TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sunkus kelias į asmens bankrotą

2014 09 10 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kelias į asmens bankrotą Lietuvoje gali užtrukti metus ir ilgiau, jei kreditoriai įžvelgs galimybių atitolinti procesą, o teismai, turintys per mažai tokių bylų nagrinėjimo patirties, kiekviename žingsnyje darys klaidų. Žmogaus skola per tą laiką augs.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2013 metų kovo. Šiuo metu bankroto bylos jau yra iškeltos daugiau kaip 300 asmenų. Tačiau kiekvienas konkretus bankroto paskelbimas yra ilgas ir varginantis procesas tiek į jį įsivėlusiam žmogui, tiek ir teisininkams, matantiems tą procesą apibrėžiančių teisės aktų netobulumą ir teismų klaidas.

Nuo proceso iki proceso

Į redakciją kreipėsi vilnietė Irina G., kuriai teismas nuo praėjusių metų birželio jau tris kartus atsisakė iškelti asmens bankroto bylą dėl 500 tūkst. litų būsto paskolos, per metus jau išaugusios daugiau kaip iki 600 tūkst. litų.

Štai ką Irina papasakojo LŽ: „Mano bankroto bylos svarstymas prasidėjo kartu su pirmosiomis tokiomis bylomis praėjusių metų birželį, tačiau byla grąžinta jau tris kartus ir tam galo nematyti. Pirmą kartą teisėja atsisakė kelti bylą, nes mano butas dar nebuvo parduotas iš varžytinių, nors Asmens bankroto įstatyme tokia kliūtis iškelti bylą nenumatyta. Buvau pateikusi ir buto vertinimą, rodantį kad jo rinkos vertė yra trečdaliu mažesnė nei perkant jį 2008 metų rudenį.

Mėginau derėtis su banku, kad leistų man pačiai parduoti butą. Tačiau bankas iškėlė sąlygą, kad jį pardavusi iš karto sumokėčiau visą skolą. Bet juk buto vertė šimtais tūkstančių litų mažesnė už paskolą. Iš kur aš paimsiu visą reikalaujamą skirtumą? Vadinasi, lyg ir galėčiau pati parduoti, bet iš tikrųjų negaliu.

Antrą kartą byla neiškelta dėl to, kad už dalį paskolos laidavo kitas asmuo, o trečią kartą man palankų teismo sprendimą apskundė antrasis kreditorius - UAB Būsto paskolų draudimas. Ši draudimo bendrovė per pusmetį už mane bankui sumokėjo 50 tūkst. litų, kuriuos nori susigrąžinti regreso tvarka. Šių metų vasarį teismo pagaliau priimtą sprendimą paskelbti mano bankrotą UAB Būsto paskolų draudimas apskundė įžvelgusi neva pažeistų teismo procedūrų. Tad byla ir vėl sustojo.

Jaučiuosi iš dalies apgauta banko. Mat už dalį paskolos (40 tūkst. litų) laidavo mano draugas, o bankas, sudarydamas būsto paskolos sutartį, jį įrašė kaip bendraturtį, taigi dabar abu esame lyg ir po lygiai skolingi. Laiduotojas, teisėjos nuomone, galėtų grąžinti bankui visą paskolą. Bet net ir padalijus skolą per pusę, abi sumos dešimteriopai viršytų įstatyme numatytą minimalią bankrotui reikalingą sumą - 25 tūkst. litų.

Anksčiau dirbau didelėje kompanijoje, kuriai priklausė apie 40 bendrovių. Trijose bendrovėse ėjau skirtingas pareigas, todėl mano pajamos buvo nemažos, be to, mokėdavo premijas. Tačiau driokstelėjo krizė. Mano vadovas ir visa jį palaikiusi komanda, kurioje buvau ir aš, buvome atleisti iš darbo. Iš karto puoliau ieškoti kito darbo, bet tai nebuvo paprasta. Prasidėjo ir kitos problemos. Mat atėjus dėl darbo visada klausiama, ar turi paskolų. Sužinoję mano paskolos sumą, abejodavo mano motyvacija - neva mėnesio alga bus mažesnė už įsipareigojimus, be to, neva toks žmogus, kad ir kiek uždirbtų, visada bus nepatenkintas. Be to, reikės nuolat po 20 proc. atskaičiuoti iš atlyginimo - tai buhalteriams papildomas darbas. Teisme visada replikuojama, kodėl uždirbu taip mažai, neva eik į prekybą ir uždirbsi daugiau. Negaliu, sakau, nes darbdavys už mano studijas sumoka. Mano svarbiausias tikslas – aukštasis išsilavinimas. Dabar nors dirbu, kreditorių nuomone, nepakankamai uždirbu.

Kiti bankrutuoti važiuoja į Latviją, Jungtinę Karalystę. Aš negaliu išvykti, nes viena auginu nepilnametį vaiką. Manau, dėl to esu viena pažeidžiamiausių visuomenės atstovių. Nesuprantu, kodėl valstybė, užuot mane gynusi, tyčiojasi. Jaučiuosi taip, lyg būčiau padariusi nusikaltimą, už kurį reikia bausti.

Gal kada nors atsiras specializuotas bankroto bylų teismas, nes apylinkės teismas mažai dirba su asmens bankroto bylomis, todėl pridaro klaidų. Gal lemia ir tai, kad dar nėra pakankamai tokių bylų teisminės praktikos ir galbūt nepakankamai įsigilinama į įstatymo nuostatas.“

Teismai kaupia praktiką

Aleksandras Pipiras, UAB "Bankroto administratorius" direktorius:

A. Pipiras/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

- Teismai tikrai neturi praktikos ir visi tokiose bylose elgiasi panašiai. Visada atsiranda teismo sprendimams prieštaraujančių kreditorių, ir įstatymas to nedraudžia. Bet jei žmogus sąžiningas, nepažeidė įstatymų, nėra priežasčių nekelti jam bankroto bylos. Ir šiuo atveju - byla bus išspręsta. Bet kiek tokios bylos gali trukti, negali atsakyti ir bankroto administratoriai. Juk nors įstatymas įsigaliojo nuo 2013 metų kovo, bylos pasipylė tik prieš gerą pusmetį. Apylinkių teismai panašių bylų turėję per mažai, kad sukauptų pakankamai teisminės praktikos, juolab kad kiekviena tokia byla turi savų subtilumų. Teismai kol kas ne visada žino, kaip elgtis. O kreditoriaus interesas, kai kas nors nori nurašyti skolą, - siekti bent dalį skolos susigrąžinti iš dirbančio žmogaus.

Gintaras Žlioba, Klaipėdos advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba” partneris:

G. Žlioba/LŽ archyvo nuotrauka

- Bankroto bylą asmeniui galima kelti ir tada, kai jo butas dar neparduotas, tačiau įteikus pareiškimą teismui butą jau turėtų parduoti ne antstolis, o bankroto administratorius. Žmonės dažnai siekia, kad jiems būtų iškelta bankroto bylą, kol skola dar nėra atsiradusi. Tai klaidinga, nes pirmiausia turi imtis priemonių skolų išieškotojas, antstolis, o kreditorius prieš tai turi nutraukti sutartį su skolininku.

Laiduotojas neturėtų būti kliūtis asmens bankrotui, tačiau jei jis iš tikrųjų galėtų grąžinti didelę paskolos dalį, jam turėtų būti keliama atskira byla. UAB Būsto paskolų draudimo paskirtis yra apdrausti asmenis, imančius būsto paskolas, tačiau bankroto bylose ši valstybės bendrovė tampa didžiausiu skolininko priešu – stengiasi apskųsti visas įmanomas bylas.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme yra mažai nuostatų, kuriomis vadovaujantis būtų atsisakoma iškelti asmens bankroto bylą. Kita vertus, įstatymo kūrėjai kai kurių svarbių dalykų nenumatė. Pavyzdžiui, nenumatytas sutuoktinių bankrotas, nepaaiškinta, kas gali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis. Juk jei bankrutuojantis asmuo nuomojasi kambarį arba butą už 500 litų, kai panaši pajamų suma tėra numatyta jam palikti pragyvenimui po bankroto, tai nereiškia, kad jis privalėtų susirasti gerokai pigesnį būstą arba gyventi gatvėje ar palapinėje.

Įstatymo rengėjai nenumatė ir kelių galimų problemų. Antai įstatymo yra numatyti keli atvejai, kai nusikalstamą veiką atlikus negalima bankrutuoti. Lieka neaišku, ar asmuo, kuris nemokus dėl nusikalstamos veikos, nebus pripažintas nemokus dėl nesąžiningų veiksmų. Panašiai ir dėl turto verčių: įstatyme reikalaujama nurodyti vertę, tačiau teismai tai aiškina skirtingai – vieniems užtenka Registrų centro pažymos, kitiems reikia asmens nurodytos vertės, o treti nurodo atlikti turto vertinimą.

Teisininkų nuomone, bankroto byla turėtų būti keliama tik dirbančiam asmeniui, nes antraip jis gali būti laikomas nesąžiningu, nerodančiu pastangų vykdyti finansinius įsipareigojimus. Juk už minimalią algą galima susirasti darbo bet kada. Jei esi chirurgas ir nurodai, kad negali rasti darbo arba dirbi už minimalią algą, teismas tuo veikiausiai nepatikės. Tai, kad žmogus nedirba ir dėl to negali grąžinti paskolų, nėra tinkamas argumentas.

Teisminė praktika pamažu kaupiasi, tačiau tokios praktikos dar neturi Aukščiausiasis Teismas, todėl bylos irgi kartais užsitęsia. Lietuvoje šiuo metu bankroto bylos yra iškeltos 315 asmenų. Tai sudaro labai mažą dalį bylų teismuose, kurie per metus iš viso išnagrinėja dešimtis tūkstančių bylų. Manau, jau netrukus teismai bus sukaupę pakankamai praktikos, kad asmens bankroto bylos būtų nagrinėjamos greičiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"