TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Svarstomi būdai piginti SGD terminalo išlaikymą

2015 07 04 6:00
Pagal sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų). Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kaip teigia premjeras, Vyriausybė svarsto kelis būdus, kaip atpiginti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Tačiau Algirdas Butkevičius kol kas neatskleidžia, ar svarstoma SGD laivo-saugyklos išpirkimo galimybė.

„Tai yra konfidenciali informacija“, - paklaustas, ar svarstoma išpirkti SGD laivą-saugyklą, po komisijos posėdžio penktadienį žurnalistams sakė jos vadovas A. Butkevičius.

Energetikos ministras Rokas Masiulis užsiminė, kad siekiant sumažinti terminalo išlaikymo išlaidas reikės kalbėti su laivo savininke Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ bei kitomis įmonėmis.

Komisija tarėsi dėl dujotiekio

Vyriausybėje penktadienį posėdžiavo premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisija.

Ministro pirmininko atstovės spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė sakė, kad per posėdį premjeras informuotas apie ketvirtadienį pasirašytą Lietuvos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir Norvegijos koncerno „Statoil“ sutartį dėl bendros įmonės steigimo - ši bendrovė iš Klaipėdos tieks SGD kitiems Baltijos jūros regiono uostams ar atskiriems klientams.

Taip pat buvo kalbama apie dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai projektą. Visa šio projekto vertė - 63,7 mln. eurų. Dujotiekį iki šių metų pabaigos turi pastatyti bendrovės „Alvora“, „Kauno dujotiekio statyba“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. 110 kilometrų ilgio ir 80 centimetrų skersmens antroji magistralinio dujotiekio jungtis bus su atšakomis į Naująją Akmenę, Telšius, Rietavą, Plungę, Palangą, Gargždus. Dabar dujotiekio skersmuo siekia 30 centimetrų.

Magistralinis dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai, per kurį dujos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje galės būti tiekiamos ir Latvijai bei Estijai, turėtų būti baigtas iki spalio mėnesio.

Iki ketvirtadienio buvo nutiesta 88 kilometrai dujotiekio, kurio visas ilgis - 110 kilometrų. Anot „Amber Grid“, šiuo metu iš viso nutiesta beveik pusė visų vamzdžių - apie 2 km vamzdynų daugiau nei planuota.

Dujotiekio plėtros projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu - jis svarbus būsimam SGD terminalui Klaipėdoje, iš šio dujos būtų tiekiamos ir Latvijai. Nuo Kuršėnų dujotiekis eina į Inčukalno dujų saugyklą, kurioje „Lietuvos energijos“ antrinė įmonė „Litgas“ ketina saugoti dujas. Užbaigus projektą, šiuo dujotiekiu bus galima iš SGD terminalo pergabenti 80 proc. Baltijos valstybių dujų poreikio.

Pigesnis išlaikymas

Vyriausybė svarsto kelis būdus, kaip atpiginti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą, bet detalės kol kas neatskleidžiamos. SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ per mėnesį turės išnagrinėti tris variantus ir parinkti tinkamiausią išlaikymo išlaidoms, kurios siekia apie 61 mln. eurų per metus, sumažinti.

„Po mėnesio bus galima konkrečiau kalbėti apie vieną modelį, kuriam komisija arba pritars, arba nepritars. (...) Yra trys variantai pateikti ir šiandien apie juos dar tikrai sudėtinga kalbėti, nes jie („Klaipėdos nafta“) tik šiandien gavo leidimą tęsti derybas, pokalbius su įvairiausiomis institucijomis ir taip toliau“, - sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, būsimų sprendimų tikslas tas, kad terminalo išlaikymas nedidintų dujų kainos. „Tikslas yra vienas, kad SGD terminalas nepadidintų sąnaudų ir dujų kainos Lietuvoje nuo ateinančių metų rudens (kai turėtų baigtis permokos už „Gazprom“ dujas grąžinimas vartotojams - BNS)“, - teigė A. Butkevičius.

Energetikos ministras Rokas Masiulis dėl terminalo išlaikymo ketina kalbėti su laivo savininke Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ bei kitomis įmonėmis. „Bet koks mažinimas įtrauks trečias šalis. Reikia įvertinti, ar su trečiomis šalimis pavyks susitarti..." - po posėdžio žurnalistams sakė R.Masiulis.

Anot jo, bankai palankiau žiūri į SGD terminalo projektą ir „Klaipėdos naftą“, todėl atsiranda veiksmų laisvė. „Terminalui veikiant stabiliai, atsiranda galimybių. Bankai žymiai palankiau vertina šį projektą ir lengviau skolina pinigus „Klaipėdos naftai“, kai atsiranda galimybė gauti daugiau lėšų, atsiranda didesnė veiksmų laisvė ir tą veiksmų laisvę galima realizuoti“, - teigė R.Masiulis.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus - 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"