TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Svarbiausia - dėmesys žmogui

2010 03 22 0:00
UAB "Agrochema" Vilkaviškio agrocentro vyriausiasis vadybininkas Gediminas Šoliūnas tikino, kad žinių niekada nebūna per daug.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sparčiai kintant situacijai rinkose, ypač sunkmečiu, kai galvojama, kaip išgyventi, itin aktualus tampa gebėjimas prisitaikyti prie dinamiškų pokyčių - UAB "Agrochema", pasitelkusi Europos Sąjungos (ES) paramą, tęsia vos ne visuotinus bendrovės darbuotojų mokymus. Juose dalyvauja ne tik įmonės pagrindinės būstinės Jonavoje, bet ir padalinių kituose šalies regionuose darbuotojai. Kiekvienas žmogus - vertybė

Darbdavių ir darbuotojų santykius tiriantys specialistai jau seniai pastebėjo, kad, be atlyginimo, egzistuoja ir kiti įvairūs veiksniai, kurie turi labai didelę įtaką darbuotojo apsisprendimui keisti darbdavį. Vidurio Europoje atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojai, kalbėdami apie motyvaciją darbe, atlyginimus linkę įvardyti tik šeštuoju jų apsisprendimą lemiančiu veiksniu.

Kur kas svarbiau yra darbdavio pagarba darbuotojui, mikroklimatas kolektyve, atliekamo darbo turinys. Šias nuostatas vis dažniau pripažįsta ir Lietuvos darbdaviai. Kaip vieną iš motyvų, dėl kurių nelinkę palikti savo darbovietės net ir sulaukę kur kas geresnių pasiūlymų iš kitų darbdavių, darbuotojai įvardija galimybę kelti kvalifikaciją, palypėti karjeros laiptais.

"UAB "Agrochema" laikomasi vieno pagrindinio principo - kiekvienas žmogus yra vertybė. Darbuotoją išsaugoti galima tik keliant jo kvalifikaciją, skatinant nuolatinį tobulėjimą, rūpinantis darbuotojo motyvacija, tinkamai vertinant jo veiklą bei laimėjimus", - LŽ teigė ES fondų projekto vadovas Justas Eimontas.

"Agrochema" net ir sunkmečiu įgyvendina ES fondų remiamą darbuotojų mokymo projektą, kurio vertė - apie 1,6 mln. litų. Mokymai bendrovėje vyksta įvairių lygių darbuotojams, pradedant nuo vyriausiųjų specialistų ir vadovų ir baigiant paprastais darbininkais. Į kvalifikacijos rėmimo kursus bus įtraukti beveik visi darbuotojai.

"Gaila, kad šiuo metu nėra didesnių finansinių galimybių investuoti į žmones, todėl kol kas tenka apsiriboti tik ES remiamais mokymais", - apgailestavo J.Eimontas, neslėpdamas, kad ir tokios nedidelės pastangos didins darbuotojų lojalumą įmonei, o ką jau kalbėti apie įtaką darbuotojo kompetencijai.

UAB "Agrochema" pagrindinė veiklos sritis - prekyba trąšomis ir kitomis prekėmis ūkininkams, agroservisams, kitokios paslaugos žemės ūkio subjektams, trąšų ir jų mišinių gamyba, žemės ūkio produkcijos supirkimas ir perdirbimas. Deja, šios srities įmonės šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ne vien tik dėl Lietuvos ekonomikos nuosmukio. Naujų iššūkių pateikia ir naujos tendencijos Lietuvos žemės ūkyje - sparčiai stambėja bendrovės bei ūkininkų ūkiai, jie diegia pažangias ūkininkavimo technologijas. Todėl ir tokius ūkius aptarnaujančių bendrovių specialistai turi būti pasirengę naujiems iššūkiams bei naujovėms.

Mokytis niekada nevėlu

"Nuolat rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose mokomės komercinių derybų gudrybių, giliname agronomines bei ekonomines žinias. Tai labai išplėtė mūsų akiratį, kitaip pradėjome bendrauti su klientais. Tokiu sunkmečiu kaip šis dažnai tenka būti ne tik ką nors parduoti besistengiančiu vadybininku, bet ir konsultantu. Ir ne tik žemės ūkio, bet kartais ir ekonomikos ar net šeimyninių santykių klausimais", - LŽ teigė kalbinti UAB "Agrochema" Vilkaviškio agrocentro darbuotojai. Kai kurie jų įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus jau lankę 14-15 kartų.

"Žinių niekada nebūna per daug. Nesvarbu, ar senas, ar jaunas, ir kokia patirtis", - tvirtino vyriausiasis vadybininkas Gediminas Šoliūnas. Anot jo, gal tiesioginiame darbe ir ne visada pavyksta įgytus naujus gebėjimus panaudoti, tačiau dalykų išmanymas platesniame kontekste yra būtinas. Mat nežinai, kada ir kokia problema iškils.

G.Šoliūnui pritarė magistrantūros studijas Lietuvos žemės ūkio universitete tęsiantis, žemės ūkio technologijų ir jų vadybos specialybę įgijęs Giedrius Bakas. Pasak jo, aukštuosius mokslus baigę specialistai dažnai turi didžiulį teorinių žinių bagažą, tačiau labai menkai yra paruošti praktiškai. Todėl darbovietėje rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai padeda užpildyti spragas. "Sužinome tokių subtilybių, apie kokias gal net nenutuokėme. Manau, kad buvome įpratę su žmogumi bendrauti primityviai, o kursuose sužinojome, kaip tą patį rezultatą pasiekti tiesiogiai neperšant klientui savo nuomonės, o jam pačiam leidžiant susivokti", - sakė G.Bakas. Jis tikino, jog šiuo laikotarpiu, kai tarp panašaus profilio įmonių yra labai didelė konkurencija, jiems yra svarbus kiekvienas klientas.

"Tokiuose mokymuose, kuriuos veda ne vien tik teoretikai, galima kur kas dažniau pastebėti savo klaidas. Kai mokėmės komercinių derybų meno, dėstytojas nufilmavo, kaip mes elgėmės per derybas. Paaiškėjo, jog dar nesame išmokę tinkamai bendrauti su žmonėmis, nors jau daug metų tą darbą dirbame. Atrodo, jau viską žinai, bet vis dar atsiranda spragų, tokių psichologinių situacijų, kada nežinai nei kaip elgtis, nei ką sakyti. Tad rengti mokymai tokias "bendravimo skyles" užkaišė", - tikino jau ne vienus metus vadybininku dirbantis Vytautas Andziulevičius.

Kalbinti "Agrochemos" darbuotojai neslėpė, kad jei ne darbdavių rūpinimasis jų kvalifikacija, patys kažin ar kada nors būtų bandę papildomai mokytis.

Investicijos į žmogų pasitvirtina

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiojo mokslinio darbuotojo dr. Arūno Pociaus nuomone, investicijos į žmogų pasitvirtina, žvelgiant ne į šios dienos, bet į kiek ilgesnę perspektyvą. Tačiau tai neturėtų būti daroma vien dėl paukščiuko ataskaitoje. A.Pociaus teigimu, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas neturėtų pjautis su darbo krūviu. Žmogui turi būti sudaromos sąlygos, kad jis galėtų derinti darbą ir kvalifikacijos kėlimą. Per krizę gal tik nedaugelis įmonių tai galėtų sau leisti. Be to, egzistuoja ir dar viena problema - kai kada kvalifikacija keliama, neužtikrinant, kad žmogus turės darbą pagal naujai įgytą kvalifikaciją.

"Neturėtų vyrauti nuomonė, kad jei prireikė kokio nors specialisto, tai jį susiradai, bet kai jis atliko savo darbą - atleidai. Gal dabartiniu, krizės laikotarpiu toks požiūris ir įmanomas, tačiau darbdavys turėtų būti pats suinteresuotas, kad nuolatinis kvalifikuotas darbuotojas užsiliktų. Tik toks darbuotojas galėtų darbdaviui užtikrinti didesnį įmonės konkurencingumą, jos raidos perspektyvas. Vienadienis mąstymas perspektyvų neturi. Tuomet ir darbdavys nėra suinteresuotas darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, ir pats darbuotojas", - teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas A.Pocius.

Pasak jo, nors Lietuvai reikia ir nekvalifikuotos darbo jėgos, tačiau jei norima, kad šalyje būtų plėtojama pramonė, ypač paremta aukštosiomis technologijomis, tai be kvalifikuotos darbo jėgos apsieiti neįmanoma, nes darbuotojų kvalifikacijos didėjimas yra nuolatinio ūkio konkurencingumo ir efektyvumo augimo sąlyga. Kvalifikuotesnis darbuotojas gali sukurti didesnę produkto pridėtinę vertę. Tai Lietuvoje nulemtų ir darbo našumo, ir darbo apmokėjimo augimą.

"Lietuvos ūkis per mažai orientuotas į darbo jėgos kvalifikacijos didinimą. Gal darbdaviams trūksta lėšų, gal sudėtinga prisitaikyti prie greitų pokyčių, nesugeba taip greitai pakeisti savo orientacijos ieškoti naujų verslo nišų, kad būtų kuriama didelė pridėtinė vertė. Tačiau norint pakelti krašto ūkį, tai daryti būtina", - LŽ aiškino pašnekovas.

Jis priminė, kad Lietuvoje yra vienas žemiausių "mokymosi visą gyvenimą" rodiklių. Svarbiausia to priežastis - pernelyg žemas pragyvenimo lygis, neužtikrinantis tokio mokymosi poreikio, koks yra Vakarų valstybėse. Dar prieš krizę mokslininkai pastebėjo, jog nemaža dalis darbdavių mažai suinteresuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, o siekia kaip galima greičiau gauti grąžą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"