TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Suvirintojų trūkumą mažins robotai

2016 07 08 6:00
Šiais metais Vakarų Baltijos laivų statykloje planuojama sumontuoti naujas robotizuotas sekcijų suvirinimo linijas. Vidos Bortelienės nuotraukos

Laivų statybos ir remonto pramonė Klaipėdos uoste išryškina europinės darbo kokybės konkurencingumą, todėl įmonių savininkai pasiryžę šią veiklos kryptį stiprinti pažangia technika, o darbuotojus išlaikyti didesnėmis algomis.

Vakarų laivų gamyklą (VLG) valdantis didžiausias estų pramonės koncernas „BLRT Grupp“, birželį paskelbęs patvirtintus 2015 metų rezultatus, pranešė Klaipėdai teikiantis investicijų prioritetą. Koncernui priklauso dešimtys įmonių 6 valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Suomijoje. Iš trijų laivų gamyklų didžiausia jų veikia Klaipėdoje.

Prasti metai

„BLRT Grupp“ pranešime skelbiama, kad 2015 metais pardavimo apyvarta smuktelėjo, palyginti su 2014 metais, 15 proc. – iki 353 mln. eurų. Eksporto paslaugų dalis viršijo 81 proc., o pelnas prieš apmokestinimą sudarė 8,5 mln. eurų.

„Kritusios naftos kainos, metalurgijos pramonės krizė, nestabili ekonominė situacija visame pasaulyje per tikslines rinkas stipriai paveikė tiek koncerno įmonių veiklą, tiek 2015 metų rezultatus. Tai atspindi sumažėjusi apyvarta. Nepaisydamas to, koncernas praėjusius metus baigė pelningai“, – nurodė „BLRT Grupp“ valdybos pirmininkė Veronika Ivanovskaja.

Mažesnis darbų užsakymų kiekis ir neigiama kainų dinamika privertė sutelkti dėmesį, kaip didinti gamybos efektyvumą. Koncerno vadovybei esą skubiai ir lanksčiai teko reaguoti į rinkos konjunktūros permainas.Tai padėję išsaugoti konkurencingumą.

V. Ivanovskaja pažymėjo, kad investicijų programa veiklai plėsti bus tęsiama. Laivų remonto veiklai Lietuvoje, Klaipėdos uoste, įsigytas didelis dokas, leisiantis čia pakelti „Panamax“ laivus. Taip pat numatyta plėtoti laivų remonto gamyklą Suomijoje. Estijoje aktyviai tęsiamas įgyvendinti nekilnojamojo turto projektas Noblesnera kvartale Taline. Tai buvusios uosto pramoninės teritorijos prie senamiesčio konversija į gyvenamąjį rajoną ir pramogų centrą.

Laivų statybos ir remonto verslas labiausiai kenčia nuo darbo jėgos trūkumo, todėl daug investicijų numatyta į žmones keičiančią techniką.

Didžiausia investicija

VLG plėtrai Juodkalnijos Adrijos laivų statykloje įsigytas dokas į Klaipėdą bus pristatytas 2018 metais, kai tik leis jį atplukdyti pagilinta Malkų įlanka. Ir tai bus didžiausias dokas Baltijos regione.

Šiuo metu estų laivų įmonėse yra 8 laivų remonto dokai. „BLRT Grupp“ laivų įmonių direktorių tarybos pirmininkas Igoris Kondas koncerno pranešime teigia, kad dabar didžiausi laivai remontuojami Suomijos Turku laivų statyklos sausajame doke, kuris didžiausias Šiaurės Europoje. Po pusantrų metų tokia galimybė laivų savininkams atsiras ir Klaipėdoje. Į VLG infrastruktūros ir kitus projektus „BLRT Grupp“ planuoja per kelerius metus investuoti 100 mln. eurų, iš jų pirmajame, doko pastatymo etape, – 40 mln. eurų. Estai pažymi, kad doko projektas – dvišalis, vykdomas kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri 2015 metais atkreipė dėmesį į VLG gamybos ir kitų Malkų įlankos įmonių krovos perspektyvą.

VLG siekia darbo jėgą keisti automatais ir robotais.

Kaip tik todėl pasigirsta nuogąstavimų, ar šiuos investicinius planus atitiks uosto įsipareigojimai, tiksliau – ar sklandžiai vyks hidrotechninių statybų rangovų parinkimo konkursai ir darbai nevėluos.

Ir nuogąstavimai pagrįsti, nesklandumų jau esama. Nors „Valstybės žinios“ buvo paskelbusios, kad viena didžiausių Latvijos kelių ir tiltų statybos įmonių „Latvijas tilti“, veikianti kartu su „Kamineros“ grupei priklausančia statybų bendrove „Borta“, už 11,732 mln. eurų turėtų atlikti Klaipėdos uoste esančios Malkų įlankos gilinimo darbus, tačiau konkurso rezultatai anuliuoti ir birželio 22 dieną viešasis pirkimas paskelbtas iš naujo.

VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika „Lietuvos žinioms“ sakė, kad tokia situacija kelia nerimą. „Įmonė pradėjo didžiulę ilgalaikę investicijų programą, įsigijo plaukiojantį doką, kurio pastatymo terminai glaudžiai susiję su įmonės įsipareigojimais partneriams ir darbų užsakovams. Taigi bet koks Malkų įlankos gilinimo bei krantinių rekonstrukcijos terminų perkėlimas turi mūsų veiklai rimtą neigiamą įtaką“, – kalbėjo A. Šileika.

VLG plėtrai įsigytas dokas į Klaipėdą bus pristatytas 2018 metais, kai tik leis jį atplukdyti pagilinta Malkų įlanka - tai bus didžiausias dokas Baltijos regione.

Ketvirtoji revoliucija

Pasak A. Šileikos, VLG šiemet tikisi tokių pat rezultatų kaip pernai. „Manau, kad numatytus tikslus pavyks pasiekti, nes laivų remonto ir laivų statybos užsakymų portfeliai pilni. Šiek tiek sunkiau sekasi metalo konstrukcijų gamybos ir apdirbimo veikla. Tam įtakos turi pasaulinės ekonomikos sąstingis, žemos naftos ir dujų kainos. Rinkose, kuriose mes dirbame, vis dar daug neapibrėžtumo, be to, geopolitinė situacija yra įtempta. Pastaruoju metu laivų remonto įmonė labiausiai orientuojama į laivų modernizacijos ir konversijos projektus. Tai strateginė kryptis, didinanti mūsų kompetentingumą ir generuojanti didesnes pajamas nei paprasti laivų remonto darbai. Be to, rinkoje pastebima modernizacijos projektų augimo tendencija. Tai susiję su Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) VI priedo papildymu, reglamentuojančiu azoto oksido išmetimų mažinimą. O laivų statyboje dominuoja kruizinių laivų statybos užsakymai. Gaminame blokus kruiziniams laivams, kurie siunčiami į Suomiją, Vokietiją. Taip pat laivų statykla nuolat papildo užsakymų portfelį žuvivaisos kompleksų (baržų) statybos projektais. Pasirašėme sutartį kelto korpuso statybai. Tikimės šiemet gauti užsakymą ir laivo „iki rakto“ statybai“, – pasakojo A. Šileika.

Kadangi Klaipėdoje aktuali SGD tematika, laivų remontininkai taip pat siekia įsitraukti į šią sritį. Komercinės SGD energijos panaudojimo galimybės tampa aktualios naujų laivų statyboje bei įgyvendinant laivų konversijos projektus.

Suvirintojus keis robotai

Pati opiausia problema laivų remonto pramonei – parengtų darbuotojų išvažiavimas į užsienio įmones, dažniausiai – į Norvegijos laivų statyklas. Todėl VLG siekia darbo jėgą keisti automatais ir robotais. Tokia praktika jau taikoma „BLRT Grupp“ įmonėje Taline.

„Mūsų strategija susijusi su ketvirtąja pramonės revoliucija. Tam numatytos didžiulės investicijos į naujas technologijas bei įrenginius. Šiais metais Vakarų Baltijos laivų statykloje planuojama sumontuoti naujas robotizuotas sekcijų suvirinimo linijas. Visa tai padidins darbo našumą ir iš dalies padės mažinti darbuotojų trūkumą. Šiais metais 6–7 proc. didėja atlyginimai mūsų darbininkams. Tokį patį algų kėlimą numatome ir kitais metais. Tikimės, kad tai pagelbės išlaikyti turimą darbo jėgą ir sugrąžins išvykusią. Žinoma, neišvengsime ir įvežtinės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Tikimės, kad artimiausiu metu bus priimti visi teisės aktai, trumpinantys tiek leidimų gyventi, tiek ir leidimų dirbti išdavimą. Be to, tęsiame bendradarbiavimą su Lietuvos darbo birža bei Klaipėdos statybininkų ir laivų remontininkų mokykla. Auginame naują kartą, padedame rengti laivų korpusų surinkėjus bei suvirintojus, priimdami į praktiką suteikiame jiems galimybę mokytis iš mūsų profesionalų. Visais įmanomais būdais skatiname pameistrystę ir tikimės teigiamų pokyčių šioje srityje“, – Klaipėdos laivų verslo perspektyvą nubrėžė didžiausios uosto ir viso regiono įmonės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"