TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkmetis įvairiai paveikė apsipirkimo įpročius

2013 04 04 10:08
Reuters/Scanpix nuotrauka

Trečdalis Lietuvos gyventojų per sunkmetį nuo 2008 m. ir po jo nemažino savo išlaidų ir pirkimo tempų. Likę gyventojai buvo priversti pakoreguoti savo pirkimo įpročius – kas penktas (21 proc.) lietuvis atsisakė dalies didelių pirkinių bei dalies kasdienių pirkinių, 19 proc. „apkarpė“ visus didelius pirkinius.

Kas ketvirtas lietuvis ir šiandien stengiasi kasdienes vartojimo prekes įsigyti įvairių akcijų metu. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas apklausa.

Tarp gyventojų, kurių pirkimo įpročiai po krizės pasikeitė, daugiausia arba 48 proc., yra iki šiol sumažinę išlaidas, o 33 proc. – vis dar neketina įsigyti stambių pirkinių. Tačiau beveik kas penktas, arba 18 proc. lietuvių po sunkmečio grįžo prie prieškrizinių pirkimo įpročių.

„Tyrimas parodė, kad labiausiai po krizės visų didelių pirkinių bei dalies kasdienių atsisakė pensininkai ir bedarbiai. Beje, pastarieji vis dar riboja didelių pirkinių įsigijimą. Samdomi darbuotojai atsisakė visų arba dalies didelių pirkinių, bet nemažino kasdienių išlaidų. Tuo metu dirbantys sau teigė, kad krizė neturėjo įtakos jų apsipirkimo įpročiams“, - sakė TNS LT Politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Krizė pirkimo įpročius mažiausiai pakoregavo 15-29 m. amžiaus žmonėms, dažniausiai – 50-59 m. amžiaus gyventojams. Tarp gyventojų, kurių pirkimo įpročiai po 2008 m. keitėsi, vėliau prie įprastų išlaidų ir apsipirkimo tempų dažniau sugrįžo jauni, t. y. 20-29 m., gyventojai. Vis dar mažiau išleidžia 50-59 m. gyventojai.

Tyrimas atskleidė, kad 2008 m. krizė vienodai palietė tiek didesnių, tiek ir mažesnių vietovių gyventojus. Pastebėta tik tai, kad didesnių miestų, tačiau ne didmiesčių, apklaustieji dažniau minėjo, jog  jų apsipirkimo įpročiai grįžo į prieškrizinį lygį.

Labiausiai krizė palietė tų gyventojų apsipirkimo įpročius, kurių pajamos vienam jų namų ūkio nariui siekė iki 400 Lt – jie dažniai atsisakė visų didelių pirkinių bei dalies kasdienių pirkinių. Kuomet gyventojai, kurių pajamos viršija 1200 Lt vienam namų ūkio nariui, atsisakė dalies didelių pirkinių, bet nemažino kasdienių išlaidų.

Sunkmetis pakoregavo ir maisto ar kasdieninio vartojimo prekių vartojimą – beveik kas ketvirtas šalies gyventojas (24 proc.) šiuos produktus stengiasi įsigyti pigiau, t.y. tik įvairių akcijų metu. Dažniausiai taip teigė bedarbiai ir nedidelių vietovių gyventojai. Tačiau net 16 proc. vartotojų yra visiškai abejingi tokioms prekių akcijoms. Taip dažniausiai sakė žmonės, kurių pajamos siekia daugiau nei 1200 Lt vienam jų namų ūkio nariui.

Vertinant maisto ir kasdienio naudojimo prekių vartojimą, matyti, kad gyventojai su nuolaida teigia dažniausiai įsigyjantys kavą, arbatą, skalbimo, valymo priemones, tualetinį popierių, vienkartinius rankšluosčius ir aliejų. O rečiau naudojasi sviesto, margarino, kruopų, košių, sausų pusryčių, konservuotų maisto produktų, stipraus alkoholio, vyno, alaus ir sauskelnių akcijomis.

Minėta apklausa buvo vykdyta tiesioginio interviu būdu. Jos metu reprezentatyviai apklausta 1000 15-74 m. gyventojų visoje šalyje. Tyrimas atliktas 2013 m. vasarį.

TNS informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"