TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sustabdė asfalto importą

2010 01 25 0:00
Klaipėdos uoste dėl automobilių pramonės nuosmukio netekus ferolydinių, prarastą krovinių kiekį iš dalies kompensavo asfalto granulės, bet jas importuoti nuo sausio uždrausta.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uoste praėjusį rudenį pasirodęs asfalto granulių krovinys pagerino ekonominius 2009 metų rodiklius, bet naują siuntą sustabdė gamtosaugininkų draudimas.

Praėjusiais metais Vilniaus bendrovė "Femira" pirko ir per Klaipėdos uostą įvežė 200 tūkst. tonų Olandijos įmonėje "Bentum Recykling Centrale" (BRC) perdirbto asfalto granulių, skirtų keliams remontuoti. Tačiau sulaukę gyventojų skundų dėl prie Klaipėdos pilamų asfalto kalnų sujudo gamtosaugininkai. Pradėta aiškintis, ar tai žaliava, atitinkanti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centro (LSPSC) reikalavimus, ar kenksminga atlieka, kurią įvežti įmonė neturi leidimo?

Aplinkos apsaugos agentūra, į kurią kaip į aukščiausią arbitrą kreipėsi Klaipėdos tarnybų aplinkosaugininkai, nusprendė, kad asfalto granulės nepavojingos, bet jos vis tiek yra atliekos. Ir nustatė, kad "asfalto granulės įvežtos nelegaliai". Tolesnius verslo planus atsigabenti dar tiek pat pigios statybinės medžiagos agentūra sustabdė.

Daugumai klaipėdiečių, ypač uosto bendrovių darbuotojams, taip ir liko neaišku, koks čia jovalas: ar tai blogas produktas, kurio negalima krauti uoste ir naudoti Lietuvoje, ar netinkamai įrengtos asfalto saugojimo aikštelės už miesto, ar skirtinga Olandijoje ir Lietuvoje galiojančių įstatymų samprata, kas yra asfalto granulės? Tuo susidomėjo net Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Nori bausti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovybė, apžvelgdama 2009 metų veiklos rezultatus, sausio pradžioje pasidžiaugė, kad sumažėjusį kazachiškų ferolydinių mastą iš dalies kompensavo nauji kroviniai - įvairios statybinės medžiagos, tarp jų ir 200 tūkst. tonų asfalto granulių.

Tačiau niekas nepaminėjo, kiek dėl šio krovinio, vietinių žvyro karjerų savininkams sukrutus dėl gresiančio uždarbio praradimo, uosto kompanijos sau užsikrovė rūpesčių.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAD) Klaipėdos miesto agentūra, dar lapkritį nagrinėjusi krovinio savybes ir olandiškų sertifikatų turinį, įžvelgė "galimus neteisėtus krovimus". Kompanijoms šios įstaigos specialistai pateikė privalomuosius nurodymus "nutraukti teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą ir vežimą, pažeidimus". Kitaip tariant, nutraukti krovos darbus ir atšaukti patvirtintus laivų atvykimo grafikus.

Tačiau apsišarvavusios LSPSC atsakymu, kad Olandijos valstybinės institucijos pateiktas gamybos kontrolės dokumentas tikras, o BRC gaminamas asfalto užpildas atitinka europinius reikalavimus, uosto kompanijos privalomuosius nurodymus apskundė.

Tada KRAD direktorius Andrius Kairys skundus patenkino ir nurodė, kad turi būti pateiktas naujas įpareigojimas - pakoreguoti taršos leidimą, įtraukiant anksčiau nenumatytas krovinių rūšis. Asfalto granulės į krovinių sąrašą buvo įtrauktos.

Tačiau net ir po to agentūros vadovas Romualdas Dužinas reikalavo parinkti asmenis (iš pradžių reikalauta iki sausio 20 dienos, bet uostininkams nepaklūstant terminą pratęsė iki 27 dienos - red.), kuriems turės būti paskirta administracinė nuobauda už atliekų sandėliavimą uoste.

Atliekų nekaupia

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas apgailestauja, kad įvežti į Lietuvą asfalto granules dabar uždrausta. Jis viliasi, kad gamtosaugininkai savo sprendimą peržiūrės. "Gaila, kad krovą sustabdė, nes, mano žiniomis, dar tiek pat planuota šių granulių atsivežti. Uostas krovinį įsileido legaliai. Ir kompanijos krovė teisėtai, jos nekėlė jokio pavojaus aplinkai. O jeigu aplinkosaugininkai dėl ko nors pavėluotai ir susigriebė, jie patys kalti. Poveikis gali būti daromas tik ten, kur ta medžiaga naudojama. Manau, jie pernelyg karštai reagavo į nuorodą, kad tai atliekos. Mes vertiname ekonomiką taip: tona krovinio - tai 4 litai uostui ir 40 litų verslui: krovos, vilkikų kompanijoms, laivų agentams, krovinių transportuotojams. Vadinasi, buvo uždirbta beveik 9 mln. litų ir nuo jų sumokėti mokesčiai valstybei", - aiškino E.Gentvilas.

Paklaustas apie nepasitikėjimą olandiškais krovinio sertifikatais, uosto vadovas sakė manantis, kad olandais nereikėtų abejoti, o aplinkos institucijos tarpusavyje turėtų išsiaiškinti, kam ir kokių dokumentų reikia.

Atliekų tvarkytojomis paverstos uosto krovos kompanijos taip pat piktinasi perdėtu gamtosaugininkų stropumu. "Europoje atliekų tvarkymas griežtai reglamentuojamas. Laivai po Baltijos jūrą pirmyn atgal su atliekomis be dokumentų neplaukioja. Olandai nekraus į laivą atliekų pirkėjui, neturinčiam leidimo savo šalyje tvarkyti atliekas. O jeigu krovė, vadinasi, tai buvo gaminys, kuriam nereikia leidimo. Atliekų uoste nesandėliuojame. Iš asfalto granulių naudos gavo uostas, jos turės ir žmonės, nes tai gera kelių statybinė medžiaga, kurią naudoja kitos šalys. Ir Lietuvoje bus pigiau sutvarkyti žvyrkeliai", - tikino uostininkai.

Neturi statuso

Reaguodamas į straipsnius spaudoje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas panoro sužinoti asfalto granulių likimą. Nors jokio sprendimo, pasak komiteto biuro darbuotojų, priimta nebuvo, galima daryti prielaidą, kad domėjimosi rezultatas bus teigiamas.

Posėdyje kartu su Aplinkos apsaugos agentūros vadovu Raimondu Sakalausku dalyvavęs Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo skyriaus vedėjas Audrius Želvys grįžęs iš Seimo patikino, kad jokio konflikto nėra. Esą spaudoje pasirodžiusi informacija apie milijonines baudas "Femirai" tendencinga.

"Granulės vežamos pagal ES dokumentus kaip "žaliosios atliekos". Patvirtinta, kad tokios atliekos gamtai nepavojingos. Tačiau jos įvežtos nesilaikant reikalavimų, nes įmonė neturi atliekų tvarkytojo statuso", - sakė A.Želvys. O paklaustas, ką dabar "Femirai" daryti su tais asfalto kalnais, jis paaiškino: "Dabar ne sezonas, asfalto niekam nereikia. Nors procedūra atliekų tvarkytojo statusui gauti netrumpa, įmonė, jeigu norės, dokumentus iki sezono pradžios susitvarkys."

Olandiškais dokumentais dabar, atrodo, jau tikima. Bet prieš naudojant asfaltą Lietuvoje dar kartą bus tikrinama jo granulių kokybė. Diskutuojama, ar pakaks tik sužinoti medžiagų sudėtį, ar bus tiriamos ir jų cheminės savybės, nes tai nėra taip parasta ir kainuoja pinigus.

O kaip Vilniuje vertinama KRAD pozicija, kad uostas - atliekų tvarkytojas? "Uostas - tarpinė stotelė, asfalto krova vyko tiesiai iš laivo į vagonus ir sunkvežimius. Atliekų tvarkytojas turi būti jų gavėjas. Bet jei uosto įmonės norėtų sandėliuoti tokius krovinius ilgiau, būtų natūralu, kad atitinkamai ir dokumentus susitvarkytų", - patikino specialistai.

Dabar visiškai neaišku - ar uostininkus baus, kaip to reikalauja Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūra, ar "poveikio priemonės" bus panaikintos? Neatmetama versija, kad nagrinėti uosto krovos specifiką bus patikėta teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"