TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių rezultatai lenkia planus

2015 11 24 14:24
Didžiausią įtaką geriems rezultatams turėjo Klaipėdos uosto veikla. Susisiekimo ministerijos archyvo nuotrauka.

Statistikos duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės ir akcinės bendrovės pasiekė geresnių rezultatų nei planuota: gautas ikimokestinis pelnas beveik trečdaliu lenkia metų pradžioje numatytus rodiklius.

Uždirbta daugiau nei tikėtasi

„Pasiekti rezultatai itin svarbūs, įvertinant transporto sektoriui didelės įtakos turinčias prekybos su Rusija suvaržymų pasekmes. Nors valstybės valdomų įmonių pelnas, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, kiek sumenko, vis dėlto pelno uždirbta gerokai daugiau nei tikėjomės. Teigiamus rezultatus labiausiai lėmė didžiausių įmonių – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ – sėkmingas darbas“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Transporto sektorių itin stipriai veikia regione kintanti geopolitinė situacija, įvestos abipusės Europos Sąjungos ir Rusijos sankcijos, prekybos ir vežėjų veiklos suvaržymai. Atsižvelgdamos į tarptautinius veiksnius ir galimus pokyčius, Lietuvai pereinant prie naujos valiutos – euro, šiemet šio sektoriaus valstybės valdomos įmonės itin atsargiai prognozavo tikėtinus veiklos rodiklius. Tačiau diversifikuodamos rinkas ir ieškodamos efektyvesnių veiklos būdų, įmonės gerokai amortizavo neigiamą išorinių veiksnių poveikį. Iš tiesų, palyginti su 2014 m., per devynis šių metų mėnesius pelno gauta kiek mažiau nei pernai, tačiau šių metų planą pavyko viršyti beveik trečdaliu – 31,1 proc.

Sėkmingiausi – jūrų ir oro uostai

Didžiausios įtakos geriems valstybės įmonių rezultatams turėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veikla. Pirmieji trys šių metų ketvirčiai tapo sėkmingiausiais visoje Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo istorijoje: šiuo laikotarpiu čia buvo krauta 35,3 mln. t jūrinių krovinių, t. y. 3,6 mln. t, arba 11,5 proc. daugiau nei per 2014 m. 9 mėn. Tokį augimą lėmė gerokai padidėjusi trąšų ir naftos produktų krova. Uždirbta beveik 19 mln. eurų ikimokestinio pelno – 9,2 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Šalies tarptautinius oro uostus valdanti VĮ Lietuvos oro uostai, šiemet sausio-rugsėjo mėn. uždirbusi beveik 2,6 mln. eurų ikimokestinio pelno, planuotą pelno rodiklį viršijo net tris kartus. Palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, šiemet šalies oro uostuose aptarnauta 18,6 proc. daugiau krovinių ir 10,1 proc. daugiau keleivių. Didžiausias keleivių skaičiaus augimas pasiektas Vilniaus oro uoste, o aptarnautų krovinių – Kauno oro uoste. „Ryškus oro uostų veiklos rezultatų šuolis ir aiški jų veiklos specializacija patvirtina, kad sprendimas sujungti visų Lietuvos oro uostų valdymą jį patikint vienai įmonei akivaizdžiai pasiteisino“, – teigia ministras R. Sinkevičius.

Iš viso Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir VĮ „Infostruktūra“ – per pirmus 9 šių metų mėnesius uždirbo beveik 23 mln. eurų ikimokestinio pelno. Tai 22 proc. daugiau nei planuota ir tik 1,3 proc. mažiau nei per atitinkamą 2014 m. laikotarpį. Bendros visų šių įmonių pajamos taip pat viršijo planus – per tris ketvirčius gauta beveik 80 proc. šiais metais planuotų pajamų.

Svarbus „Lietuvos geležinkelių“ indėlis

Geresnių nei planuota rezultatų pasiekė ir visos šešios Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities akcinės bendrovės. Per pirmus 9 šių metų mėnesius uždirbta 11,4 mln. eurų ikimokestinio pelno – 54,4 proc. daugiau nei planuota, tačiau apie 30 proc. mažiau nei per atitinkamą 2014 m. laikotarpį.

Akcinių bendrovių veiklos rezultatui daugiausia įtakos turėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbtas 9,5 mln. eurų pelnas. Tai 34,6 proc. daugiau nei planuota, bet 29,8 proc. mažiau nei per 2014 m. 9 mėn., kai pelnas siekė 13,5 mln. eurų. Šiek tiek sumažėjo pervežimai: šiemet sausio-rugsėjo mėn. pervežta 35,3 mln. tonų krovinių (2,2 proc. mažiau nei per 2014 m. 9 mėn.) ir 3,2 mln. keleivių (7,6 proc. mažiau). Tačiau efektyviau valdydama išteklius, bendrovė sumažino degalų, remonto paslaugų pirkimo, nusidėvėjimo ir kitas sąnaudas.

Baltijos šalyse krovinių vežimą geležinkelių transportu itin paveikė pasikeitę santykiai su Rusija. Per Lietuvą geležinkeliais pervežamų krovinių srautas į Kaliningrado sritį sumenko 18 proc., Estijoje Rusijos naftos ir jos produktų pervežimai geležinkelių transportu sumažėjo beveik 16 proc. Pastebima, kad Rusija tranzitinių krovinių vežimą perorientuoja į savo uostus, mažiau naudodamasi Baltijos šalių sausumos keliais.

Atsvarą šiai tendencijai suteikia Baltarusija, jau keletą pastarųjų metų išliekanti svarbiausia Lietuvos geležinkelių krovinių vežimo rinka. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet krovinių vežimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos išaugo 8,3 proc.

Parengta bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"