TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sustabdę traukinius prarastų milijardą

2013 03 27 6:03
Gedimino Gudavičiaus nuotrauka /Dėl eismo apribojimo į tris kompanijas vedančiame kelyje uostas prarastų 3,5 mln. tonų krovinių per metus.

Klaipėdos savivaldybės ultimatyvus sprendimas riboti uosto traukinių eismą ir užtikrinti dviejų namų gyventojams ramybę sukėlė sumaištį dėl valstybei gresiančių milžiniškų nuostolių. Ieškoma būdo, kaip to išvengti.

Klaipėdos savivaldybės administracija praėjusią savaitę informavo Susisiekimo ministeriją, kad nusprendė nebeleisti geležinkelio transporto eismo naktimis uostamiesčio Nemuno gatvėje esančiame geležinkelio ruože. Nuo birželio 1 dienos tarp 22 ir 6 valandos bus draudžiamas traukinių eismas. Taip esą siekiama apsaugoti Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gyventojus nuo naktimis važiuojančių krovininių traukinių keliamo triukšmo ir vibracijos. Ministerija dar nespėjo pareikšti savo nuomonės.

Bet vakar uostamiestyje susirinkę bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), trijų krovos kompanijų, kurių veikla būtų ribojama, Visuomenės sveikatos centro ir savivaldybės atstovai svarstė, kas turėtų finansuoti prieš 13 metų numatytą gyventojų iškeldinimą.

Ginčas dėl planų

Savivaldybės sprendime sakoma, kad traukinių eismas būtų draudžiamas, kol KVJUD neiškeldins dviejų namų gyventojų, kaip numatyta 2011 metais patvirtintame atnaujintame Nemuno gatvės detaliajame plane. "Klaipėdiečiai ne kartą kreipėsi ir į visuomenės sveikatos centrą, Sveikatos apsaugos ministeriją. Tiriant skundų pagrįstumą atlikome matavimus, kurie parodė, kad triukšmas ir vibracija Nemuno gatvėje viršija leistinas normas. Diskutavome su uosto direkcija, krovos kompanijomis, raginome spręsti problemą, imtis priemonių", - nurodė savivaldybės atstovai.

Sulaukę didžiulio rezonanso vakar uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas ir administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasitarime toną sušvelnino. Jie ragino į protokolą sudėstyti kiekvienos šalies įsipareigojimus ir iki birželio 1 dienos pradėti juridinę gyventojų iškeldinimo procedūrą, numatant finansavimo terminus, kad draudimas riboti eismą neįsiteisėtų. Jei toks dokumentas nebūtų parengtas iki tos datos, savivaldybė sprendimo nestabdytų.

Uosto direkcijos atstovai kalbėjo, kad "dešimtmečius žmonės prie geležinkelio gyveno ir nesiskundė", kad triukšmo riba "nesibaigia ties tais namais", kad detaliajame plane numatytos dviejų juostų gatvės nereikia, todėl iškeldinimą galima būtų pakeisti techninėmis kompensacinėmis priemonėmis - triukšmo slopinimo sienelėmis.

Bendrovės "Klaipėdos Smeltė" vadovas Rimantas Juška sakė neišmanantis, kaip akcininkams užsieniečiams paaiškinti Lietuvos valstybės posūkius investuotojų atžvilgiu - kai krantinėms statyti panaudoti 116 mln. litų ir už įrangą sumokėti 120 mln. litų pakimba dėl sustabdyto gatvės rekonstrukcijos projekto ir nesurandamų maždaug  3,5 mln. litų butams išpirkti.

Prarastų pajamas

"Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos vadovas Stasys Gudvalis uostamiesčio valdžiai aiškino, kad nutraukus traukinių eismą, sustabdžius maždaug po 180 vagonų kas naktį 201-ame uosto kelyje, stotyse susidarytų grūstys, prasidėtų prastovos, galop kroviniai pasirinktų kitus uostus ir Klaipėdos įmonės bei "Lietuvos geležinkeliai" prarastų 3,5 mln. tonų krovinių. "Nuostoliai būtų skaičiuojami milijonais. Bet eismo ribojimas įmanomas tik 2 atvejais: kai geležinkelis neatitinka techninių reikalavimų arba kai kyla pavojus eismo saugumui", - Klaipėdos savivaldybės sprendimą analizavo geležinkelių atstovas.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė suprantantis, kad staiga priimtos sankcijos neatsirado iš niekur - problema buvo vilkinta daugybę metų. "Tai vienas būdų, kaip suinteresuotas puses susodinti prie vieno stalo. Šiandien aiškiai sutarėme, kad turi būti parengta reglamentuota veiksmų programa. Nežinau, ar tai tikrai kainuos tik 3,5 mln. litų. Manau, kad visos pusės ketinimų protokole savo galimybes nurodys", - kalbėjo uosto vadovas.

R.Juškos nuomone, gyventojus iškeldinti būtina, kad nestrigtų ne tik "Klaipėdos Smeltės", bet ir baltarusiškas trąšas kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalo bei kompanijos "Bega" verslas. Verslininkai pasirengę prisidėti, jeigu bus apibrėžtos baigtinės paramos ribos. "Gal "Klaipėdos Smeltė" dėl eismo stabdymo nukentėtų mažiausiai. Bet mes teritorijoje teikiame Birių krovinių terminalui vagonų perskirstymo paslaugas. Tai bendrovė, kuri pernai krovė 4 mln. tonų baltarusiškų trąšų. Jeigu iš Baltarusijos pajudėję vagonai strigtų Lietuvos keliuose ir laivai nebūtų laiku pakraunami, krovinys nuplauktų į tas erdves, kurios tik to ir laukia. Į Klaipėdą trąšos atkeliavo iš Ventspilio, jis nukonkuruotas. Bet geležinkelių eismo stabdymas - tik viena problema. Nesubalansuoti sprendimai neleidžia įgyvendinti ir mūsų konteinerių paskirstymo centro projekto sprendinių pagal tą patį detalųjį planą, pagal kurį numatyta iškelti gyventojus. Tik mes savo darbus darome, o savivaldybė ir uosto direkcija nepadarė to, ką turėjo atlikti", - kalbėjo R.Juška. Anot jo, "Klaipėdos Smeltės" planas per 7 metus padidinti konteinerių apyvartą nuo 130 tūkst. iki 750 tūkst. konteinerių, valstybei per verslo pajamas ir mokesčius galėtų duoti per 2 mlrd. litų naudos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"