TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkmetis trąšų gamintojų nepalaužė

2010 02 15 0:00
Trąšų gamintojai tikisi, kad praėjus sunkmečiui žemdirbiai biriąsias trąšas sparčiau keis efektyvesnėmis skystosiomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos trąšų rinkos dalyviai tikisi, kad didžiausias nuosmukis jau praeityje. Apie tai liudija ir pastaraisiais mėnesiais vykstantys pokyčiai trąšų rinkoje - didėjanti trąšų paklausa ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir žemyn neberiedančios kainos. Pajamas sumažino kritusios kainos

UAB "Agrochema", kurios pagrindinė veikla - aprūpinti Baltijos šalių žemdirbius trąšomis, cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis, žymėtais degalais ir kitomis prekėmis bei supirkti užaugintą javų ir rapsų produkciją, generalinis direktorius Liudas Mediekša LŽ teigė, kad praėjusių metų bendrovės veiklos rezultatai prognozuoto augimo nepasiekė. Planavo, kad bus gauta 1,5 mln. litų pajamų, o gauta tik beveik 1 mln. litų. "Buvo labai sunkūs metai, pirmą kartą tokie mūsų įmonės istorijoje. Tikimės, kad daugiau tokių nebebus. Po 2008 metų visuotinio kainų ir paklausos pakilimo pernai kainos labai staigiai krito žemyn. Esant tokiam nuosmukiui apmirė trąšų rinkos ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. Todėl sumažėjo apyvarta, o kai kurių kategorijų pardavimas tapo net nuostolingas. Kai kainos nuolat mažėja, pirkimas pasidaro sunkiai prognozuojamas, pirkėjai laukia, kol dar labiau atpigs, o pagaminta produkcija stovi", - kalbėjo L.Mediekša.

Anot jo, kai kurių rūšių trąšos pernai pigo net 2 kartus, kai kurios - 60-70 procentų. Azotinių trąšų kainos mažėjo iki birželio, o kitų - iki spalio. Ir tik pačioje praėjusių metų pabaigoje trąšų kainos pradėjo stabilizuotis. "Nors pinigine išraiška gautos pajamos kur kas mažesnės, tačiau faktiniais kiekiais parduota panašiai kaip ir ankstesniais metais. Pavyko išlaikyti ir rinkos partnerius", - sakė "Agrochemos" vadovas ir pridūrė, jog didžiausią dalį "Agrochemos" parduodamų prekių, net 52 proc., sudaro trąšos, dar 38 proc. - grūdai.

Apie kur kas mažesnes praėjusių metų pajamas šiomis dienomis pranešė ir kita stambi Lietuvos mineralinių trąšų gamintoja - Kėdainių AB "Lifosa". Pernai šios įmonės pardavimo pajamos, palyginti su 2008 metais, smuko beveik perpus. Produkcijos parduota už 838 mln. litų, o 2008 metais neaudituotos pajamos sudarė 1,74 mln. litų. Anot bendrovės finansų direktorės Regvitos Ivanovienės, neaudituotos pajamos taip krito dėl to, kad pagrindinės produkcijos - diamonio fosfato kainos pasaulinėse rinkose mažėjo, ir tai truko net iki praėjusių metų vidurio. Tik antrojoje metų pusėje kainų kritimas stabilizavosi, tačiau jos taip ir liko vos ne žemiausio lygio.

"Kiekine išraiška pernai diamonio fosfato pardavėme 910 tūkst. tonų, o užpernai - 754 tūkst. tonų. Todėl, jei ne sumažėjusios kainos, rezultatai būtų kitokie", - tvirtino R.Ivanovienė.

Prognozės guodžia

Anot "Agrochemos" generalinio direktoriaus L.Mediekšos, šiuo metu trąšų rinkoje jau pastebimas kainų ir paklausos augimas. Jis prasidėjo dar praėjusių metų lapkritį. "Galima sakyti, kad pirmieji atsigavimo požymiai jau ryškėja. Žemdirbiai pradėjo pirkti trąšas ir jas pirks, nes pavasaris čia pat. Todėl yra vilties, kad tokios tendencijos išliks ir bus galima sakyti, kad trąšų pramonėje didžiausias sunkmetis jau praeityje. Apie tai galima spręsti ne tik iš situacijos Lietuvoje, bet ir visos Europos Sąjungos rinkoje", - sakė "Agrochemos" vadovas.

Specialistai prognozuoja, kad didesnį ir spartesnį azotinių trąšų kainų augimą šių metų pradžioje skatins ne tik Europos, bet ir Šiaurės Amerikos žemdirbių didesnis poreikis azotinėms trąšoms, ypač artėjant pavasariniam tręšimo sezonui. Pietinėse platumose žiemkenčiai pradedami tręšti jau antroje vasario pusėje. Beveik neabejojama, kad išaugs ne tik azotinių, bet ir kitokių trąšų paklausa. Tradiciškai ne azoto trąšų pirkimo bumas prasideda kovo pabaigoje. Gali būti, kad didėjanti trąšų paklausa pakels jų kainas, nes sąstingio laikotarpiu buvo sumažėjusi jų gamyba. Be to, tam įtakos turės ir vėl didėjančios žaliavų kainos.

Biriąsias keičia skystosios

Šalies azotinių trąšų rinkoje dominuojančios, vienos agroverslo lyderių Baltijos šalyse UAB "Agrochema" generalinis direktorius L.Mediekša LŽ teigė pastaruoju metu pastebįs naujų tendencijų Lietuvos trąšų rinkoje - šalies žemdirbiai vis dažniau biriąsias trąšas keičia skystosiomis. Mat pirmosios, nors ir pigesnės ir jų įterpimas paprastesnis, yra ne tokios efektyvios nei skystosios. Pernai vienintelė skystųjų trąšų gamintoja Baltijos šalyse jų pardavė net 122,6 tūkst. tonų. Didžiausią jų dalį - 106,7 tūkst. t - sudarė skystosios azoto trąšos "KAS-32", "LYDERIS 25+S3", "LYDERIS AMINO PLIUS". Iš skystųjų kompleksinių (NPK) trąšų pernai populiariausios buvo rudeninio naudojimo trąšos "LYDERIS 4-10-12" ir pavasarinio naudojimo trąšos "LYDERIS 9-9-9". Tradicinėje žemės ūkio parodoje "Ką pasėsi... 2009" UAB "Agrochema" įvertinta dviem apdovanojimais - medaliu už skystąsias trąšas "LYDERIS 9-9-9" ir padėkos raštu už iniciatyvumą asociacijos "Slėnis "Nemunas" veikloje.

"Manome, kad ateityje skystųjų trąšų pardavimas ir toliau didės, nes žemdirbiai linkę rinktis vis pažangesnes technologijas. Kol kas dar yra problemų dėl skystųjų trąšų logistikos. Tačiau kasmet šią grandį tobuliname, stengiamės, kad jos būtų vis arčiau vartotojų. "Agrochemos" prekybos centruose "Agromax" statome talpyklas, kuriose būtų galima skystąsias trąšas sandėliuoti", - teigė "Agrochemos" generalinis direktorius L.Mediekša. Jis priminė, kad šiuose centruose ūkininkai ne tik gauna išsamią informaciją apie tokias trąšas, bet sulaukia ir konkrečių specialisto konsultacijų.

Pastaruoju metu, bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio universitetu, Lietuvos žemdirbystės institutu Dotnuvoje bei šio instituto Vokės filialu, Latvijos Skriverės žemdirbystės institutu, Latvijos Jelgavos žemės ūkio universitetu bei Estijos Jogevos selekcijos institutu ir Tartu universitetu, triūsiama prie naujų trąšų formulių. Laboratoriniai tyrimai naujoms mikroelementinėms magnio, cinko ir vario trąšoms sukurti atliekami AB "Achema" mokslinėje eksperimentinėje laboratorijoje.

"Siekiame plėsti skystųjų trąšų "LYDERIS" asortimentą bei tobuliname jų naudojimo technologijas. Ypač jomis tręšiant kukurūzų, žieminių ir vasarinių kvietrugių laukus", - akcentavo UAB "Agrochema" vadovas.

Nuosmukis investicijų nesustabdė

Nepaisydami gana nepalankių praėjusių metų, Lietuvos trąšų gamintojai neatsisakė savo investicinių užmojų. UAB "Agrochema" grupės investicijos pernai sudarė 73,4 mln. litų. Vien į modernų agrokompleksą Viduklėje (Raseinių r.), atidarytą spalio viduryje, investuota per 45 mln. litų.

"Pernai tik užbaigėme investicinę programą, kuri buvo pradėta 2008 metais. Be Viduklės agrocentro ir "Agromax" prekybos centro, Anykščių rajone pradėjome statyti durpių granulių ir briketų gamybos cechą. Todėl rinkai galime pasiūlyti ir naujų produktų, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo - itin aukšto kaloringumo durpių briketų", - sakė L.Mediekša.

Anot jo, šiemet šio durpių cecho statyba bus galutinai užbaigta, bet kitokių stambių investicinių projektų pradėta nebus. Prie jų žadama sugrįžti 2011-2012 metais, kai atsigaus Lietuvos pramonė, žemės ūkis ir bus aiškesnės ūkio plėtros tendencijos. Kol kas tėra numatyta tik toliau plėtoti "Agromax" centrų tinklą.

Užmojų plėsti gamybą, nepaisydama nuosmukio, neatsisakė ir AB "Lifosa". Iki šių metų vidurio įmonėje turėtų būti pastatytas modernus, apie 50 mln. litų kainuosiantis pašarinių fosfatų gamybos cechas, leisiantis šios produkcijos gamybos apimtis padidinti nuo 42 tūkst. iki 150 tūkst. tonų per metus. Šiuo metu jau atlikta daugiau kaip du trečdaliai projekte numatytų darbų. Baigiamas įrengti daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto produkcijos sandėlis, kuriame bus galima sandėliuoti iki 5,5 tūkst. tonų pašarinių fosfatų. Sumontuotos estakados, jungiančios žaliavų ir gatavos produkcijos sandėliavimo patalpas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"