TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suomių šiukšlių deginimo jėgainei - kliūtis

2014 01 22 6:00
Gruodį sostinės gyventojai piketavo prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritarė suomių kapitalo bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planams statyti atliekas deginančią kogeneracinę jėgainę pasirinktose alternatyviose vietose Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje, nes padidėtų oro tarša bei triukšmo lygis vietos gyventojams. Tai „Lietuvos žinioms“ vakar patvirtino sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas.

Ministerijos išvadoje teigiama, kad bendrovės „Sweco Lietuva“ parengtoje strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitoje dėl „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės ūkinės veiklos prognozuojamas oro taršos bei triukšmo lygio padidėjimas. Jeigu jėgainė būtų statoma Kadriškių kaime (Vilniaus miesto savivaldybė), SAM nuomone, krovininis autotransportas, vežantis kurą, kirstų Liudvinavo gyvenvietės šiaurinę dalį ir gerokai padidintų vietovės autotransporto eismo intensyvumą.

Per arti gyvenviečių

„Atsižvelgdami į SPAV ataskaitoje pateikiamas numatomas kogeneracinės jėgainės plėtros plano veiklos alternatyvas, manome, kad SPAV ataskaitoje pasirinktos vietos alternatyvos yra nepakankamai pagrįstos, todėl SPAV ataskaitai nepritariame“, - teigiama sveikatos apsaugos viceministro E.Mačiūno pasirašytoje išvadoje. Jos kopija perduota Vilniaus visuomenės sveikatos centrui.

SAM nagrinėjo suomių bendrovės pateiktas dvi atliekų deginimo jėgainės išdėstymo alternatyvas, esančias Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje.

Pirmasis sklypas Kuro gatvėje ribojasi su valstybiniu mišku, verslo parku „Gariūnai“, autostrada Vilnius–Kaunas, už jo stovi prekybos centro „Maxima“ bazė. Artimiausia gyvenamoji teritorija nuo šio sklypo nutolusi 1,5 km rytų kryptimi.

Kitas sklypas - Sandėlių gatvėje, Kadriškių kaime, yra buvusios Vilniaus cheminių produktų bazės teritorijos dalis. Ši teritorija ribojasi su smulkiomis pramonės įmonėmis bei valstybinės reikšmės mišku ir Vokės upe. Tačiau Sveikatos ministerijos išvadoje pažymima, kad SPAV ataskaitoje pateikiama prieštaringa informacija apie gyvenamuosius namus, esančius arčiausiai – 400-600 metrų iki planuojamos ūkinės veiklos.

Kuras jėgainei būtų tiekiamas iš regiono, esančio 50-100 km spinduliu. Suomiai vertinti teikė kelias planuojamos jėgainės galingumo alternatyvas, priklausomai nuo pasirinktos technologijos: 85 megavatų (MW) jėgainė, kuri degintų medieną; 85 MW jėgainė, deginanti rūšiuotas komunalines ir pramonės atliekas; 100 MW jėgainė, kuri degintų rūšiuotas komunalines ir pramonės atliekas (80 proc.) bei medieną (20 proc.); 160 MW jėgainė, kuri degintų po lygiai rūšiuotų atliekų ir medienos, o 200 MW instaliuotos galios jėgainė degintų 40 proc. atliekų ir 60 proc. medienos.

Maksimaliu pajėgumu veikiančios 85 MW galios jėgainės kuro poreikis siektų 250 tūkst. tonų, 100 MW galios - 315 tūkst. tonų, 200 MG galios – 630 tūkst. tonų per metus.

Nepateikė visos informacijos

Sveikatos apsaugos ministerija pažymėjo, kad SPAV ataskaitoje nepateikta informacija apie triukšmo lygius vakare ir nakties metu, nors SPAV ataskaitoje teigiama, kad nenumatytais atvejais gabenant kurą ne dienos metu galimas reglamentuojamų triukšmo ribinių verčių viršijimas gyvenamojoje aplinkoje.

Jeigu jėgainė būtų statoma Kadriškių kaime, SAM nuomone, krovininis autotransportas, vežantis kurą, kirstų Liudvinavo gyvenvietės šiaurinę dalį ir gerokai padidintų vietovės autotransporto eismo intensyvumą.

Abiem jėgainės išdėstymo vietų alternatyvų atvejais pagrindinis kvapų šaltinis bus kuro priėmimo ir laikino saugojimo patalpa – kuro bunkeris.

SAM, be kita ko, pažymi, kad SPAV apimties nustatymo dokumentu buvo įsipareigota išnagrinėti esamą gyventojų sveikatos būklę planuojamų teritorijų apylinkėje, tačiau bendrovė pateikė tik bendrus Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų ir Elektrėnų savivaldybių demografinius bei sveikatos būklės rodiklius 2001-2011 metais. Atliekant nacionalinio lygmens planų ir programų, skirtų pramonės, energetikos, transporto ir kitų sričių plėtrai, strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, dalyvauja Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerija.

„Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu išnagrinėjo Planuojamos ūkinės veiklos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą ir savo siūlymus pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Sveikatos apsaugos ministerija apie priimtą sprendimą informavo UAB „Sweco Lietuva“, - sakė VVSC direktorė Rolanda Lingienė.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, plano ar programos rengimo organizatorius ar jo konsultantas, šiuo atveju „Fortum Heat Lietuva“, turi dvi galimybes: išnagrinėti visų vertinimo subjektų pateiktas išvadas ir atsižvelgiant į jas papildyti ar pataisyti ataskaitą arba motyvuotai šias išvadas atmesti.

SAM išvada gali būti skundžiama Administracinių ginčų komisijai, Administraciniam teismui arba Seimo kontrolieriams.

Negauna atsakymų

Bališkių ir Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijų nariai ir kiti aplinkinių gyvenviečių gyventojai, susipažinę su „Sweco Lietuva“ užsakovo „Fortum Heat Lietuva“ užsakymu parengta Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros plano SPAV ataskaita, dar praėjusių metų gruodžio 21 dieną „Fortum Heat Lietuva“ bendrovei įteikė surašytus nuogąstavimus bei krūvą klausimų, į kuriuos norėtų išgirsti atsakymus. Tačiau iki šiol jokio reakcijos nesulaukė.

Bališkių bendrijos, kuri nuo numatomo sklypo nutolusi 1,2 kilometro, gyventojas Kęstutis Kirejevas LŽ teigė, kad gyventojams kyla nemažai klausimų, tačiau verslininkai vengia į juos atsakyti. Antai Kulokiškių kaimas, pasak jo, yra vos už 400 metrų, nors teisės aktais sanitarinė apsaugos zona tokiai veiklai nustatyta 500 metrų. Pasirinktas sklypas ribojasi su Vokės hidrografiniu draustiniu, iki Vokės upės - apie 60 metrų, nors panašaus objekto atstumas iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 100 metrų.

„Gąsdina tai, kad netoli mūsų namų bus statoma didelė jėgainė, kuri, kad ir kaip būtų, nepagerins mūsų gyvenimo sąlygų. Bendras užterštumas bet kuriuo atveju didės. Krovininių automobilių srautas gatve, kuria iki autobusų stotelių pakeliui į mokyklą eina mūsų vaikai, didės. Gamyklos galingumas numatytas toks, kad ji turėtų deginti gerokai daugiau atliekų, negu jų susidaro Vilniaus apskrityje. Mūsų žiniomis, deginti tinkamų atliekų Vilniaus regione per metus susidaro 140-150 tūkst. tonų. O jie planuoja dvigubai daugiau. Klausiame, iš kur kitos atliekos?“ - retoriškai klausė gyventojas.

K.Kirejevui ir jo kaimynams neramu ir dėl to, kad būsima atliekų deginimo jėgainė gali gerokai sumažinti jų turimo nekilnojamojo turto kainą. Pasak jo, Bališkių bendriją šiuo metu sudaro 35 individualūs gyvenamieji namai, o 5 km spinduliu nuo planuojamos statyti šiukšlių deginimo jėgainės gyvena apie 30 tūkst. gyventojų. Kulokiškės – už 400 m, Bališkių bendrija - už 1,5 km, Liudvinavas, Gureliai ir Maciuliškės – už 2 km, Kalvių slėnio bendrija ir Grigiškės – už 2,4, Trakų Vokė – už 3,3, Lentvaris – už 4,5 kilometro.

„Patrauklumas čia gyventi tikrai kris. Mes išsikėlėme iš Vilniaus, pasiėmėme paskolas, pasistatėme namus, kad gyventume švarioje aplinkoje. Juk tarša mieste bet kuriuo atveju didesnė nei užmiestyje. Dabar, kai su mažais vaikais apsigyvenome užmiestyje, mums už kilometro stato šiukšlių deginimo jegainę. Iš principo nesame prieš tokį šiukšlių tvarkymo būdą, tačiau tokia įmonė turėtų būti statoma kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų“, - teigė vyras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"