TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Svarbiausi ateities vartotojai – seneliai

2015 09 22 6:00
Šios gausėjančios jėgos nevalia apeiti nei politikams, nei verslininkams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Klysta tie Lietuvos verslininkai, kurie darbuotojų paieškas ir gaminamą produktą orientuoja į pasiturintį jaunimą, nes ganėtinai greitai pagrindiniai prekių ir paslaugų vartotojai bus daugiausia vadinamajai ekonominei klasei priskiriami vyresnio amžiaus žmonės. Senstanti visuomenė jau dabar tampa ir pasaulio, ir Lietuvos iššūkiu.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vien nuo 2011 metų pradžios gyventojų sumažėjo daugiau kaip 4 procentais. Geru dešimtadaliu sumažėjo 20 metų nesulaukusių asmenų, kurie po metų kitų turėtų įsilieti į darbo rinką. Šiemet 50 tūkst. mažiau negu prieš penkerius metus yra darbingo amžiaus žmonių, tačiau 10 tūkst. daugiau - priešpensinio amžiaus gyventojų. Ši tendencija išlieka ne tik dėl nesiliaujančios emigracijos į aukštesnio gyvenimo lygio šalis, bet ir dėl natūralių priežasčių – mažesnio gimstamumo bei ilgėjančio gyventojų amžiaus.

Pasaulis sutrikęs

Anot demografinių tendencijų tyrėjo ir investicijų eksperto Amlano Roy, dirbančio Londono banke „Credit Suisse“, tokios tendencijos ganėtinai sunkiai prognozuojamos, tačiau būtent jos ilgalaikėje perspektyvoje lemia valstybių viešuosius finansus, ekonomikos struktūrą, vartotojų elgesį ir poreikius. „Dabartiniai seneliai – svarbiausi ateities vartotojai“, – tvirtina A. Roy. Jo teigimu, ilgalaikės demografinės tendencijos yra svarbiausias veiksnys norintiesiems sėkmingai investuoti.

Amlanas Roy: "Ilgalaikės demografinės tendencijos yra svarbiausias veiksnys norintiesiems sėkmingai investuoti." /meic.cfainstitute nuotrauka

Viena įdomiausių ir pastaruoju metu investuotojus ypač viliojančių rinkų – Kinija, bet jau dabar patariama priimant sprendimus akylai stebėti, kaip keičiasi šios milžiniškos šalies demografinė struktūra. Dėl ilgą laiką vykdytos vadinamosios vieno vaiko politikos Kinija jau peržengė tą slenkstį, kai visuomenė gali būti vadinama senstančia, t. y. balansas tarp jaunesnių darbingo amžiaus ir senstančių žmonių pasislinko vyresnių gyventojų link. Kinijai tai didžiulis ekonominis iššūkis, bet įmonėms ir investuotojams - gera galimybė planuoti, prisitaikyti ir pasinaudoti matomomis tendencijomis.

Žvilgsnis į perspektyvą

Finansų analitikų asociacijos nario Vitalijaus Šostako nuomone, A. Roy tyrimais paremtos įžvalgos turi didžiulės praktinės vertės visiems investuotojams: „Kartais, valdydami savo investicijas, per daug susikoncentruojame į dabarties įvykius, užmirštame ilgalaikes tendencijas ir veiksnius, kurie iš esmės paveiks ekonomiką jau per dešimtmetį kitą. Kai tos tendencijos mus pasiveja, sutrinkame, o kartais dėl to patiriame ir nuostolių. Todėl A. Roy tyrimai leidžia jau šiandien sužinoti tai, ko mums tikrai prireiks ateityje.“

Pasak V. Šostako, dar prieš porą dešimtmečių pasaulio ateitį ir ekonomikos raidos tendencijos matėme visiškai kitokias nei šiandien. „Tuo metu atrodė, kad pasaulis jaunėja, gimstamumas didėja, todėl artimiausiais dešimtmečiais teks spręsti dėl to kylančius iššūkius. Jau akivaizdu, jog klydome, – demografijos tendencijų svarbą pažymi V. Šostakas. – Vakarų visuomenėse ir kitose išsivysčiusiose šalyse, pradedant Japonija ir baigiant Kanada, didžioji dalis gyventojų ėmė greitai senti, o dabar ši tendencija tokia stipri, kad sparčiausiai augantį ekonomikos segmentą sudaro žmonės, kurių amžius - per 80 metų.“

Netgi sparčiai pagal gyventojų skaičių augančios Azijos valstybės, pavyzdžiui, Indonezija, gimstamumu nesugeba atsverti senėjimo, ir demografinių pokyčių įtaka ekonomikai tampa globali. Pasak pašnekovo, šalys ir vyriausybės į tai jau reaguoja, tačiau demografijos tendencijos labai svarbios ir privatiems investuotojams. "Juk gamybininkai ir paslaugų teikėjai pajamų gauna iš kiekvieno vartotojo – tiek kūdikio, tiek senelio. Visi jie turi ir turės savų poreikių, vartojimo įpročių, kuriuos ekonomikai teks tenkinti. Todėl investuotojams būtina galvoti, kaip siekiant pelno ateityje jau dabar koreguoti savo investicinius sprendimus“, – sako V. Šostakas.

Pamažu prisitaiko

Pensinio amžiaus žmonės daugiausia priskiriami ekonominės klasės vartotojų grupei. Ji nėra pati mėgstamiausia prekybininkų, tačiau su realybe tenka taikytis. Todėl prekybos tinklai, neįvardydami priežasčių, nuolat skelbia plataus vartojimo prekių kainų akcijas. „Mūsų pagrindiniai pirkėjai yra ne senjorai, o darbingos šeimos, bet pateikiame specialių siūlymų ir pagyvenusiems žmonėms“, – LŽ aiškina tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Prekybos tinklas „Iki“ turi net specialią nuolatinę priemonę – senjorai, įsigiję nuolaidų korteles, kiekvieną antradienį šiame tinkle prekes perka 10 proc. pigiau.

Lietuvoje kol kas nėra pramonės įmonių, kurios skelbtųsi dalį produkcijos gaminančios specialiai mažas pajamas gaunantiems senyvo amžiaus gyventojams. Išimtis galėtų būti kai kurios maisto prekės – pavyzdžiui, duonos gaminiai.

Prošvaistės darbo rinkoje

Lietuvos darbo biržos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė LŽ informavo, kad 2014 metais teritorinėse darbo biržose buvo registruota 58 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Jie sudarė daugiau kaip penktadalį visų registruotų bedarbių.

Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymu, per 50 metų perkopę asmenys yra priskiriami prie darbo rinkoje papildomai remiamų, t. y. jiems suteikiamos didesnės galimybės integruotis į darbo rinką siūlant ne tik profesinį mokymą, paramą pradėjus individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar įsidarbinus darbo vietoje, nutolusioje nuo gyvenamosios vietos, arba suteikiant laikiną užimtumą (viešuosius darbus), bet ir tokios remiamo įdarbinimo priemonės kaip įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ar darbo rotacija.

Vyresni nei 50 metų asmenys LDB taikomose užimtumo rėmimo priemonėse dalyvauja vis aktyviau. 2012 metais jų buvo įdarbinta 25,5 proc., o šiemet per 8 mėnesius – 27 procentai.

„Amžiaus cenzas priimant į darbą naują darbuotoją tiesiogiai negali būti taikomas. Netiesiogiai galima įtarti, kad yra darbdavių, kurie turėdami pasirinkimą priima jaunesnės kartos atstovą, galbūt geriau išmanantį šiuolaikines technologijas, greičiau priimantį sprendimus ir panašiai, – neslepia M. Jankauskienė. – Tačiau darbdaviai tikrai nekreipia dėmesio į amžių, jei darbuotojas yra savo srities profesionalas. Daug kur dirba vyresni žmonės. Pavyzdžiui, mokytojai yra ir geras pavyzdys jaunesniems kolegoms.“

Darbo vietos senyvo amžiaus žmonėms temą darbdaviai stengiasi apeiti, nors darbuotojų paieškos skelbimuose nurodyti pageidaujamą ieškomo darbuotojo amžių draudžia Lygių galimybių įstatymas. Dar prieš dešimtmetį dažname skelbime būdavo rašoma, kad ieškoma patyrusio specialisto, ne vyresnio kaip 30 metų.

Pasunkėjus padėčiai darbo rinkoje į vyresnius bedarbius darbdaviai žvelgia lojaliau. „Mes nediskriminuojame žmonių pagal amžių, – patikina R. Saulytė. – Mums senjorai - vertingi darbuotojai, nes jie labai brangina darbo vietą, neretai būna kruopštesni už jaunesnius kolegas, stropiai vykdo skirtas užduotis, todėl yra laukiami. Kita vertus, tinklo „Maxima“ parduotuvėse prekiaujama daugiausia maisto prekėmis, o tai itin atsakinga veikla, kuriai keliami griežti reikalavimai, todėl kandidatai į darbo vietą privalo pateikti sveikatos pažymas." Pašnekovė pažymi, kad ne visi senjorai nori dirbti, o kai kuriems jau ir sveikata neleidžia.

Yra specialių priemonių

Lietuvos darbo birža pernai pradėjo projektą „Vyresnio amžiaus asmenų rėmimas“, padedantį į darbo rinką grįžti vyresniems kaip 50 metų žmonėms ir senjorams. M. Jankauskienė sako, kad ši priemonė leidžia senjorams lengviau įsidarbinti patalpų valytojais, slaugytojų padėjėjais, virėjais, apdailininkais, apskaitininkais, pardavėjais, santechnikais ir dirbti kitus specialios kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Įgyvendinant projektą po profesinio mokymo darbą susirado 80,2 proc. kursų lankytojų.

Anot biržos specialistės, vyresni žmonės dažnai įdarbinami žemės ūkio ir paslaugų sektoriuje, kur yra daug sezoninio darbo ir darbuotojų pasirinkimą riboja darbo jėgos trūkumas. Dėl darbų specifikos čia vyksta ir didesnė darbuotojų kaita. Darbas aptarnavimo srityje senjorams neretai būna laikinas, pavyzdžiui, kavinėse sezono laikotarpiu. Be to, šioje srityje yra kvalifikacijos nereikalaujančių darbų, kuriuos mieliau dirba vyresnio amžiaus gyventojai, – indų plovėjais, valytojais. Jaunimas tokių darbų vengia. „Kai kurios valymo įstaigos priima dirbti vyresnius žmones, nes jie yra ir kantresni, ir stropiau atlieka darbą, nekeičia jo dažnai“, – aiškina specialistė.

Lietuvos gyventojų skaičius pagal amžių metų pradžioje

Amžius201120122013201420152011–2015 m. pokytis
0–19670 040645 943624 281607284595 860–74 180 (-11,1proc.)
20–591 674 6241 646 6261 633 7781 622 2351 608 366–66 258 (-4 proc.)
60–75457 331453 957478 144474 160472 625+15 294 (3,3 proc.)
76 ir vyresni250 593257 115235 702239 793244 411–6 182 (-2,5 proc.)
Iš viso3 052 5883 003 6412 971 9052 943 4722 921 262–131 326 (-4,3 proc.)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvoje registruoti bedarbiai 2014 metais

AmžiusSkaičiaiProcentai
Iš viso153 279100
16-24 metų14 1029,2
25-29 metų14 2559,3
30-49 metų67 13643,8
50 ir daugiau57 78637,7

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Vyresni nei 50 metų bedarbiai

MetaiRegistruota per metus Proc. visų bedarbiųĮdarbintaProc. visų įdarbintų Vykdė individualią veikląProfesinis mokymas
201265 9922033 30618,210673165
201362 31720,832 98616,214461250
201457 38321,829 9961917958397
2015*36 30820,713 75114,9137161 657

* 2015 09 01 duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"