TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suomija statys kelis mažus SGD terminalus

2014 09 22 6:00
Klaipėdos SGD terminalo su plaukiojančia dujų saugykla vizualizacija. LŽ archyvo nuotrauka

Suomija statys ne vieną didžiulį, o daug mažų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų valstybės ir privataus kapitalo lėšomis. 2008 metais tokį - pigesnį ir gerokai mažesnę naštą mokesčių mokėtojams užkraunantį terminalo modelį - buvo pasirinkusi ir Lietuva, tačiau vėliau persigalvojo.

Politikų pastangomis dabar baigiamas įgyvendinti gerokai brangesnis, Lietuvos vidaus poreikius gerokai viršijantis SGD terminalo projektas, kurio statybą ir eksploatacijos kaštus apmokės šalies mokesčių mokėtojai ir dujų vartotojai.

Aprūpins Suomijos Vakarų pakrantę

Rugsėjo 18 dieną Suomijos Ekonomikos ir darbo ministerija uždegė žalią šviesą statyti tris naujus suskystintų dujų terminalus ir oficialiai įsipareigojo prie jų statybos prisidėti 65,2 mln. eurų (224,9 mln. litų) subsidija. Trys terminalus statančios kompanijos į terminalus investuos daugiau kaip 200 mln. eurų (690 mln. litų) nuosavų lėšų. Ministerija pažymėjo, kad trys nauji SGD terminalai padės gerokai sumažinti mazuto ir suskystintų naftos dujų naudojimą Suomijos pramonėje. Be to, suskystintos gamtinės dujos būsianti puiki aplinką tausojanti kuro alternatyva laivybai Baltijos jūroje.

Pirminiai skaičiavimai rodo, kad SGD dujų rinka Vakarų Suomijoje turi didžiulį potencialą, ypač laivybos ir kitų pramonės šakų sektoriams. Be to, terminalas Botnijos įlankoje leis aprūpinti suskystintomis gamtinėmis dujomis visus uostus, išsidėsčiusius šiaurinėje šios įlankos dalyje.

Ministerija skirs 33,1 mln. eurų (114,1 litų) suomių kompanijai „Manga LNG Oy”, kuri statys terminalą šiauriausiame Suomijos uoste Tornio. 2017 metais veiklą pradėsiantis terminalas vienu metu galės priimti ir saugoti 50 tūkst. kubinių metrų skystų dujų (skystos dujos užima 600 kartų mažiau vietos nei dujinio pavidalo). Bendra Suomijos ir Norvegijos kompanijai „Skangass Oy“ gaus 23,4 mln. eurų (80,7 mln. litų) valstybės paramą statyti SGD terminalą Pari uoste Vakarų Suomijoje. Šio terminalo, kurį planuojama paleisti 2016 metų rudenį, saugyklos talpa – 30 tūkst. kubinių metrų skystų dujų.

Švedijos ir Vokietijos kompanija „Skangass Oy” dovanai gaus 8,6 mln. eurų (29,6 mln. litų) valstybės lėšų. Numatomose aštuoniose saugyklose Rauma uoste, Vakarų Suomijoje, bus galima saugoti 10 tūkst. kub. metrų skystų dujų. Terminalą planuojama baigti 2017 metais.

Skelbiama, kad statybos metu trijuose terminaluose bus sukurta apie 500 darbo vietų, o, juos pastačius, liks tik 40 aptarnaujančių etatinių darbuotojų. Skaičiuojama kad, visiems trims terminalams pradėjus veikti, į atmosferą kasmet bus išmetama apie 370 tūkst. tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

Verslas sveikino valstybės sprendimą skirti paramą trims SGD terminalams bei pažadėjo dėl nuosavų investicijų apsispręsti per dvi savaites. „SGD terminalas Pori uoste tarnaus visai Suomijos Vakarų pakrantei nuo ir padės diversifikuoti Suomijos dujų rinką. Neužšąlantis Tahkoluoto uostas pasiekiamas visus metus ir jau turi reikiamą infrastruktūrą, veikiančią laivybą ir būsimus vartotojus. Pori miesto savivaldybė ir uosto administracija taip pat entuziastingai remia SGD terminalo projektą“, - teigė „Skangass“ pardavimų ir marketingo direktorius Tommy Mattila.

Suomija taip pat planuoja statyti platų regioninių SGD terminalų tinklą šalies Šiaurėje. Šiems būsimiems projektams, tikimasi gauti Europos Sąjungos (ES) paramą kaip bendro ES intereso projektams. Europos Komisijos patvirtina programa siekiama sukurto platų dujotiekių tinklą bei panaikinti atskirų regionų energetinę izoliaciją.

Pakibęs Baltijos regioninis terminalas

Tuo metu ES remiamo regioninio Baltijos šalių SGD terminalo likimas lieka neaiškus. Kaip žinoma, Lietuva nusprendė SGD terminalą statyti savarankiškai, nelaukdama ES subsidijos visas tris šalis turėjusiam aptarnauti regioniniam SGD terminalui. Ryga, kaip galima tokio terminalo vieta, ES pasamdytų ekspertų buvo eliminuota, nors Latvija dėjo daug pastangų įtikinti Europos Komisiją, kad Rygos įlanka geografiškai regioniniam terminalui būtų ideali vieta.

2012 metų rudenį Europos Komisijos pasamdyta konsultacijų įmonė „Booz&Company“ rekomendavo į Baltijos šalių regioninio SGD terminalo projektą įtraukti Suomiją , o patį SGD terminalą statyti ties Suomijos įlanka – Estijoje arba Suomijoje.

Po daugiau kaip metus trukusių ginčų šių metų vasario mėnesį Estija ir Suomija pasiūlė Suomijos įlankoje pastatyti du naujus SGD terminalus, kurie būtų sujungti dujotiekiu. Tačiau Europos Komisija tokį pasiūlymą atmetė, pareikšdama, kad Suomijos ir Estijos dviejų SGD terminalų modelis neatitiktų paramos reikalavimų. Suomijos vyriausybė po to pareiškė, kad abiems šalims teks iš naujo derėtis dėl bendro dujų terminalo projekto.

Analitikų skaičiavimais, vienas terminalas kainuotų apie 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų), o dujotiekis, kuris leistų Suomijai ir Estijai dalytis dujų importu, kainuotų apie 100 mln. eurų (345 mln. litų). ES yra pažadėjusi finansuoti iki 40 proc. tokio regioninio terminalo, kuris tarnautų ne vienos šalies interesams, kaštų.

Vienas brangiausių regione

Klaipėdos SGD terminalas išskirtinis tuo, kad yra ne tik vienas brangiausių, bet ir statomas vien valstybės lėšomis.

Lenkai Svinouscyje netoli Ščecino statomam SGD gamtinių dujų terminalui išsiderėjo maždaug milijardo zlotų (975 mln. litų) negrąžintiną paramą. Nors šis terminalas gerokai galingesnis nei lietuvių (metinis pajėgumas sieks 5 mlrd. kubinių metrų), jis kainuos pigiau – 2,3 mlrd. litų.

Klaipėdos SGD terminalo statyba kartu su laivo saugyklos nuoma per dešimt metų Lietuvai kainuos 2,4 mlrd. litų (695 mln. eurų). Projektą įgyvendina valstybės valdoma bendrovė „Klaipėdos nafta“. Laivo – saugyklos talpa - 170 tūkst. kubinių metrų skystų dujų. Terminalas turėtų pradėti veiklą šių metų gruodžio mėnesio pradžioje. Planuojama, kad pirmaisiais veiklos per jį būtų galima atsigabenti 1 mlrd. kubinių metrų dujų, o terminalo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 4 mlrd. kubinių metrų per metus. Kad terminalas apskritai galėtų veikti, per metus jį būtina aprūpinti minimaliu 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų kiekiu.

Pagal dujų iš SGD terminalo Klaipėdoje pirkimo schemą, šias dujas privalės nupirkti visi reguliuojami elektros ir šilumos gamintojai per valstybės paskirtą tiekėją „Litgas“.

Lietuvos metinis dujų poreikis kasmet mažėja. 2012 metais šalyje suvartota 3,3 mlrd., 2013 metais – 2,8 mlrd. kubinių metrų dujų. Maždaug pusę šio kiekio – apie 1,1 mlrd. kubinių metrų dujų – importavo Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. Manoma, kad šiemet vartojimas tesieks 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"