TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suomijai siūloma pirkti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo

2016 10 18 17:05
Porio uoste pradėjo veikti pirmasis Suomijos SGD terminalas. gasum.com nuotrauka

Iš Klaipėdos į Porio uostą netoli Helsinkio atplukdyti suskystintas dujas būtų pigiausia, nes Lietuvos uoste šiuo metu yra artimiausias Suomijai SGD terminalas Baltijos jūroje.

Apie tokią galimybę suomiams atsivežti dujų iš Klaipėdos SGD terminalo kalbėta Suomijoje su oficialiu vizitu viešinčios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su šios šalies prezidentu Sauli Niinisto.

Pirmasis SGD terminalas Suomijoje

Rugsėjo 12 dieną Porio uoste pradėjo veikti pirmasis Suomijos SGD terminalas, tą pačią dieną pradėjęs tiekti suskystintas dujas vartotojams. Pirmas laivas dujas į šį terminalą pristatė dar liepos mėnesio pradžioje.

Privačiomis lėšomis pastatytas SGD terminalas, kurio operatorius yra bendra Suomijos ir Norvegijos dujų bendrovė „Skangas“, aprūpins dujomis Suomijos pramonę, o dujas galės tiekti jūros bei sausumos transporto dujovežiais. Manoma, kad dujų tiekimo atskyrimas nuo dujotiekių padės diversifikuoti Suomijos energetikos rinką. Investicijos į terminalą siekė 80 mln. eurų, iš jų 23 mln. eurų skyrė Suomijos Darbo ir ekonomikos ministerija.

Neseniai Suomijos valstybinė bendrovė „Gasum“ (valdanti „Skangas“ kontrolinį akcijų paketą) atidarė pirmąją SGD pildymo į sausumos transporto dujovežius stotį Helsinkyje.

Anksčiau Suomija ketino suteikti 65,2 mln. eurų subsidiją trims mažesniems privačiomis lėšomis statomiems SGD terminalams Tornio, Porio ir Raumos regionuose. Trys nauji terminalai gerokai sumažintų ne tik priklausomybę nuo Rusijos, bet ir skystos naftos vartojimą pramonės įmonėse bei skystų benzino dujų – visoje Suomijoje.

Dujų tiekimo ir SGD terminalų operatorius „Skangas“ pernai į Suomiją, Švediją ir Norvegiją iš viso pristatė apie 5,2 teravatvalandės SGD. Be ką tik atidaryto terminalo Poryje, „Skangas“ valdo SGD perdirbimo gamyklas Risavika, Norvegijoje, ir Porvoo, Suomijoje, bei SGD terminalus Ora, Norvegijoje, ir Lysekil, Švedijoje.

Vaduojasi iš Rusijos priklausomybės

Tiekimo saugumas ir energijos išteklių diversifikavimas yra svarbi Suomijos energetikos politikos dalis. Suomijos dujų rinka yra didesnė nei trijų Baltijos šalių kartu paėmus, todėl šalis yra suinteresuota SGD terminalų plėtra.

Įtampa tarp Rusijos ir Vakarų daro įtaką Suomijos energetikos saugumui, mat Suomija importuoja 100 proc. dujų iš Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“.

Suomija ir trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – kartu vartoja apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Iki šiol visas dujas šios valstybėms teikė „Gazprom“. Lietuva, 2014 metų pabaigoje pradėjusi eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje iš Rusijos įtakos išsivadavo. 2016 metų pirmąjį pusmetį per SGD terminalą Lietuva importavo 74,6 proc. gamtinių dujų, o rusiškų dujų dalis sudarė 25,4 procento.

Ankstesni planai statyti Baltijos šalių ir Suomijos regioninį terminalą žlugo, Talinui ir Helsinkiui nesusitarus dėl tokio terminalo vietos. Abi šalys siūlė terminalą statyti savoje šalyje, o galiausiai nutarė kartu tiesti dujų jungtį tarp dviejų šalių bei statyti du atskirus terminalus abipus Suomijos įlankos. Suomija statytų didesnį, o Estija – mažesnį SGD terminalą. Dujų jungtį planuota baigti 2018 metais. Išankstiniais skaičiavimais, projekto vertė galėtų siekti 100 mln. eurų. 2014 metais Europos Sąjunga atsisakė finansuoti bendrą Estijos ir Suomijos SGD terminalo projektą.

Nori prekiauti SGD Baltijos jūroje

Kaip skelbta, spalio mėnesio pradžioje Vokietijos dujų prekybos bendrovė „Bomin Linde LNG“ iš „Bernhard Schulte“ užsisakė 7,5 tūkst. kubinių metrų talpos SGD bunkeriavimo laivą. Jį naudos bendra „Klaipėdos naftos“ ir „Bomin Linde LNG“ įmonė, teiksianti SGD bunkeriavimo paslaugas Baltijos jūros regione.

Laivas turėtų aptarnauti „Bomin Linde LNG“ klientus Baltijos jūroje, taip pat gabenti dujas iš SGD terminalo į „Klaipėdos naftos“ statomą SGD paskirstymo stotį.

SGD bunkeriavimo laivas Klaipėdą pasieks 2018 metų pabaigoje, o paskirstymo stotis pradės veikti kitąmet. Naujasis laivas užimtų nedidelę dalį SGD transportavimo rinkos Baltijos jūroje, nes tuo užsiima dujų tiekimo senbuviai, kaip antai „Skangas“, „Shell“ ir kiti, galintys nedideliais kiekiais gabenti SGD nuosavais laivais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"