TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suomijos patirtis: belstis nedirbantiems į duris

2013 11 11 14:59
SXC.hu nuotrauka

Kažkas pabeldžia į duris ir klausia: „Kur prapuolei, kodėl nesimokai, nedirbi?“. Mokyklose – programos, pritaikytos vaikams, kurie mėgsta mokytis iš vadovėlių, ir vaikams, kurie labiau mėgsta praktinius užsiėmimus. Pusiausvyra tarp darbo rinkos poreikių ir švietimo sistemos pasiūlos.

Tokios kovos su nedarbu patirtys išsakytos pirmadienį Vilniuje vykusioje socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkų susitikimo „Užimtumo skatinimo veiksniai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ spaudos konferencijoje. Aktualiausia problema, anot susitikimo dalyvių, yra jaunimo nedarbas.

„Pagrindinis strategijos tikslas yra pasiekti, kad iki 2020-ųjų 20-64 metų amžiaus gyventojų užimtumas padidėtų nuo 69 iki 75 proc. Šiuo metu Europoje darbo neturi daugiau nei 26 mln. gyventojų, iš jų 5,5 mln. jaunimo. Jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje siekia 23,3 proc. – du kartus viršija bendrąjį nedarbo lygį, kuris sudaro 11 proc. Vis daugiau jaunų žmonių nesimoko, nedirba, nedalyvauja profesiniame ruošime, dėl to kyla pavojus, kad pernelyg daug jaunimo nedirbs ilgai. Lietuvoje toks jaunimas sudaro 10-14 proc.“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį Laslo Andoras teigė, kad užimtumo didinimas yra ne tik finansavimo, bet ir svarbių reformų klausimas. „Europos ekonomika atsigauna, bet užimtumo problema nebus labai greitai išspręsta. Sunku net rasti aktualesnę temą nei jaunimo nedarbas. Tiesa, pastaraisiais metais sprendimų priėmimas buvo labai greitas. Nuspręsta, kad prie skiriamų nacionalinių lėšų turi būti skirti papildomi 6 mlrd. eurų paramos šalims, kuriose jaunimo nedarbas siekia daugiau nei 25 proc. Pateikti pasiūlymai, paremti geriausia Suomijos, Austrijos ir Nyderlandų, taip pat Vokietijos patirtimi“, – sakė L.Andoras.

Eurokomisaro teigimu, sprendimai turi būti susiję su švietimo sistemomis, valstybių institucijų veikla, socialinių partnerių įtraukimu. „Jeigu yra politinė valia, pažangos būtinai pasiekiama. Reikia nustatyti, kokios pagalbos reikia konkrečioms šalims“, – kalbėjo L.Andoras.

Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų Socialinių reikalų ir užimtumo komiteto pirmininkė Brigitte Van Der Burg pasakojo, kad šalyje jaunimo nedarbo lygis yra 12 proc., bet jis auga. „Ėmėmės pokyčių švietimo sistemoje. Sukūrėme dviejų ramsčių sistemą: viena skirta vaikams, kurie nemėgsta mokytis iš vadovėlių, kita – kuriems tai patinka. Stengiamės apjungti mokymąsi iš vadovėlių ir labiau praktinį mokymąsi. Taip pat pasitelkėme pameistrystės programas, kuriose, žinoma, būtinai turi aktyviai dalyvauti darbdaviai. Aiškinamės, kokie yra darbdavių poreikiai, kad švietimo sistemoje ir darbo rinkoje būtų pusiausvyra“, – šalies pasiekimus vardijo B.Van Der Burg. Nyderlandų Karalystės atstovė pridūrė, kad dabar daugiau dėmesio skiriama matematikai ruošiant teorinės kvalifikacijos specialistus, sugriežtinti reikalavimai matematikos egzaminui. Be to, Nyderlanduose jauniems žmonėms taikoma mažesnė minimali alga, dėl to jie esą tampa patrauklesni darbdaviams.

Suomijos Respublikos Eduskuntos Užimtumo ir lygybės komiteto pirmininkė Tarja Filatov pabrėžė, kad, nors ekonomikos nuosmukis mažėja, bet jo poveikis vis dar taip pat ryškiai jaučiamas socialiniame lygmenyje. Pasak jos, Suomijoje siekiama didinti ne tik užimtumą, bet ir palengvinti įsiliejimą į švietimo sistemą. „Kreipusis į darbo agentūrą, jaunam žmogui parengiamas planas, pagal kurį jis per tris mėnesius įgauna galimybę mokytis toliau, darbo vietą arba stažuotę. Išplėtėme garantijas – turime švietimo garantiją, kuri suteikia visiems baigusiems pagrindinę mokyklą galimybę mokytis toliau. Tai labai svarbu. Trečias sistemos ramstis skirtas žmonėms, kurie neužsiregistravę darbo biržoje, nedirba, nesimoko, tiesiog nebežinome, ką jie veikia. Į jo namus vieną dieną pasibeldžia darbuotojai, kurie paklausia, kodėl nesimoko, kodėl nedirba“, – apie savo šalies sprendimus pasakojo T.Filatov.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"