TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sutaupyta dalis pajamų - atlyginimas sau

2014 01 17 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dažnas gyventojas greičiausiai neįmanomu uždaviniu pavadintų specialistų patarimus sukaupti pinigų rezervą juodai dienai arba paskolai grąžinti, taip pat taupyti numatytiems tikslams bei nepamiršti savarankiškai atsidėti lėšų senatvei. Bet taupymo galima save išmokyti.

Modestas Plakys, banko “Nordea“ privačios bankininkystės vadovas, įsitikinęs, kad finansų disciplina būtina net ir gaunant mažas pajamas. Jis LŽ teigė, kad sutaupyti gali kiekvienas, ir tai geriausiai įrodo dažnas šalies pensininkas. Nors mažai uždirbantiems atsidėti lėšų ateičiai sudėtingiau, jiems ypač svarbu turėti finansinį planą, kad išvengtų beatodairiško skolinimosi.

- Anksčiau jauni žmonės būstą ir automobilį įsigydavo už savo lėšas, o dabar skolinasi pirkdami ne tik brangų nekilnojamąjį turtą, bet išsimokėtinai perka ir buitinę techniką, ir mobiliuosius telefonus. Ar nebemokame gyventi pagal savo kišenę?

- Daugelis žmonių Lietuvoje įsivaizduoja, kad nekilnojamasis turtas yra pagrindinė vertybė, net jeigu įsigytas už paskolą. Toks požiūris šiek tiek ydingas. Todėl manau, kad centrinio banko nustatytos atsakingo skolinimo taisyklės – reikalavimas turėti 15 proc. paskolos dydžio siekiantį pradinį įnašą - yra labai teisingos. Tai jaunam žmogui tampa pirmąja motyvacija kiekvieną mėnesį atsidėti pinigų. Vadinasi, jis pradeda gyventi taupiai dar prieš paimdamas paskolą.

Mes nemąstome apie ateitį, mums rūpi „čia ir dabar“. Geriau pasiskolinti ir turėti dabar, nei taupyti metus ir galbūt įsigyti naujesnį daiktą ir niekam nebūti skolingam.

- Nemažai skaitytojų šnekas apie taupymą palydi replika: „Aš vos pragyvenu, o man dar siūlo atsidėti pinigų.“ Ar bet kokiu atveju galima taupyti?

- Jeigu žmogus negali atsidėti lėšų kiekvieną mėnesį, tai gali daryti bent kartą per ketvirtį ar pusmetį. Tiesiog reikia disciplinos skaičiuojant savo išlaidas. Visada siūlau pažiūrėti į geriausiai taupančius žmones – pensininkus. Jie taupo galbūt iš nepritekliaus ir sunkaus gyvenimo, bet vis dėlto sugeba susitaupyti. Kaip tada pasiteisinti jaunam žmogui, kuris daug uždirba? Iš tiesų pradėti taupyti yra labai sunku. Tačiau visada reikia prisiminti, jog atidedamos lėšos - tai užmokestis sau už tai, kad mėnesį pavyko pragyventi protingai ir neišleisti visų lėšų. Patirtis rodo, kad pavykus išlaikyti discipliną metus vėliau taupyti jau norisi, nes sutaupyta suma tampa apčiuopiama.

- Tačiau kaip atsidėti lėšų žmogui, kai uždarbis minimalus, ir jis dar turi išlaikyti šeimą?

- Pradėti taupyti reikia nors ir nuo nedidelių sumų - 10-100 litų per mėnesį. Atidėdami po 50 litų, po metų jau turėsite 600 litų Kalėdų dovanoms pirkti, ir per šventes tam nereikės išleisti didelės dalies atlyginimo.

Tačiau skirti lėšų taupymui reikia pirmą, o ne paskutinę atlyginimo dieną. Žinoma, paprasčiausia kaltinti darbdavį, mokantį mažą atlyginimą, ir valstybės lupamus didelius mokesčius. Tačiau įdomu, kas nutiks, jeigu, kaip žadama, išlaidos už šildymą gruodžio mėnesį bus 30 proc. mažesnės – kažin kiek mažesnę sąskaitą gavusių žmonių sutaupytus pinigus perves į taupomąją sąskaitą ir, pavyzdžiui, šį rezervą panaudos kitą šaltą mėnesį. Ar tuojau pat išleis?

- Kaip nuspręsti, kokią sumą iš algos pervesti į taupomąją sąskaitą, norint rezultato ir pernelyg nevaržant savęs, kad mėnesio gale netektų siekti santaupų lėšų ir griauti disciplinos?

- Tai labai priklauso nuo žmogaus pajamų. Vienam atrodo, kad atidėti 10 proc. atlyginimo yra labai daug, kitam net ir taupyti 30 proc. atlyginimo atrodo normalu. Kai pajamos mažos, ši suma gali tesiekti 3-5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, tačiau vėliau turi didėti. Jeigu iš pradžių siekiamybė - atsidėti 10 proc. atlygio, vėliau ši suma turi didėti bent iki 30 proc. gaunamo atlyginimo.

- Dažnai ekonomistai siūlo užsirašyti visas mėnesio išlaidas ir jas išanalizuoti: kam išleista daugiausia, kurios išlaidos nebūtinos, kurioje srityje susiveržti diržą. Ką daryti, kad tos išvados kitą mėnesį duotų rezultatų?

- Analizuoti savo finansus būtina. Jei negaliu tam skirti daug laiko ir analizuoti detaliai, stengiuosi sudaryti bent stambias išlaidų grupes. Be to, stebėti savo išlaidas būtina 3-6 mėnesius, kad pamatytum, ar kas nors keičiasi. Vieno mėnesio išlaidų analizė yra veikiau žaidimas. Tam, kad išlaidų išrašas duotų rezultatų, pirmiausia reikia kelti savo finansinius tikslus. Jeigu jie nėra tokie svarbūs kaip laisvalaikio ar pramogų išlaidos, vadinasi, reikia ieškoti svarbesnių tikslų, pavyzdžiui, vaikų išsilavinimas, studijos, pradinis paskolos įnašas ir pan.

- Ar taupyti lengviau turint konkretų tikslą?

- Taip. Finansinių tikslų įvardijimas sau kartais atrodo kaip teorinis dalykas, tačiau jis veikia ir praktikoje. Rekomenduočiau užsirašyti, ko jums reikia 2014 metais – būsto, naujos rankinės, naujo automobilio ar pan., o greta šių tikslų pasižymėti kainas. Tuomet labai aišku, kiek lėšų iš gaunamų pajamų reikia paskirstyti kiekvienam tikslui pasiekti. Reikėtų numatyti trumpalaikius – vienų ir trejų metų – tikslus, taip pat stengtis planuoti ateitį bent dešimčiai metų.

Žinoma, jei turėsime popieriaus lape surašytus skaičius, bet nesiimsime jokių veiksmų, niekas nepasikeis. Aš pats taikau štai tokį metodą: internetinėje bankininkystėje taupomosios sąskaitos numerį pervadinu į tikslą ir pinigų sumą, kurios reikia jam pasiekti. Pakeisti pavadinimą užtrunka vos 15 sekundžių, tačiau kiekvieną kartą, kai pervedu pinigus į taupomąją sąskaitą, aiškiai matau, kad lėšų tikslui pasiekti vis dar trūksta, ir ši mintis neapleidžia.

- Kaip atsikratyti pagundos išsiimti dalį santaupų naujiems norams įgyvendinti?

- Užuot pervedus pinigus į taupomąją kasą, galima dėti terminuotuosius indėlius po 100 litų – pavyzdžiui, pasirašyti vienų metų sutartį, nepriklausomai nuo taikomų palūkanų. Juk esminis dalykas yra ne tai, kiek uždirbau iš palūkanų, o ar pavyko per metus išsaugoti tuos 100 litų. Jei norėsis atsiimti pinigus iš indėlio, reikės nutraukti sutartį, o juk nenorėsite netekti kad ir nedidelių palūkanų. Taip atsiranda disciplina. Taip pat svarbu, kad kaupiami pinigai būtų atskirti nuo mokėjimo kortelės sąskaitos.

- Ar pastebėjote, kad sutaupius solidesnę sumą keičiasi gyventojų finansiniai planai?

- Sukauptos sumos žmogui tikrai nesinori išleisti, o vertybių skalėje tam tikri daiktai praranda prasmę, nes pinigai jiems buvo kaupiami vienus ar dvejus metus. Ypač tiems žmonėms, kurie paėmę paskolas, netikėtai kyla minčių sutaupytais pinigais verčiau padengti dalį paskolos, nei ką nors pirkti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"