TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sutaupyta šiluma išleidžiama pro langus

2012 02 28 8:21

Pagal daugiabučių renovavimo programą senus pastatus apšiltinę gyventojai gali tik spėlioti, kiek iš tiesų šilumos energijos padeda sutaupyti jų įdėtos lėšos. Valstybės paramos pinigai bendrijoms išmokami nepateikus jokių energijos taupymo įrodymų, nors deklaruojamas šio proceso siekis - taupyti energiją.

Oficialiai teigiama, jog dauguma renovuotų daugiabučių neva sutaupo daugiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

Šie skaičiai laužti iš piršto, todėl kelia abejonių ne tik mokslininkams, bet ir renovavimo darbus atliekantiems statybininkams. Mat iš tiesų jie nėra ir negali būti pagrįsti - niekas tiksliai nežino, kiek šilumos energijos sulaiko atnaujintas namas. Gal jis tebėra kiauras kaip rėtis, nors ir pastorintomis sienomis? O jeigu name tapo taip šilčiau, kad žiemą radiatorių perkaitintą butą tenka vėdinti atidarius langus, kokia iš to nauda daugiabutį renovavusiems gyventojams ir kiek energijos "sutaupo" valstybė?

Butuose žiemą karšta

Prieš penkerius metus renovuoto sostinės Žirmūnų g. 103 daugiabučio gyventojai džiaugiasi pagražėjusia aplinka, estetiniu namo vaizdu, tačiau ryškaus šilumos sutaupymo nejaučia. Šio daugiabučio savininkų bendrijos buvusi pirmininkė Klementina Aldona Jasinskienė LŽ pasakojo, kad butuose dabar tiesiog šilčiau, bet reguliuoti temperatūros kiekviename būste, taigi taupyti gaunamą šilumą, nėra galimybių. "Ko nors ypatingo nepasiekėme. Tik dabar butuose aukštesnė temperatūra, negu buvo iki renovacijos. Anksčiau būdavo 18-19 laipsnių šilumos, dabar - 23-24 laipsniai", - kalbėjo renovacijos iniciatorė.

Šiame daugiabutyje galima reguliuoti bendrą namo temperatūrą, tačiau kiekviename bute nusistatyti ją tokią, kokios norima, nėra galimybių. Tad kai kuriems gyventojams žiemą šiluma tampa nepakeliama. K.A.Jasinskienė sakė, kad žmonės, kuriems per karšta žiemą, atsidaro langus ir vėdina butus.

Buvusi bendrijos pirmininkė teigė, jog renovavus daugiabutį už šilumą gyventojai moka panašiai tiek pat pinigų, kiek ir prieš jo atnaujinimą. "Gal šiek tiek mažiau išleisdavome anksčiau. Bet vis tiek gerai: namas pagražėjo, žmonių nuotaika pasitaisė. Vis tiek geriau, negu buvo", - guodėsi moteris.

K.A.Jasinskienė abejoja, ar galima objektyviai nustatyti, kiek šis Žirmūnų gatvės daugiabutis po renovacijos sutaupo šilumos energijos - 40 proc., daugiau ar mažiau. "Reikėtų skaičiuoti. Tektų įvertinti, kiek išleisdavome lėšų šilumai iki renovacijos, kiek - po jos. Sąskaitos priklauso ir nuo žiemos. Juk buvo ir šiltesnių žiemų", - svarstė pašnekovė.

Bendrijos pirmininkės niekas neprašė jokių duomenų, rodančių, kiek namas sutaupo šilumos energijos po renovacijos. "Ne ne, niekas jų nereikalavo iki šiol. Iš valstybės gavome 50 proc. išlaidų kompensaciją: 15 proc. iš savivaldybės ir likusią dalį - iš Būsto agentūros", - pasakojo renovuoto namo buvusi bendrijos vadovė.

2006 metų lapkričio pabaigoje šiame daugiabutyje buvo pakeisti butų langai ir balkonų durys, išorinės ir rūsio durys, renovuotas stogas ir cokolinis aukštas, apšiltintos išorinės sienos. Vidutiniam 60 kv. m butui renovacija atsiėjo maždaug 6 tūkst. litų.

Paklaida gali siekti dešimtis procentų

Renovuotų daugiabučių Lietuvoje monitoringą atlikęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentas Giedrius Šiupšinskas mano, kad negalima tiksliai nustatyti, kiek iš tiesų šilumos energijos po apšiltinimo sutaupo gyvenamasis namas. Specialisto nuomone, įmanoma pasakyti tik apytikrius skaičius, be to, tenka pasitikėti projektuotojų ir statybininkų sąžiningumu.

Anot mokslininko, galima kalbėti vien apie tai, kiek renovuotas namas turėtų sutaupyti šilumos energijos. Tai labiau priklauso ne nuo objektyvių tyrimų, o nuo pasitikėjimo teikiamais duomenimis.     

Paprastai tikrinama faktinė namo vidaus temperatūra ir faktinė vidutinė lauko temperatūra prieš renovaciją bei po renovacijos per visą šildymo sezoną ir kiek šiuo laikotarpiu pastatas suvartoja šilumos. Pagal nustatytus faktinius statybų klimatologijos normų rodiklius, vidaus patalpų temperatūra turi būti 18 laipsnių. Šis skaičius įvedamas į specialią kompiuterio programą, kuri apdoroja duomenis ir parodo, kiek šilumos sąnaudų sutaupoma. Tačiau kokia buvo reali vidaus temperatūra name prieš renovaciją - gal 16 laipsnių, o gal 19, pasak mokslininko, neskaičiuojama.

G.Šiupšinskas ištyrė 19 renovuotų pastatų Lietuvoje. Be finansinių, socialinių ir techninių aspektų, tyrė ir energijos sąnaudų šildymui sumažėjimą. Mokslininkas rėmėsi keturiais pagrindiniais šaltiniais: Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros regioninių padalinių, daugiabučių namų bendrijų, šilumos tiekimo įmonių duomenimis bei atliko matavimus viename konkrečiame Vilniaus Architektų g. 91 name, kuriame buvo įdiegta tik viena modernizavimo priemonė - išorinių sienų šiltinimas.

Išmatavęs patalpų vidaus temperatūros ir santykinės drėgmės kitimą, išorinių atitvarų (lango ir sienos) faktinę šiluminę varžą ir šilumos punkto temperatūrinius režimus bei jų kitimą, G.Šiupšinskas padarė išvadą, kad faktinis sutaupymas renovuotame Architektų g. name siekė 40 proc., nors projekte buvo numatyta 55 procentai. Kitaip sakant, gyventojai sumokėjo "už tiek taupymo".

Tačiau docentas nėra tikras ir dėl šio skaičiaus. LŽ paklausus, ar galima be jokių abejonių teigti, kad konkretus namas po renovacijos sutaupo tikrai 40 proc., o ne 35 ar 39 proc. šilumos energijos, mokslininkas nusijuokė. "Šių skaičiavimų vieno procento tikslumu niekada nebūna. Kokia iki renovacijos, tai yra prieš metus ar dvejus, buvo lauko temperatūra, galite sužinoti iš meteorologų. O kokia buvo pastato vidaus temperatūra, dažniausiai nežinote, nes jos niekas niekada nematavo. Todėl tiksliai pasakyti, kiek šilumos sutaupoma renovuotame daugiabutyje, palyginti su tuo pačiu nerenovuotu namu, neįmanoma", - dėstė VGTU docentas.

Tiek, kiek reikia paramai gauti

Šiuo metu valstybė reikalauja, kad renovuotas daugiabutis sutaupytų ne mažiau kaip 40 proc. anksčiau gautos šilumos energijos. Tai pasiekusi pastato savininkų bendrija turi teisę gauti papildomą valstybės paramą - 15 proc. investicijų išlaidų. Toks reikalavimas taikomas visiems renovuojamiems namas, kurie įgyvendina projektus 2009-2013 metais.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Valentinas Petkūnas LŽ tvirtino, kad šiuo metu visų daugiabučių, galinčių pretenduoti į papildomą valstybės paramą, renovavimo darbai visiškai baigti dviejuose objektuose. "Jie pasiekė energinio efektyvumo lygmenį, viršijantį 40 procentų. Objektams išmokėta ir papildoma valstybės parama", - pridūrė BUPA vadovas.  

Jis tvirtino žinąs, kad dar nepasitaikė atvejų, kai po renovacijos specialistai būtų nustatę, jog šilumos energijos sąnaudos "pastorintame" name sumažėjo mažiau kaip 40 proc. ir dėl to bendrija galėjo prarasti teisę gauti valstybės nustatytą papildomą 15 proc. investicijų kompensaciją. Kiek iš viso lėšų numatyta skirti papildomai valstybės paramai - kai kompensuojama 15 proc. investicijų projektams, įgyvendintiems 2009-2013 metais, V.Petkūnas negalėjo pasakyti.

Kompiuteris skaičiuoja pagal normas

VGTU mokslininkas G.Šiupšinskas LŽ pasakojo, kad šiuo metu renovuoti pastatai sertifikuojami pasitelkus specialią kompiuterinę programą. Ji rodo, kiek šilumos energijos pastatas suvartoja esant "norminėms sąlygoms", tačiau kompiuterio normos nebūtinai atitinka tikrovę.

"Faktinės temperatūros niekas į tą programą nesuveda - tik vadinamąją norminę. Atestuotas specialistas į programą įtraukia duomenis apie sienų, langų plotus, tų langų šilumos charakteristikas, planuojamas naudoti medžiagas. Programa parodo, kiek renovuotas pastatas turėtų sutaupyti, o ne kiek realiai sutaupys šilumos energijos", - paaiškino mokslininkas.

BUPA vadovas V.Petkūnas tikino, kad šios įstaigos Kokybės kontrolės skyrius statybos darbų metu kontroliuoja, ar technologija, naudojamos medžiagos ir jų kompleksai atitinka parengtą techninį darbo projektą. "Periodiškai atliekamas pastato energinis sertifikavimas po atnaujinimo - baigus diegti visas projektuose numatytas energinio efektyvumo priemones. Vertinama atnaujinto namo fizinė būklė, techniniai termoizoliaciniai parametrai. Vertinimams taikoma bendra unifikuota skaičiavimo metodika. Procedūras atlieka atestuoti specialistai. Agentūros darbuotojų siektinus kokybinius ir kiekybinius rezultatus, įgyvendinimo eigą ir efektyvumą vertina konkurso tvarka samdomas techninis darbų prižiūrėtojas, o baigus darbus - speciali komisija", - LŽ sakė V.Petkūnas.

G.Šiupšinsko nuomone, kiek konkretus daugiabutis sutaupys šilumos, priklauso nuo darbų prižiūrėtojų, kurie statybos laikotarpiu stebi, kad renovacijos projektas būtų įgyvendintas kuo tiksliau. Tačiau mokslininkas neatmetė prielaidos, jog statybininkai gali pasitaikyti brokdariai, o prižiūrėtojai - nesąžiningi. "Mes, atliekantieji namų rodiklių monitoringą, tiesiog tikime, kad mums pateikti duomenys yra sąžiningi. Juk nematome, kokios kokybės izoliacinės medžiagos buvo sudėtos po tinku, - pripažino mokslininkas. - Žinoma, tai būtų galima patikrinti, jeigu tam būtų skiriama pinigų. Bet, matyt, renovacijos programos organizatoriams tai atrodo nereikalinga."

LŽ jau rašė, kad darbininkai, nors ir prižiūrimi atestuotų specialistų, ne visada nepriekaištingai atlieka darbus, o prižiūrėtojai - sąmoningai ar nesąmoningai - to nepastebi. LŽ kalbinti statybininkai taip pat prisipažino, jog ne visada pavyksta pasiekti renovacijos projekte numatytų tikslų. Todėl vienas atnaujintas daugiabutis gali sutaupyti 60 proc., o kitas - vos 30 proc. ar net mažiau suvartojamos šilumos energijos, nes pastorinus sienas namas lieka nesandarus ir toliau netenka brangios energijos.

VGTU mokslininko G.Šiupšinsko tokie teiginiai nestebina. "Dabar skaičiavimams naudojama kompiuterinė programa nerenovuotame pastate realiai rodo 20-30 proc. ar net didesnį už tikrąjį šilumos suvartojimą, todėl ir rezultatai po modernizacijos gali atrodyti nerealiai įspūdingi", - kalbėjo jis.

Pasak docento, dabartinė modernizuojamų pastatų priežiūros metodika patogi tiems, kurie atlieka renovacijos darbus ir juos prižiūri, bet ne tų darbų užsakovams - daugiabučių gyventojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"