TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Svajonių namus išrenka bankai

2009 06 05 0:00
Smulkūs vietiniai investuotojai įsigyja nedidelius būstus, kuriuos "įdarbina", t. y. nuomoja ir gauna pajamų.
LŽ archyvo nuotrauka

Komerciniai bankai padeda savo finansuotoms statybų bendrovėms parduoti nekilnojamojo turto objektus - juos įsigyjantiems gyventojams būsto paskolos teikiamos palankesnėmis sąlygomis. Tai šiek tiek pagyvina rinką, tačiau lengviau gauti kreditą vis dar - tik iliuzija.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gausu naujai pastatytų ar dar statomų nenupirktų objektų, kurie yra didelis galvos skausmas juos pastačiusiems verslininkams ir kreditus statyboms suteikusiems bankams. Tad statytojai ir bankai viešai skelbiasi esantys partneriai. Tačiau apie savo namus svajojantiems ir šiuo metu turintiems galimybių juos įsigyti gyventojams trūksta palankesnių būsto paskolų išdavimo sąlygų.

Remiantis ekspertų įžvalgomis, verslo ir bankų partnerystė slepia didesnės verslo klientų paskolų rizikos perkėlimą ant privačių klientų pečių. Dažnu atveju pats bankas nustato ir konkrečią palankesnėmis kreditavimo sąlygomis parduodamo NT objekto kainą.

Svajonių namai iš sąrašo.

Bankai jau tikina juntantys tam tikrą pagyvėjimą nekilnojamojo turto rinkoje, ypač kai kalbama apie jų finansuojamus projektus.

"Specialios sąlygos, kurias balandį pasiūlėme klientams, perkantiems būstą iš banko finansuojamų nekilnojamojo turto plėtros partnerių, sulaukė nemažo susidomėjimo. Klientus domina ir mažesnės nei anksčiau nekilnojamojo turto kainos, didelis būsto pasirinkimas ir patrauklios banko pasiūlytos kreditavimo sąlygos", - teigia AB "Swedbank" Lietuvoje Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak jos, nors metų pradžioje būsto paskolų paklausa buvo sumažėjusi, pastaruoju metu pageidaujančiųjų įsigyti būstą iš šio banko partnerių padaugėjo - kiekvieną mėnesį sulaukiama keliasdešimties susidomėjusių klientų. Tuo metu ketinantiesiems įsigyti būstą ne iš banko rekomenduojamų NT partnerių sąrašo siūlomos įprastos būsto paskolos sąlygos, t. y. didesnė paskolos marža, trumpesnis paskolos grąžinimo laikotarpis, mažesnė kredito suma, jokių papildomų nuolaidų ir pan.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas LŽ sakė, kad į SEB banko rekomenduojamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą šiuo metu įtraukti 69 banko finansuojami projektai.

"Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius SEB bankas sudarė beveik pusę tūkstančio kreditavimo sutarčių nekilnojamajam turtui įsigyti. Dešimtadalis šių kreditų išduoti nekilnojamajam turtui įsigyti tuose objektuose, kurių statybas kreditavo SEB bankas. Pagal suteiktas kreditų sumas tai sudaro apie 20 proc. visų per šį laikotarpį išduotų paskolų", - teigia J.Murauskas.

Pasak jo, šiuo metu NT pardavimo rinkos rodikliai stabilūs ir didelių nuosmukių ar šuolių nepastebima. "Per 2009 metų sausio-balandžio mėnesius kreditų, suteiktų nekilnojamajam turtui įsigyti objektuose, kurių statybas finansavo SEB bankas, skaičius nuo bendro naujų kreditų portfelio išlieka tolygus, tačiau matoma tendencija, kad klientai labai palankiai reaguoja į specialius pasiūlymus ir neretam palankios būsto kreditavimo sąlygos yra svarbus argumentas priimant sprendimą pirkti būstą", - pažymėjo jis.

LŽ pakalbinti bankų atstovai teigė, kad bankų finansuojamų NT objektų, kuriuose siūloma įsigyti NT palankesnėmis sąlygomis, kainas nustato pati statybų bendrovė, o bankai siūlo klientams palankesnes kreditavimo sąlygas, jeigu jie ketina būstą įsigyti ne už savo asmenines, o skolintas lėšas.

Bankai randa išeičių

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė Dalia Bardauskienė LŽ sakė, kad bankai visada buvo vieni svarbiausių rinkos žaidėjų ir darė jai įtaką, nes dauguma būstų perkama imant iš banko paskolą. "Šiuo atveju tai jau aktyvus žengimas į rinką eliminuojant projekto plėtotojus, kai atskiriems projektams teikiami prioritetai taikant palankesnes sąlygas - mažesnes palūkanas ar kitus pranašumus. Tai paskatins kai kurių segmentų ir projektų pagyvėjimą, ypač jei anksčiau pirkėjai negalėjo gauti paskolų dėl griežtesnių reikalavimų ar didesnių palūkanų", - teigė D.Bardauskienė.

Paklausta, kokie yra bankų ir statybų įmonių bendradarbiavimo pranašumai ir trūkumai, pašnekovė teigiamai įvertino tai, kad būstas tapo prieinamesnis. "Projektai nėra vienetiniai - kartais tai dauguma to banko finansuotų projektų. Vartotojui suteikiama galimybė rinktis. Kaip trūkumą galima įvardyti tam tikrą konkurencinės aplinkos įtaką. Pavyzdžiui, yra du statybos kokybe, vieta ir kitais parametrais identiški projektai, tačiau butų kainos juose skiriasi, nes vienam projektui taikomos išskirtinės banko sąlygos, o kitam - ne, nes galbūt pastarojo projekto statybą finansavo kitas bankas. Būsto pirkėjas taip pat yra "pririšamas" prie konkretaus banko, kuris gali iškelti ir papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, pervesti savo atlyginimą būtent į jame esančią sąskaitą, papildomai apsidrausti jam priimtinoje draudimo bendrovėje ir pan.", - dėsto D.Bardauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kartais bankai nesuteikia leidimo NT plėtotojams prekiauti turtu už jų pageidaujamą ir su pirkėju suderėtą mažesnę kainą, nes toks draudimas yra numatytas banko ir NT plėtotojo tarpusavio sutartyje. Tai, pasak pašnekovės, akivaizdžiai parodo, kad projekto sumanytojas yra eliminuotas.

Klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius LŽ sakė, kad palankiau kredituodami savo finansuotus arba vis dar finansuojamus NT projektus bankai sprendžia ir NT plėtotojo, ir savo problemas.

"Taip NT plėtotojo paskola perkeliama fiziniams asmenims, kurių portfelis yra kur kas mažiau rizikingas nei viena NT plėtotojo paskola stagnuojančioje rinkoje. Taigi, tik iliuzija, kad bankai ėmė taikyti palankesnę kreditavimo politiką", - sakė A.Dzikevičius. Pasak jo, užtenka atlikti nedidelę apklausą, kaip bankai žiūri į naujus NT projektus, ir rezultatai parodo, kad bankų jie nė trupučio nedomina.

Spekuliantai bruzda, bet poveikio nedaro

Paklaustas, ar jau verta investuotojams grįžti į NT rinką, A.Dzikevičius pažymi, kad nepatyrusiesiems tikrai nevertėtų to daryti. "Profesionalai tai jau daro. O neprofesionalams tinkamas metas dairytis svajonių būsto ir reikia pamiršti, kad investicijos į NT nėra rizikingos", - pataria ekspertas.

D.Bardauskienė teigia, kad NT rinkoje dar nematoma ypatingo spekuliantų aktyvumo. "Dabartinė rinkos situacija nepalanki spekuliatyviems mainams, tačiau pavieniai atvejai galimi, kai turintieji nuosavų lėšų įsigyja NT tam, kad vėliau jį pelningai parduotų. Tačiau pastebime, kad smulkūs vietiniai investuotojai nukreipia lėšas į ilgalaikę kelerių metų perspektyvą įsigydami nedidelius būstus, kuriuos "įdarbina", t. y. nuomoja ir taip generuoja nuolatines pajamas", - sakė pašnekovė. Pasak jos, rinkoje krintant NT kainoms tikėtina, kad spekuliantų aktyvumas dar labiau sumažės, o situaciją pakreipti teigiama linkme gali tik makroekonomikos rodiklių pagerėjimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"