TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Susikibo dėl žuvelės

2013 12 11 6:00
Jei verslinė žvejyba ir žvejai mėgėjai elgsis sąžiningai, žuvų Lietuvos vandenyse užteks visiems. LŽ archyvo nuotrauka

Meškeriotojai sunerimo, kad, priėmus Žuvininkystės įstatymo pataisas ir žvejybos kvotų dalybų funkcijas grąžinus Žemės ūkio ministerijai, Lietuvos vandens telkinius ims siaubti verslininkai, tačiau pripažįsta, jog nėra gerai, kai ir kvotų dalybos, ir kontrolė yra vienose rankose.

„Žuvininkystės įstatymo pataisų atsiradimui išskirtinai daro įtaką verslinės žūklės atstovai ir, neatmestina, kai kurių Seimo narių bei verslo grupuočių noras pasišildyti rankas ES pinigais“, – rašoma daugiau kaip 20 asmenų, prisistatančių kaip Meškeriotojų sąjungos steigiamoji grupė ir atstovaujančių įvairioms institucijoms, pareiškime. Jame pažymima, kad vien šiemet meškeriotojai už leidimus žvejoti sumokėjo 5,1 mln. litų, o Lietuvos vidaus vandenyse (be Kuršių marių) žvejoję verslininkai, 2012 metais gavę 411 tūkst. litų pajamų, sumokėjo vos 8 tūkst. litų mokesčių.

Kas būtų, jeigu būtų

„Verslinės žūklės vidaus vandenyse reglamentavimo funkcijų perdavimas Žemės ūkio ministerijai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, padidintų socialinę įtampą tarp žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų, priešpriešą tarp ministerijų dėl verslinės žvejybos poveikio saugomoms žuvų, paukščių, vandens žinduolių rūšims, jų buveinėms ir „Natura 2000“ teritorijoms“, – perspėjama pareiškime.

LŽ kalbintas pareiškimą pasirašęs Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas Tomas Virbickas teigė, kad šis dokumentas buvo parengtas pirmiausia dėl ekologinių motyvų ir siekiant teisingumo. „Meškeriotojų ir ES lėšomis įžuvinant ežerus ir upes norima atgaivinti verslininkų suniokotą ekosistemą, tačiau ar neatsitiks taip, kad vieniems įžuvinus visas žuvis tinklais išgaudys keli verslininkai? Tokių galimybių esama“, – sakė mokslininkas.

Jis pripažįsta, kad nekontroliuojant žūklės daug žalos vidaus vandenų, ypač mažų, ekosistemai gali pridaryti ir meškeriotojai, jei jų daug vienoje vietoje imtų gaudyti vienos rūšies žuvis. Kita vertus, anot jo, nedideliuose telkiniuose neapsimoka ir verslinė žvejyba. „Bent dabar jų uždarbis atrodo niekinis, jei valstybei tesugeba kelis tūkstančius litų mokesčių sumokėti – žinoma, dar klausimas, ar jie parodo viską, ką sugauna“, – svarstė T.Virbickas.

Blogiausia, anot jo, kad išnaikinus vienos rūšies žuvis telkinyje ima dominuoti kitos, daugiausia menkavertės, žuvys. Kai jų prisiveisia per daug, išsibalansuoja telkinio ekosistema, jis ima akti, dumblėti, galų gale ligos pradeda sparčiai naikinti ir dominuojančias žuvis. Ne vienų metų prireikia pusiausvyrai atgauti. Taip jau buvo atsitikę Dusios ežere, kai verslininkai išgaudė didžiuosius ešerius. Tada įsivyravo menkavertės stintelės, labai sumažėjo seliavų. Tik didelėmis pastangomis sustabdžius verslinę žvejybą ir ežerą įžuvinus vertingos žuvys vėl pradėjo atsigauti.

„Saugoti gamtą yra Aplinkos ministerijos priedermė, o Žemės ūkio ministerijai rūpi ūkis, todėl ir kyla nerimas, kad pradės dominuoti verslinė žvejyba“, – sakė gamtos mokslų specialistas.

Konflikto neįžvelgia

Žemės ūkio ministerijos viceministrą Rytį Šatkauską stebina meškeriotojų reakcija į ketinamą priimti teisės aktą. Pasak jo, vidaus žuvininkystės ūkis yra per mažas, kad reikėtų kalbėti apie konkurencinius santykius tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų. Juk verslinė žvejyba pagal aplinkos ministro potvarkius ir įsakymus yra galima vos 3 proc. vandens telkinių, juolab kad verslininkų tėra apie 200, o žvejų mėgėjų – keli šimtai tūkstančių.

Kita vertus, anot viceministro, verslininkai vidaus vandenyse gaudo seliavas, stintenes, kai kurių kitų rūšių žuvis, kurių mėgėjai negaudo. Be to, žvejams mėgėjams draudžiama prekiauti pagautomis žuvimis, todėl ir čia neturėtų būti konflikto. „Žinoma, kitas dalykas – kad prie žuvingesnių telkinių atsiranda daugiau rūkyklų, kuriose perdirbtomis žuvimis aplinkinius gyventojus aprūpina ir žvejai mėgėjai, tačiau tai nelegalu ir baudžiama“, – pažymėjo viceministras.

Bet svarbiausia, anot jo, kad įstatymo pataisomis norima tik į pirminę padėtį grąžinti abiem ministerijoms funkcijas, buvusias iki šių metų liepos, kai Žemės ūkio ministerija skirstė verslinės žvejybos kvotas pagal Aplinkos ministerijos kasmet nustatomus limitus. Verslinės žvejybos įmonių kontrolė irgi liktų Aplinkos ministerijos funkcija. „Man iki šiol neaišku, kaip staiga, klausimo nė nediskutavus Vyriausybėje, kvotų skirstymo funkcija buvo perduota Aplinkos ministerijai“, – stebėjosi R.Šatkauskas.

Tai, kad nėra gerai, kai į vienas rankas patenka ir limitų nustatymas, ir kvotų dalyba, ir kontrolė, pripažino ir T.Virbickas, atstovaujantis meškeriotojų pareiškimą pasirašiusiems žvejams mėgėjams.

Faktai

* Atkuriant verslinės žvejybos sunaikintus Kauno marių žuvų išteklius, šiais metais į Kauno marias Aplinkos ministerija žvejų mėgėjų žuvų ištekliams atkurti skirtomis lėšomis įsigijo ir suleido 2 tonas (arba 10,3 tūkst. vnt.) lydekų jauniklių, 1,2 tonos (arba 60 tūkst. vnt.) sterkų, 1,2 tonos (arba 13,5 tūkst. vnt.) šamų, 1 toną amūrų ir plačiakakčių bei 0,5 tonos lynų.

* 2014 metais meškeriotojų lėšomis planuojama už 2,5 mln. litų įžuvinti daugybę vandens telkinių.

* Su mėgėjų žvejyba susijusiame versle dirba daugiau nei 700 darbuotojų, įmonių apyvarta 2012 metais siekė 187 mln. litų, o jos sumokėjo 48 mln. litų mokesčių.

* Meškeriotojų reikmenis gamina 9 įmonės, importuoja 36, veikia apie 200 mažmeninių parduotuvių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"