TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Švedai daugiau investuos Baltijos šalyse

2015 05 25 6:00
Švedų verslininkų nuomone, daugiausiai darbščių žmonių yra Lietuvoje, kurios didžioji dalis baldų pramonės dirba švedams, kūrybiškų – Estijoje, lojalių – Latvijoje. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Susiklosčiusi geopolitinė situacija Europoje beveik neturėjo įtakos švediško kapitalo įmonių planams investuoti Baltijos valstybėse. Gyvenimo kokybę ir aplinką verslui švedai palankiausiai įvertino Estijoje, tačiau didžiausi lūkesčiai 2018 metais siejami su Lietuva.

Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje veikiančių švediškų įmonių apklausa rodo, kad švedai numatę investuoti regione 2015 metais, o per artimiausius trejus metus planuoja investicijas dar padidinti.

„Baltijos šalys vertinamos kaip palankus regionas verslo plėtrai, nepaisant geopolitinės įtampos Europoje. Kvalifikuota darbo jėga, konkurencingi veiklos kaštai, palankios mokesčių sistemos ir geografinis artumas Švedijai – tai keli iš labiausiai vertinamų aspektų Baltijos šalyse“, – sakė Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ vadovas Lietuvai Lukas Danielevičius.

Anot jo, patrauklumo Baltijos valstybėms suteikia geras atlyginimo ir produktyvumo balansas bei teigiami ekonomikos augimo lūkesčiai. Be to, Lietuvos patrauklumą Švedijos verslininkams didina žymiai pagerėjęs susisiekimas oro transportu.

Apklausą šių metų kovo–balandžio mėnesiais inicijavo ir atliko „Business Sweden“, Švedijos ambasados Vilniuje, Rygoje ir Taline, advokatų kontora SORAINEN, „Handelsbanken“ ir Latvijos investicijų bei vystymo agentūra. Respondentai vertino Baltijos šalių mokesčių sistemas, įstatymus, politinę aplinką, korupcijos įtaką verslui, gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, infrastruktūrą, žiniasklaidos patikimumą ir kitus veiksnius. Jie taip pat nurodė svarbiausias sritis, kuriose būtini pokyčiai bei išsakė ateities lūkesčius.

„Tikiu, kad Švedijos ir Lietuvos ekonominiuose ryšiuose yra daug neišnaudoto potencialo. Ambasada, kartu su „Business Sweden“, stengiasi skatinti tolimesnę šių santykių plėtrą“, – teigė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin.

Šis tyrimas, pasak jos, padeda suvokti, kaip švediškos įmonės vertina verslo aplinką Lietuvoje. „Mūsų įmonės ir toliau pasitiki Lietuvos ekonomika bei rinka, įžvelgia naujų galimybių. Šią žinutę norime nusiųsti Švedijos įmonėms, dar neatradusioms Lietuvos. Apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai taip pat pateikė vertingų pasiūlymų, kaip pagerinti verslo aplinką“, - sakė ambasadorė.

Į beveik 25 tūkst. kv. metrų ploto "Ikea" prekybos centrą šalia Vilniaus oro uosto ir kitus šalia esančius komercinius objektus, kaip buvo skelbta, investuota apie 107 mln. eurų. /LŽ archyvo nuotrauka

Prognozuoja investicijų augimą

Švedija trijose Baltijos šalys užima pirmą vietą užsienio investuotojų sąraše. Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) iš Švedijos sudaro 26,3 proc. visų TUI, tai yra 3 175 mln. eurų. 2014 metais TUI iš Švedijos Lietuvoje padidėjo 243 mln. eurų.

Į klausimą, ar geopolitinė situacija Europoje paveikė jų investicijų planus Baltijos šalyse, 22 proc. respondentų teigė, kad šie įvykiai neturėjo jokios įtakos. 66 proc. respondentų teigė, kad turėjo šiek tiek arba labai mažai įtakos, o 12 proc., kad turėjo didelę arba labai didelę įtaką.

„Švediškų investicijų tendencija džiugina. 2012 metais naujų investicijų planų teigė turį 45 proc. respondentų, o 2015 metais – jau 52 proc. Apie ketinimus investuoti Baltijos šalyse 2018 metais teigiamai atsakė 63 proc. respondentų“, – sakė L. Danielevičius.

„Švediško kapitalo įmonių Baltijos šalyse ir Lietuvoje didėjo, tačiau šį procesą pristabdė žinių apie Lietuvą trūkumas. Manau, kad Lietuva yra Baltijos šalis, turinti didžiausią potencialą padidinti verslo mainus ir prekybą su Švedija. Tai, kad šiandien susisiekimas oru su Lietuva yra geresnis ir kad į šalį atvyksta vis daugiau turistų iš Švedijos, yra du veiksniai, prisidėsiantys prie pokyčio“, – prognozavo švedų banko „Handelsbanken“ vadovas Lietuvoje Hakana Molinas.

Optimistiškiausios prognozės – Lietuvai

Daugeliu aspektų Lietuva, Estija ir Latvija vertintos panašiai. Prieš trejus metus ir šiais metais apklausoje dalyvavę švediškų įmonių vadovai gyvenimo kokybę ir patrauklumą Baltijos šalyse vystyti verslą įvertino vienodai gerai. Apklausos dalyvių lūkesčiai 2018 metams dar pozityvesni. „Business Sweden“ Lietuvoje vadovas teigė, kad palankiausiai gyvenimo kokybę ir aplinką verslui respondentai įvertino Estijoje, tačiau didžiausi lūkesčiai 2018 metais siejami su Lietuva.

Kad Estija yra geriausia arba gera vieta verslui, teigė 79 proc. respondentų. Palyginimui, tokią pačią nuomonę apie Latviją išsakė 67 proc., apie Lietuvą – 55 proc. respondentų. 86 proc. švediškų įmonių vadovų mano, kad 2018 m. geriausia vieta verslui Baltijos šalyse bus Lietuva. Kad po trejų metų Estija bus geriausia vieta vystyti verslą mano 79 proc. apklausos dalyvių, kad Latvija – 77 proc. respondentų.

Kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis apklaustųjų tvirtino Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje vystantys pelningą veiklą. Kad Baltijos šalyse veikia labai pelningai arba pelningai, šiais metais teigė 78 proc. respondentų. Prieš trejus metus tokių respondentų buvo 71 proc. Net 92 proc. apklausos dalyvių mano 2018 metais generuosiantys pelną regione.

Palankiai atsiliepta apie mokesčių sistemas Baltijos valstybėse. 52 proc. respondentų mano, kad mokesčių sistema Baltijos regione gera. Geriausiai atsiliepta apie mokesčių sistemą Estijoje, kurią kaip gerą įvertino 57 proc. respondentų. Latvijos mokesčių sistemą kaip gerą įvertino 50 proc. respondentų, Lietuvos – 48 proc.

Prieš dvejus metus rugpjūtį Vilniuje atidarytoje „Ikea“ koncerno baldų ir namų apyvokos prekių parduotuvėje sukurta daugiau nei 200 naujų darbo vietų. /LŽ archyvo nuotrauka

Pasitiki ginčų sprendimų sistema

Vertindami teisinę sistemą Baltijos valstybėse 60 proc. apklausos dalyvių manė, kad įstatymų šiame regione laikomasi. „Pastebiu išties didelius pokyčius, įvykusius per pastaruosius dešimt metų. Iš jaunų teisininkų, su kuriais susitinkame, jaučiame, kad jie nori pokyčių šioje srityje. Jie pataria savo klientams nežaisti pagal nerašytas taisykles, būdingas senai sistemai“, – atvirame komentare rašė vienas iš respondentų.

Džiuginanti tendencija – didėjantis pasitikėjimas ginčų sprendimų sistema Baltijos šalyse. „Per pastaruosius metus teisinė aplinka Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse patobulėjo. Tai atspindi ir šių šalių aukštos pozicijos Pasaulio banko ir kituose reitinguose, kurie vertina teisinės aplinkos verslui palankumą bei galimybę plėtoti verslą. Lietuvoje buvo supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka, sumažėjo formalumų steigiant verslą, išliko stabili mokesčių sistema su vienu mažiausiu Europos Sąjungoje pelno mokesčio tarifu. Kita vertus, tobulėti dar yra kur: investuotojai laukia ne kosmetinės, bet esminės darbo santykių reguliavimo reformos, ilgokai keliamas klausimas dėl per didelio darbo jėgos apmokestinimo, ypač „Sodros“ įmokų ir jų „lubų“, mažėjant potencialių darbuotojų gretoms kai kuriuose sektoriuose vis aktualesnis tampa paprastesnio ir greitesnio darbuotojų iš užsienio, ypač ne ES šalių, įvežimo klausimas“, – teigė advokatų kontoros SORAINEN partneris Algirdas Pekšys.

Švediškų įmonių vadovų nuomone, rasti darbuotojų Baltijos šalyse nėra lengva, bet įmanoma. Sunkiausia, pasak jų, pritraukti kvalifikuotus specialistus. „Respondentai teigė, kad įdarbinti žmones Baltijos valstybėse lengva, tačiau sudėtinga rasti reikiamos kompetencijos žmonių . Anot jų, geriausi specialistai palyginti brangūs, o šiek tiek mažesnės kompetencijos specialistų sunkiau rasti dėl emigracijos“, – teigė L. Danielevičius.

Švedų verslininkų nuomone, daugiausiai darbščių žmonių yra Lietuvoje, kurios didžioji dalis baldų pramonės, tarp kitko, dirba švedams, kūrybiškų – Estijoje, lojalių – Latvijoje. Nors darbuotojus Baltijos valstybėse lengva apmokyti, jiems esą trūksta iniciatyvumo ir kūrybiškumo. Sunkiausia, anot respondentų, Baltijos valstybėse rasti pardavimo specialistų.

„Lietuvoje lengviausia iš visų Baltijos šalių surasti darbuotojų. Šioje šalyje atlyginimo ir produktyvumo santykis geriausias. – sakė L. Danielevičius. – 56 proc. respondentų teigė, kad palyginti su dideliu produktyvumu, atlyginimai Lietuvoje yra palyginti maži, 41 proc., kad šis santykis yra optimalus.“

2012 metais respondentai įvardino dar kelis veiksnius, darančius Lietuvą, Latviją ir Estiją patrauklias verslui – puikų švediškų įmonių įvaizdį, lengvumą įkurti įmonę, rinkos pelningumą, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą. Šiais aspektais trys Baltijos valstybės 2015 metais įvertintos dar geriau nei prieš trejus metus.

Susiduria su korupcija

Respondentų nuomone per pastaruosius trejus metus, korupcijos atvejų Baltijos šalyse sumažėjo, tačiau apklausos dalyviams vis dar tenka su ja susidurti. „Lietuvoje situacija korupcijos prenvencijos srityje gerėjo lėčiau nei Latvijoje ir Estijoje, todėl labai svarbus tolimesnis dėmesys šiai sričiai“, – sakė L. Danielevičius.

Respondentai teigė daugiausiai korupcijos apraiškų Baltijos šalyse esant savivaldybių viešuosiuose pirkimuose. „Dažnai būna akivaizdu, kad viešieji pirkimai skirti konkrečiai įmonei“, „Mažose savivaldybėse korupcijos labai daug. Jos per mažos ir turėtų būti nedelsiant apjungtos“, „Mums siūlė greitesnį kai kurių klausimų sprendimą, jei už tai sumokėsime“, – rašė respondentai.

Nevienodai Baltijos šalyse įvertinta infrastruktūra. Latvijoje palankiausiai įvertintas susisiekimas oru, Estijoje – jūra, Lietuvoje – keliais. Visose trijose šalyse prasčiausiai įvertinta geležinkelių infrastruktūra. „Švedijos investuotojams labai svarbus susisiekimas oru. Džiugu, kad susisiekimas su Stokholmu per pastaruosius trejus metus kardinaliai pagerėjo. Tai atsispindi ir respondentų vertinime“, – kalbėjo „Business Sweden“ vadovas Lietuvai.

Paklausti, kuriose srityse Baltijos šalių vyriausybės turėtų imtis pokyčių, švediškų įmonių atstovai įvardino skaidrumo didinimą, paslaugų kokybės gerinimą, biurokratijos mažinimą. Lietuvai išsakyta pastaba dėl darbo kodekso, pernelyg ginančio darbuotojų, bet ne darbdavių teises.

Apklausoje dalyvavo švediško kapitalo įmonėms Baltijos šalyse vadovaujantys užsieniečiai. Tarp apklausos dalyvių daugiausia švedų tautybės 40–49 metų vadovų vyrų, dirbančių privačiame sektoriuje. Respondentai atstovauja mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, daugiausia veikiančioms paslaugų ir gamybos sektoriuose. Tyrimą atliko „Business Sweden“. Gegužės 9 d. jis buvo pristatytas stambių Švedijos įmonių atstovams Stokholme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"