TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sutaupyti milijonai žalotų sveikatą

2007 12 05 0:00
Kaip rezervines atsargas "Klaipėdos energija" laiko sukaupusi kelis tūkstančius tonų itin sieringo mazuto.
Autoriaus nuotrauka

Uostamiesčio taryba, pabranginusi šildymą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, ieško išeičių, kaip amortizuoti kitąmet prognozuojamus AB "Klaipėdos energija" nuostolius. Pasirinkimas nedidelis: taupyti pinigus arba saugoti gyventojų sveikatą.

Vieni Klaipėdos miesto tarybos nariai siūlo šilumą gaminančią ir ją vartotojams tiekiančią bendrovę atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kiti ragina neatnaujinti seniai sukauptų rezervinio kuro atsargų ir prireikus kūrenti turimą sieringą mazutą.

Pirmu atveju pavyktų sutaupyti 2,5 mln. litų, tačiau dėl to nukentėtų miesto biudžetas. Todėl tas variantas greičiausiai bus atmestas. Antru atveju būtų sutaupyta apie 17 mln. litų, tad šis pasiūlymas, nors ir nukentėtų miestiečių sveikata, tarybai labai patrauklus.

Atsargas būtina pakeisti

Kiekviena šalies katilinė privalo laikyti sukaupusi kuro atsargų, kurių užtektų vieną patį šalčiausią mėnesį viešojo sektoriaus saugumui užtikrinti. Tokių atsargų yra sukaupusi ir "Klaipėdos energija". Artimiausiu metu įmonė jas turėtų atnaujinti, nes dabar sieros kiekis rezervuaruose laikomame mazute sudaro apie 2 proc., o naudojamo kuro sieringumą reikalaujama mažinti. Tačiau mažiau sieringam mazutui pirkti tektų ieškoti apie 17 mln. litų.

Būtent šią sumą ir siekia sutaupyti Klaipėdos miesto tarybos nariai. Jie ragina bendrovę kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad toji leistų neatnaujinti privalomų mazuto atsargų mažiau sieringomis.

Sumaišyti ar parduoti?

Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios griežtesni aplinkos taršos reikalavimai. Didelėms šiluminėms katilinėms bus leidžiama į aplinką išmesti tik 400 mg sieros dvideginio vienam kubiniam metrui, dabar - 1700 mg sieros dvideginio kubiniam metrui.

Dauguma šilumą gaminančių Lietuvos bendrovių turi sukaupusios rezervinių mazuto atsargų, kuriose leistinas sieros kiekis vis dar sudaro apie 2 procentus. Tačiau nuo kitų metų pagal Europos Komisijos direktyvas įmonės galės kūrenti tik tokį mazutą, kuriame bus iki 1 proc. sieros. Deja, koncernas "Mažeikių nafta" jo negamina. Tokios rūšies, t. y. švaresnis, kuras apie 30 proc. brangesnis nei dabar sukauptas įmonių rezervinėse talpyklose.

Pasak "Klaipėdos energijos" generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Kregždžio, švaresnio mazuto tektų atsigabenti iš Kazachstano.

"Dabar pagrindinis mūsų kuras - gamtinės dujos. Tačiau kaip rezervą laikome mazutą, kurį pirkome prieš kelerius metus. Aišku, jei būtų ribojamas dujų tiekimas ar kiltų kokia nors kita ekstremali situacija, degintume dabar sukauptas atsargas, - LŽ aiškino J.Kregždys. - Tačiau kol tokio poreikio nėra, privalome vykdyti reikalavimus ir pakeisti atsargas. Vienas variantų būtų tą mazutą parduoti šalims, kuriose jį deginti galima, o patiems pirkti brangesnio, bet turinčio mažiau sieros. Kita galimybė būtų sieringą mazutą maišyti su gamtinėmis dujomis ir taip sumažinti pavojingo sieros dvideginio išmetimą į atmosferą."

Panašios nuostatos laikosi ir Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas. "Nors aplinkosaugos reikalavimai griežtėja, niekas to sieringo mazuto nepuola deginti, - LŽ sakė V.Krušinskas. - Žinia, tos atsargos būtų naudojamos ekstremaliomis sąlygomis ir trumpą laiką. Tad aplinkos tarša nebūtų labai didelė. Šiaip ar taip, pakeisti atsargas būtina. Vieni perka suskystintas dujas, kiti - krosnių kurą."

Nuostoliai užprogramuoti

Nuo kitų metų klaipėdiečiams šiluma pabrangs 26,1 proc. - vienos šilumos kilovatvalandės kaina padidinta iki 15,94 cento.

Tačiau "Klaipėdos energija" ir šiemet neišvengs nuostolių. Jie, preliminariais duomenimis, sieks 5,7 mln. litų. Tai lėmė padidėjusios ir nuo ateinančių metų dar didėsiančius dujų kainos. Jei 2008-aisiais Lietuvai tiekiamų dujų kaina pakils 30 proc., tikėtina, kad bendrovės nuostoliai sieks net 15 mln. litų. Ši įmonė gamina ir tiekia šilumą bei karštą vandenį Klaipėdos ir Gargždų miestams. Pagrindinė "Klaipėdos energijos" akcininkė, valdanti 75 proc. bendrovės kapitalo, yra uostamiesčio savivaldybės taryba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"