TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suranda laiko pasidalyti gerumu

2008 01 12 0:00
Džiugu, kai gali padėti išsipildyti svajonei...
LŽ archyvo nuotrauka

Trijų karalių švente baigėsi kalėdinis laikotarpis, kai žmonės daugiausia įsitraukia į labdaringas akcijas. Apie jas ir kitus gerus darbus bei vertybes LŽ kalbasi su Seimo nare, žemės ūkio ministre prof. Kazimiera Prunskiene.

- Gerb. Ministre, žinome, kad ir Jūs tradiciškai rengiate įvairias paramos akcijas, Kalėdų šventes, lankotės senelių, vaikų globos namuose. Kaip Jums tai sekėsi šiemet?

- Esu visiškai įsitikinusi, kad geri darbai, parama ir dėmesys tiems, kuriems to labiausiai reikia, neturėtų būti tik švenčių proga vykdoma trumpalaikė ar vienkartinė akcija. Nuo pat vaikystės šeimoje buvau įpratusi prie motinos, jau mirusios, gerumo ne tik šeimai, bet ir svetimiems žmonėms. Mūsų kukliame bute Vilniuje mamai anksti likus našle nuolat gyvendavo ar apsistodavo kraštiečių ar užsibūdavo svečiuose jos parsivesti beglobiai vaikai, kurių ne vieną mama yra pakrikštijusi, pasirūpinusi jų ateitimi. 1990-1992 metais tęsdama šeimos tradicijas visą savo, kaip Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatės, atlyginimą skyriau beglobiams vaikams, dalį jo pervedžiau "SOS" vaikų namams, rengiau vaikų vasaros stovyklas ir pan. Sutinkant 1993 metus Salomėjos Nėries mokykloje kartu su savo vaikais ir Moterų asociacija savo lėšomis surengėme daugiau nei 300 renginių Vilniaus senamiesčio vaikams ir seneliams, neįgaliesiems skirtą šventę "Pasidalykime Kūčių vakariene".

Taip pat ir šiemet, šv. Kalėdų laikotarpiu, su savo vaikais ir jų šeimomis surengėme keletą tradicinių švenčių. Jau vienuoliktą kartą mūsų šeimos ir keleto rėmėjų lėšomis viename iš teatrų - šįkart Nacionaliniame dramos teatre - 700 vaikų iš kaimų rajonų, esančių 150-200 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, dovanojome spektaklį "Pepė ilgakojinė". Jį organizavo vyriausioji dukra Rasa Vaitkienė su sūnumis. Transportu pasirūpino savivaldybės mokyklos ir privatūs asmenys, padėjo ir sūnus Vaidotas.

Nepamirštame dovanomis pradžiuginti vaikų, gyvenančių globos įstaigose, Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus ligoniukų.

Įsitraukdama į J.Ivanauskaitei atminti Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentų surengtą labdaros vakarą "Viltis po angelo sparnu", padovanojau nešiojamąjį kompiuterį, po to pervedžiau 1000 litų, laimėtų per A. Valinsko laidą. Sužinojusi, kad vienu kompiuteriu sunkiai pasidalija skirtingose palatose besigydantys vaikai, suradau rėmėjų dar penkiems, beje, turintiems belaidį internetą. Stengsimės, kad kiekvienoje palatoje būtų po kompiuterį. Esu dėkinga VU studentų savivaldos veteranų klubui ir jo valdybos pirmininkui Sauliui Povilaičiui.

Kitąkart kartu su Česlava Stanul ir patarėju Aleksandru Zeltiniu nuvežėme vaikams įvairių kitų dovanų - intelektualių žaidimų, žaislų, saldumynų. Prie jų nemažai prisidėjo rėmėjai iš Vokietijos - A. Zeltinis su žmona.

Su Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentais, nešini dovanomis, aplankėme ir kitus sunkiai sergančius vaikus. Mane nepaprastai pradžiugino studentų filantropinės iniciatyvos - ypač studentės Česlavos.

Kaip ir ankstesniais metais Kalėdų proga įteikiau 1000 litų dovanų Gervėčių lietuvių bendruomenei (Baltarusija). Dar 2000 litų jiems dovanojau fototechnikai įsigyti. Kalėdų akcijai "Kalėdinė sriuba" Vilniuje skyriau 500 litų.

- Jūs pasakojate apie gerus darbus šalies mastu. Turbūt nepamiršote ir savo, kaip Seimo narės, apygardoje Jūsų laukiančių senelių ir vaikų.

- Be abejo. Nepamiršau aplankyti Molėtų vaikų globos namuose gyvenančių vaikų. Jiems padovanojau 5 naujus dviračius ir kitų dovanėlių. Molėtų kultūros namuose surengiau ir kalėdinį koncertą - dainavo vienas mano mėgstamų dainininkų Vytautas Šiškauskas.

Nusiunčiau dovanėlių ir Molėtų rajono Kijėlių specialaus ugdymo centro vaikams. Mano dažnai lankomus Alantos senelių globos namų gyventojus šįkart aplankė mano kolegė viceministrė Virginija Žoštautienė ir Utenos apskrities viršininkė Angelė Kaušylienė.

Jau daug metų siunčiu nemažai dovanėlių ir Pabradės kaimo vietovių mokykloms. Į jau minėtą mūsų rengiamą spektaklį Vilniuje kasmet atvažiuoja 100 vaikų iš įvairių Švenčionių rajono vietovių.

Su sūnumi Vaidotu ir jo šeima jau penktą kartą Trijų Karalių išvakarėse surengėme šventinį vakarą savo parapijos (Kaltanėnų seniūnijos) žmonėms, į kurį paprastai susirenka apie 200 žmonių. Tuos, kurie dėl sveikatos ar atstumo atvykti negali (tokių šeimų seniūnijoje apie penkiasdešimt), dar Kūčių išvakarėse sūnaus žmona Nastė su dukromis aplanko namie, atveždama Kūčių vakarienės produktų.

Keliasdešimt Švenčionėliuose gyvenančių šeimų taip pat buvo pradžiugintos dovanomis. Esu dėkinga man talkinusiai Reginai Voitechovič.

- Jūsų kalėdinių darbų ir dovanų žmonėms sąrašas netrumpas. Bet juk tai nemažai kainuoja. O dar kasmet kylančios kainos... Ar nenukenčia šeimos finansai?

- Pripažinsiu, kad gruodžio-sausio mėnesiais šios paskirties mano išlaidos, siekiančios apie 30 000 litų, gerokai viršijo šių mėnesių pajamas. Dalį išlaidų dengiau iš man, kaip ministrei, mokamų lėšų reprezentacinėms išlaidoms.

Beje, pabandysiu paaiškinti tiems, kurie sąmoningai ar nesąmoningai painioja du skirtingus dalykus: lėšas ministerijos reprezentacinėms išlaidoms ir ministro reprezentacinėms išlaidoms. Pastarosios lėšos išmokamos kiekvienam Lietuvos ministrui lygiomis dalimis (baigiantis 2007 metams per mėnesį jos sudarė apie 7000 litų), kurias ministrai gali naudoti pagal teisės aktais nustatytą paskirtį neatsiskaitytinai. Manau, kad šie pinigai taip pat turėtų būti apskaitomi konkrečiau, kad visi ministrai juos naudotų panašiomis sąlygomis.

- Prasitarėte, kad gerumas neturėtų būti tik trumpalaikė akcija. Nors Jūsų surengtos Kalėdų šventės ir dovanos jų laukiantiems vaikams, seneliams, šeimoms vargiai sutelpa į sąvoką "akcija", norime paklausti apie nepaminėtus kitus gerus darbus, kuriuos nuveikėte per šiuos metus.

- Nemėgstu girtis gerais darbais. Manau, daug kalbant ir viešai jais didžiuojantis, šie praranda tikrąją savo prasmę - natūralumą, nesavanaudišką gerumą, meilę ir atjautą žmogui. Daug kartų per puolimus buvau psichologiškai provokuojama atsikirsti ir suskaičiuoti, parodyti tuos darbus. Tačiau kas neturi piktų minčių ir kam tai iš tikrųjų rūpi - išsiaiškina.

Per praėjusius metus sulaukiau daugybės paramos prašymų ir beveik visada padėjau pati arba suradau rėmėjų. Be to, pastebiu kitų žmonių rūpesčius ir pati, niekieno neprašoma. Viena didžiausių aukų - Molėtų bažnyčios vargonams atnaujinti skirti 7000 litų. Sudėjus ankstesniųjų metų aukas, iš viso šiam projektui esu skyrusi 17 000 litų.

Jau antrus metus kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškei renovuoti dovanojau po 2000 litų. Šiluvinės dienomis 2007 metais nusiunčiau 1000 litų, 2006 metais dalyvaudama įteikiau 1000 litų, o kartu su kolegomis surinkome ir įteikėme 3500 litų sumą, skirtą Šiluvos šventovei rekonstruoti. Alantos bažnyčios remontui padovanojau 2000 litų. Be to, pasirūpinau, kad būtų skirta parama ir iš Vyriausybės rezervo.

Kauno Prisikėlimo šventovei jau nebe pirmą kartą 2007 metais skyriau 1000 litų (iš viso jai esu skyrusi daugiau nei 4000 litų). Naujai Pabradės bažnyčiai jos šventinimo dieną švč. Marijos skulptūrai įsigyti skyriau 10 000 litų, jei reikės - surasiu ir daugiau lėšų.

Turiu sutaupiusi 10 000 litų Labanoro bažnytėlei atnaujinti, tai padaryti tiesiog būtina. Esu skyrusi 2000 litų Bernardinų bažnyčioje vykstančiose brolių Bernardinų organizuojamiems sakralinės muzikos koncertams, kuriuose mėgstu lankytis. Tokį tarptautinį festivalį 2006 metais parėmiau dar didesne suma - 5000 litų. Utenos rajono Kirdeikių bažnyčios reikalams skyriau 1000 litų.

Iš kitos labdaringos veiklos dar paminėčiau mano mėgstamos ir dažnai aplankomos E. Mildažytės "Bėdų turgų". 2007 metais 3000 litų paaukojau Kauno "Vilties" organizacijai. Prieš pat Kalėdas, prisimindama nelaimingus vaikus ir jų kantriuosius tėvus, šiai organizacijai dar nusiunčiau dovanėlių.

Sergančiai Sąjūdžio aktyvistei dovanojau 2000 litų. Molėtų gausių šeimų bendrijai "Šeimynėlė" vaikų išvykai į Palangą skyriau 1350 litų. "Mažoji mis pasaulis" dalyvės kelionei - 1000 litų, Moterų krepšinio ir futbolo rėmimo akcijoms kasmet skiriu apie 1000 litų. Kasmetiniam Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto projektui "Mokyklos Afrikai" - 1000 litų. Kretingos kultūros organizacijoms taip pat skyriau 1000 litų.

2007 metais pradėjau leisti ne vieną knygą, leidinį. Skyriau lėšų moterų ir jaunimo iniciatyvoms. Nelaimės ištiktoms šeimoms: dviem trims šeimoms po namuose kilusio gaisro skiriu po 500 ar 1000 litų, kaip ir ligoniams, daugiavaikėms šeimoms.

Yra keletas asmenų, kurie ne kartą per metus prašo paramos. Dovanojau vieną dešimtį porų šiltų batų vaikams, žieminių paltų, mokyklinių reikmenų, vadovėlių.

Viena mano mėgstamų, šeimų kūrimą ir vaikų gimstamumą skatinančių, tradicijų - dovanoti pirmuosius batukus naujagimiams, ypač trečiam ar kitam vaikui šeimoje. Jau esu įteikusi apie 1200 porų batelių.

Ne vieno šimto tūkstančių eurų vertės labdarą esu pasiūliusi ir talkinant kitiems rėmėjams iš Vokietijos: vertingų čiužinių ligoninėms, aprangos gaisrininkams (tikiuosi gauti ir gaisrinių mašinų), naujų drabužių, avalinės ir kt. Man daug padeda šios šalies parlamentarai ir mano patarėjas Aleksandras Zeltinis su žmona - Vokietijos piliete Simin. Esu jos vadovaujamos organizacijos "Lietuvos-Vokietijos draugystės vartai" garbės pirmininkė. Su jais kartu atvežame ir išdalijame mokykloms, ligoninėms ir įvairioms vaikų, senelių, neįgaliųjų įstaigoms daiktų (įrangos, baldų, muzikos instrumentų ir t.t.) daugiau nei už 3 mln. eurų sumą.

Tačiau ko verti šie mano darbai priekabių oponentų - puolėjų akyse, palyginus su pastebėtu mano nauju drabužiu ar nuotrauka laikraštyje? Beje, kažkam iš jų netgi mano krikščioniškoji retorika užkliuvo... Bet, mano manymu, geri darbai daromi ne dėl politinės naudos, nes kitaip jie taptų tik konkurencijos priemone, lygiai taip, kaip visa tai priima ir reaguoja mano "ištikimieji" prižiūrėtojai ir baudėjai, puldami su politiniais motyvais. Tiesa, jei į visa tai reaguočiau bijodama būti puolama ar nusivylusi tokių žmonių padorumu ir apmaudu, gal ir nelengvai pakiltų rankos naujiems darbams.

- Dėkojame už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"