TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suomių verslininkai arčiau energetikų

2014 07 24 6:00
Statybos leidimą gavęs atliekų deginimo jėgainės projektas Vilniuje nesudomino valstybės vardu veikiančių energetikų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Lietuvos energijos“ kvietimai dalyvauti pirminėje apklausoje, kaip potencialūs investuotojai galėtų prisidėti prie naujų kogeneracinių elektrinių projektų, pasiekė ne visus šios ūkio srities dalyvius, su kuriais Vilniuje ir Kaune galėtų būti įrengiamos atliekomis ir biokuru kūrenamos elektrinės.

Birželį kvietimas išsiųstas suomių kapitalo bendrovei „Fortum Heat Lietuva“, bet jo negavo koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Reenergy“, kuri jau turi galiojantį statybos leidimą Vilniuje statyti atliekų deginimo jėgainę. Tuo metu jos konkurentės „Fortum Heat Lietuva“ atliekų deginimo jėgainės sostinėje projektui šiuo metu tik pradedami rengti pirmieji dokumentai. Tačiau ši įmonė yra toliau pasistūmėjusi Kaune, kur taip pat ketina statyti atliekų deginimo elektrinę. Statybos leidimą „Fortum“ tikisi gauti jau rugsėjį.

Tikrai dalyvaus

"Fortum Heat Lietuva" atstovas spaudai Andrius Kasparavičius LŽ tvirtino, kad suomių bendrovė „Lietuvos energijos“ kvietimą prisidėti prie projekto tikrai gavo ir planuoja į jį atsakyti teigiamai. „Procese, į kurį mus kviečia, tikrai dalyvausime“, - pabrėžė jis. A. Kasparavičius atkreipė dėmesį, kad ypač Kaune „Fortum“ rudenį jau turėtų gauti statybos leidimą. „Turėdami tokį paketą kišenėje, partnerystei galime nemažai pasiūlyti. O kaip toliau klostysis – ar mes sutarsime, ar investuosime, ar neinvestuosime, ar būsime dalininkai, ar investuosime atskirai, dar matysime, tai paaiškės konkurse“, - sakė jis.

Pasak jo, „Fortum“ turi įvairiausios įmonių valdymo patirties: vienose kontroliuoja 5 proc. akcijų, kitose – 100 procentų. O, pavyzdžiui, Stokholmo jėgainėje 50 proc. akcijų valdo „Fortum“, 50 proc. – miesto savivaldybė.

A. Kasparavičius patvirtino, kad Kaune “Lietuvos energijos“ planuojamo įgyvendinti kogeneracinės elektrinės projekto dalis galėtų būti „Fortum“ atliekų deginimo jėgainė. Vilniuje „Fortum“ projektas nėra tiek toli pažengęs. „Esame perėję strateginį poveikio aplinkai vertinimą. Tai yra pati pirmoji dokumentų rengimo stadija. Toliau labai stipriai nesame pasistūmėję. Taigi Vilniuje irgi galimi įvairūs variantai“, - aiškino jis.

A. Kasparavičius pripažino, kad „Fortum“ nestabdys projektų nei Kaune, nei Vilniuje. „Statant Klaipėdos jėgainę, įstatymai pasikeitė devynis kartus. Įsivaizduokite, pradedate žaisti „Monopolį“, o taisyklės iki žaidimo pabaigos pasikeičia kone dešimt kartų. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju yra realūs pinigai. Jeigu kiekvieną kartą, kai keitėsi teisės aktai, būtume reagavę, stabdę procesą, Klaipėdoje, ko gero, iki šiol jėgainės nebūtume paleidę“, - šypsodamasis sakė „Fortum“ atstovas.

Kaune šiuo metu esą laukiama statybos leidimo, ir tik tada akcininkai spręs – investuoti į jėgainę ar ne. „Kad vystome projektą, dar nereiškia, kad investuosime. Juk ne paslaptis, kad Vyriausybės nutarimas perduoti valstybei šilumos ūkį mūsų vilniečių konkurentų yra užginčytas. Dar neaišku, kaip šis procesas baigsis. Gal rudenį, kai turėsime leidimą, vėl bus kitokios sąlygos. Juk visiškai natūraliai kyla klausimas, kodėl Vilniaus ir Kauno šilumos ūkis turi priklausyti valstybei, o visų kitų miestų - ne“, - stebėjosi A. Kasparavičius.

Nekviesti siūlysis į partnerius

Tuo metu „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis LŽ tvirtino, kad kvietimo iš valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energijos“ negavo. Faktą, kad konkurentai kviečiami prisidėti prie būsimo projekto, R. Petreikis vertino gūžčiodamas pečiais. „Nežinau, kodėl mūsų įdirbio nevertina. Manau, kad daugiausia esame padarę. Keista, kad tuo įdirbiu nenorima pasinaudoti“, - stebėjosi pašnekovas. Pasak jo, „Reenergy“ vis tiek teiks siūlymą dalyvauti „Lietuvos energijos“ vykdomame projekte.

Šiuo metu „Reenergy“ turi Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotą galiojantį statybos leidimą, tačiau nepradeda įgyvendinti projekto. Mat Vyriausybė vasarį nutarė, kad atliekas deginti Vilniuje ir Kaune gali tik valstybinės reikšmės objektu pripažinta įmonė. Tuo metu šilumos ir elektros gamybos jėgainė valstybinės reikšmės objektu gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji degintų daugiau nei vieno regiono atliekas, o jos 51 proc. akcijų priklausytų valstybei.

„Reenergy“ vertinimu, šiemet vasario 19 dieną Vyriausybės skubos tvarka priimtas nutarimas atgaline data įsigaliojo išimtinai „Reenergy“ projektui – Vilniuje statyti jau pradėtai atliekų jėgainei, o bendrovės veikla tapo neįmanoma.

„Dar prieš šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą esame padavę prašymą Ūkio ministerijai pripažinti mūsų elektrinę valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. Aplinkos ministerija sutinka, kad mūsų projektas gali tokiu objektu tapti, tačiau iš Ūkio ministerijos gavome neigiamą atsakymą. Šį sprendimą apskundėme teismui“, - aiškino R. Petreikis.

Balandžio viduryje „Reenergy“ dėl Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimų Vyriausybei priimant atliekų deginimą reglamentuojančius teisės aktus padavė skundą Europos Komisijos (EK) Generaliniam sekretoriatui. Balandžio 29 dieną EK priėmė skundą nagrinėti. „Šitiek darbų padarėme, jau galėjome pradėti statyti, ir Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo iš esmės stabdomas mūsų projektas. Manome, kad tai nėra sąžininga ir kad šis Vyriausybės nutarimas mums neturi būti taikomas. Kaip jis išimties tvarka netaikomas ir „Fortum“ jėgainei Klaipėdoje“, - kalbėjo R. Petreikis.

„Reenergy“ vadovas tvirtino, kad bendrovė jau buvo pasirašiusi sutartis su generaliniu rangovu ir įrangos tiekėjais: su danais - dėl katilo, su švedais – dėl dūmų valymo sistemos, su vokiečiais – dėl kranų. „Darbai turėjo prasidėti nuo šių metų pradžios. Dabar esame labai blogoje padėtyje, manome, gali kilti ir netesybų klausimas“, - teigė jis.

Įmonė svarsto galimybę kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą dėl 210 mln. litų siekiančios kompensacijos.

Kas dalyvaus, nespėlioja

„Lietuvos energijos“ (LE) Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė LŽ sakė, kad šiuo metu yra paskelbtas tik neįsipareigojantis kreipimasis išreikšti susidomėjimą bendradarbiauti vystant kogeneracinių elektrinių projektus. O potencialių partnerių paieška esą bus paskelbta tik rugsėjo mėnesį.

„Kvietimus išreikšti susidomėjimą siuntėme Kauno miesto savivaldybei, Kauno termofikacijos elektrinei, „Kauno energijai“, „Fortum Heat Lietuva“, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus šilumos tinklams, „Vilniaus energijai“. Vieni iš „Reenergy“ akcininkų (priklauso 49 proc. akcijų) yra Vilniaus šilumos tinklai. Taigi akcininkas informaciją gavo, netikslu būtų teigti, kad jiems nieko nesiuntėme“, - tvirtino E. Dapkienė.

Pasak jos, LE žino apie visus Vilniuje ir Kaune vykdomus atliekų deginimo jėgainių projektus bei planus. „Bet nespėliojame, kas, kokiu būdu prisidės prie vystymo projektų Kaune ir Vilniuje, kuriuos Vyriausybė gegužės 28 dienos nutarimu paskelbė strateginiais, o „Lietuvos energijai“ suteikė strateginių projektų vykdytojo statusą“, - aiškino E. Dapkienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"