TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suomių bendrovė norėtų importuoti į Lietuvą atliekas

2014 02 13 6:00
Klaipėdoje, kur šiuo metu veikia vienintelė atliekų deginimo jėgainė, šiemet planuojama patiekti apie 100 tūkst. tonų deginti tinkamų atliekų. Tačiau prognozuojama, kad ateityje šis kiekis mažės. LŽ archyvo nuotrauka

Suomių bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, pernai paleidusi atliekų deginimo jėgainę Klaipėdoje bei planuojanti tokias pat jėgaines statyti Kaune ir Klaipėdoje, siūlo leisti komunalines atliekas į Lietuvą įvežti iš kitų šalių.

Šiuo metu Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano projektą su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene derinanti Aplinkos ministerija tokiems siūlymams pritarti neketina.

Siūlo neriboti importo

Aplinkos ministerija yra gavusi UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos pasirašytus raštus, kuriais siūloma neriboti atliekų vežimo tarp šalies regionų ir leisti atliekas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių.

„Esame gavę šios bendrovės pasiūlymus šiuo metu rengiamam Valstybiniam atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano projektui“, - LŽ patvirtino Olga Važnevičienė, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Aplinkos ministerija, parengusi tokio plano projektą, tikisi, kad per artimiausius 2-3 mėnesius jį patvirtins Vyriausybė. Pagal šį planą per ateinančius šešerius metus bus įgyvendinami šalies atliekų tvarkymo projektai.

„Fortum Heat Lietuva“ viename iš Aplinkos ministerijai adresuotų raštų pažymi, kad Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano projekte gali būti taikomi atliekų, skirtų naudoti deginimo jėgainėse ar atliekų šalinimo įrenginiuose, importo (įvežimo) apribojimai. „Vertinant šį draudimą reikėtų pažymėti, kad vykdant atliekų importą (įvežimą) į Lietuvos Respubliką, eksportą (išvežimą) iš Lietuvos Respublikos ir atliekų vežimą tranzitu taikomi Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1998 m. gruodžio 22 d., ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo reikalavimai, todėl laikantis šių teisės aktų reikalavimų atliekų įvežimas galėtų būti įmanomas“, - nurodoma UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus V.Žutos pasirašytame rašte.

Pasak šios įmonės vadovo, atliekų tvarkymo plano projekte deklaruojamo artumo principo taikymas neturėtų riboti galimybių tvarkyti atliekas efektyviausiu ir taupiausiu būdu. „Atsižvelgiant į tai, atliekų tvarkytojams negali būti taikomi tokie reikalavimai, kurie įpareigotų juos pristatyti atliekas, skirtas energijai gaminti, tik į artimiausią atliekų panaudojimo energijai gaminti įrenginį. Toks reikalavimas neleistų atsirasti konkurencijai tarp energijos gamybos įrenginius eksploatuojančių subjektų, o atliekų tvarkytojas netektų galimybės pristatyti energijos gamybai skirtų atliekų jam priimtiniausiu būdu ir sąlygomis“, - teigiama bendrovės pasiūlyme Aplinkos ministerijai.

A.Petkus: „Atliekose esantį energetinį potencialą turėtume panaudoti patys Lietuvoje.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Turėtų būti perdirbamos Lietuvoje

Šiuo metu minėto plano derinimo procedūras vykdanti Aplinkos ministerija siūlo į šias pastabas neatsižvelgti.

Aplinkos viceministras Almantas Petkus „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Lietuva neplanuoja nei atliekų įsivežti, nei jų eksportuoti. Pasak jo, mišrios komunalinės atliekos Lietuvoje turėtų būti naudojamos, o netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti - šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Tai, pasak viceministro, atitinka Europos Sąjungos dokumentais įtvirtintą artumo principą.

„Siekiama, kad Lietuvoje būtų sukurti pakankami mišrių komunalinių atliekų naudojimo ir atliekų šalinimo įrenginių pajėgumai, atsižvelgiant į geriausiai prieinamas technologijas. Manome, kad atliekose esantį energetinį potencialą turėtume panaudoti patys Lietuvoje, nes tai yra žaliava ir energijos išteklius“, - sakė viceministras.

Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, projektus, iki 2015 metų pabaigos numatoma Lietuvoje pastatyti vieną mechaninio apdorojimo (Klaipėdoje) ir aštuonis mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius (Vilniuje, Utenoje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Telšiuose ir Panevėžyje).

Tauragėje planuojama įrengti biologiškai skaidžių atliekų aikštelę, pastatyti papildomus konteinerius antrinėms žaliavoms ir biologiškai skaidžioms atliekoms surinkti ir ateityje pastatyti atliekų rūšiavimo liniją.

LŽ jau rašė, kad Klaipėdoje, kur šiuo metu veikia vienintelė atliekų deginimo jėgainė, jai šiemet planuojama patiekti apie 100 tūkst. tonų deginti tinkamų atliekų. Tačiau prognozuojama, kad ateityje į sąvartyną patenkančių atliekų gali sumažėti dėl rūšiavimo, gyventojų skaičiaus regione mažėjimo bei planuojamo plastikinės taros užstato įvedimo, tuomet mažėtų ir jų tiekimas deginti į „Fortum Klaipėda“ jėgainę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"