi grąžinti valstybei visą atgautą GPM lengvatą. Sutarties nutraukimo kaina priklauso ir nuo to, kiek laiko praėjo nuo jos pasirašymo.

M.Plitninko teigimu, gyventojai dažniausiai ryžtasi už gyvybės draudimą mokėti vidutiniškai apie 140 litų per mėnesį. Jo teigimu, lietuviai dažniausiai renkasi investicinį gyvybės draudimą, kuriam draudikai taiko įvairias palankias sąlygas, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nemokėti įmokų ir pan.

Draudžiasi ir papildomai

AB "ERGO Lietuva gyvybės draudimas" Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė LŽ teigė, kad nuo praėjusių metų kovo pradėję augti investiciniai fondai paskatino ir draudimo klientų sukauptų lėšų didėjimą. Ji patikino, kad augimo tendencija reiškiasi ir šiemet.

"Per šių metų pirmąjį ketvirtį draudimo bendrovė sudarė 1211 naujų gyvybės draudimo sutarčių - 2,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Net trigubai ūgtelėjo kaupiamojo gyvybės draudimo, šiek tiek daugiau nei dvigubai - studijų draudimo sutarčių skaičius. Daugėjo ir pensinio draudimo, kitų pasirašytų sutarčių", - aiškino ji.

Anot A.Rudžinskytės, pastebima, jog išaugo ir papildomo draudimo paklausa - draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų.

Darbingumo netekimo draudimą į gyvybės draudimo sutartis dabar įtraukia kone trigubai daugiau klientų nei pernai. Jos nuomone, tai rodo, kad gyventojai vis labiau perpranta gyvybės draudimo paskirtį - užtikrinti savo šeimai finansinį saugumą papildomai kaupiant lėšas.

"Žinoma, ekonomikos krizė koregavo kai kurių klientų finansines galimybes. Nedidelė jų dalis nutraukė draudimo sutartis, tačiau šiuo metu sutarčių nutraukimo mastai stabilizavosi. Praėjusiais metais nutraukti sutartis pasiryžo tik tie klientai, kuriems pragyvenimui būtinai reikėjo sukauptų pinigų", - konstatavo pašnekovė.

Sunkmetis verčia susimąstyti

"Swedbank gyvybės draudimo" direktorius Mindaugas Jusius LŽ teigė, kad per krizę gyvybės draudimas tampa aktualesnis, nes žmonės labiau suvokia riziką. Esą sumažėjus šeimos pajamoms dėl to, kad sumažėjo atlyginimas ar žmogus prarado darbą, tenka ieškoti alternatyvų, kaip apsisaugoti bei užsitikrinti finansinę paramą nelaimės atveju.

"Pastebime, kad kone kas trečias būsto paskolas paėmęs žmogus yra apsidraudęs ir gyvybės draudimu, o Europoje apsidraudę apie 60 proc. būsto paskolų turėtojų. Tai taip pat susiję su saugumu. Įvykus nelaimei šeimoje, ypač esant sudėtingai ekonominei aplinkai, tikėtis pajamų augimo ar papildomo uždarbio yra nerealu, - samprotavo bendrovės direktorius. - Galvoti, kaip grąžinti paskolą įvykus nelaimei, turėtų pradėti vis daugiau žmonių ir, manome, tai skatins gyvybės draudimo augimą."

M.Jusius pabrėžė, kad gyvybės draudimas nėra neatšaukiamas įsipareigojimas - turint finansinių problemų galima mokėjimus kuriam laikui sustabdyti.

Jo teigimu, artimiausiu metu investicinis gyvybės draudimas greičiausiai dar neaugs. Jis labai smarkiai susitraukė per pastaruosius 2 metus. "Vertybinių popierių akcijų vertės kritimas labai smarkiai paveikė šio draudimo sektoriaus rezultatus ir tai byloja apie Lietuvos gyventojų gana mažą patirti investavimo srityje. Tad mes neturime daug vilčių, kad greitu laiku atgis investavimas", - sakė M.Jusius.

Faktai

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 metų laikotarpiu, gyvybės draudimo rinkos dalis pagal įmokas išaugo 7 procentiniais punktais ir siekė 34,3 proc. visos draudimo rinkos.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius gyvybės draudimo įmonės sudarė daugiau nei 16 tūkst. sutarčių. Tai net 52 proc. daugiau nei pirmąjį 2009 metų ketvirtį. Šiemet gerokai padaugėjo ir tradicinio, ir investicinio gyvybės draudimo sudarytų sutarčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"