TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sutarta dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje

2016 10 11 11:46
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge žemės ūkio ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metais. 

Šis susitarimas, grindžiamas mokslininkų rekomendacijomis ir parengiamuoju darbu regioniniame BALTFISH formate, siekia pagrindinio ES bendrosios žuvininkystės politikos tikslo – užtikrinti tausią žvejybą.

Šiemet sprendimas pirmą kartą buvo priimamas vadovaujantis liepos mėnesį įsigaliojusiu daugiamečiu Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planu, kuris nustato šių komerciškai reikšmingiausių Baltijos jūros išteklių žvejybos galimybių nustatymo taisykles.

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslininkų vertinimas atskleidė, kad didžiosios daugumos pelaginių žuvų išteklių būklė yra gera ir todėl jų kvotos gali būti didinamos. Taigi jau penktus metus iš eilės strimelių centrinėje Baltijos jūros dalyje žvejybos kvota bus didinama – kitąmet žvejai galės jų sugauti 8 proc. daugiau.

Nors mokslininkai rekomendavo šprotų žvejybą didinti net 40 proc., tačiau valstybės narės, siekdamos žvejybos stabilumo ir pusiausvyros tarp atskirų išteklių, sutarė dėl nuosaikesnio kvotos didinimo – 29 proc. Tokį sprendimą palaikė ir Baltijos jūros patariamoji taryba, vienijanti žvejybos sektoriaus ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus.

Lašišų kvotos pagrindiniame Baltijos jūros baseine bus paliktos 2016 m. lygio, kad būtų geriau apsaugoti atsigaunantys šių vertingų žuvų ištekliai.

Karščiausios diskusijos vyko dėl rytinių ir vakarinių Baltijos jūros menkių išteklių būklės ir žvejybos perspektyvų. Deja, jau trečius metus iš eilės mokslininkai negalėjo pateikti išsamaus rytinių menkių išteklių vertinimo, tad vadovaudamiesi atsargumo principu, žvejybos galimybes siūlė mažinti beveik 40 proc. Vengiant didelio kvotų svyravimo ir atsižvelgiant į tam tikrus šių išteklių atsigavimą rodančius ženklus, sutarta menkių rytinėje Baltijos jūros dalyje žvejybos kvotą mažinti 25 proc. Tokia kvota leis Lietuvos žvejams išlaikyti dabartines pastaraisiais metais atsigaunančios menkių žvejybos apimtis.

Vakarinių menkių padėtis yra žymiai sudėtingesnė – ištekliaus biomasė yra rekordiškai maža, jūroje beveik neaptinkama ją papildyti galinčių žuvų jauniklių, o žvejyba gerokai viršija tvarų lygį. Atsižvelgdami į tai, ministrai sutarė imtis ryžtingų veiksmų: vakarinių menkių žvejybos kvotą 2017 m. sumažinti 56 proc. ir pritaikyti papildomas priemones ištekliui atkurti (drausti žvejybą vasario-kovo mėn. vykstančio menkių neršto metu, riboti mėgėjų per dieną sugaunamą žuvų kiekį).

Lietuvai tenkančios žvejybos galimybės 2017 metais: šprotai – 13061 t; strimelės (centrinėje Baltijos jūros dalyje) – 5580 t; menkės (rytinėje Baltijos jūros dalyje) – 1736 t; menkės (vakarinėje Baltijos jūros dalyje) – 131 t; lašišos (pagrindiniame Baltijos jūros baseine) – 1486 vnt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"