TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Švedai keltais atplaukia į Klaipėdą žaisti golfo

2016 04 25 10:00
Klaipėdos centrinis terminalas. Arvydo Jockaus („Lietuvos žinios“) nuotrauka

Dėl išaugusio krovinių srauto balandžio mėnesį iš Centrinio Klaipėdos terminalo į Kralshamno uostą reisų padaugėjo nuo 7 iki 9 per savaitę – keltai iš Klaipėdos į Švediją išvyksta kasdien, o antradieniais ir šeštadieniais po du kartus.

AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros ir pardavimų keleiviams skyriaus vadovas Vaidas Klumbys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kompanija jau nepajėgė aptarnauti išaugusio vilkikių srauto, todėl buvo priversta didinti reisų skaičių. „Paklausa nebeatitiko pasiūlos, todėl norėdami patenkinti poreikį, pasitelkėme papildomą laivą“, – sakė jis.

Danijos laivybos grupės DFDS valdoma Klaipėdos įmonė „DFDS Seaways“ maršrutui tarp Lietuvos ir Švedijos Klaipėda-Karlshamnas aptarnauti pasitelkė maždaug 105 vilkikus talpinantį keltą „Patria Seaways“. Anksčiau šią liniją aptarnavo du laivai – 120 vilkikų talpos „Optima Seaways“ ir 150 vilkikų – „Victoria Seaways“.

Dar du maždaug 150 vilkikų talpinantys „DFDS Seeways“ laivai „Regina Seaways“ ir „Athena Seaways“ plaukioja tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto iš Tarptautinės jūrų perkėlos.

Į du mažesnius „DFDS Seeways“ keltus telpa 260 – 328, į tris didžiuosius – po 515 keleivių.

V. Klumbys sakė, kad daugiau linijų iš Klaipėdos kompanija artimiausioje ateityje atidaryti neplanuoja.

Jis pasakojo, kad tarp Skandinavijos ir Lietuvos jūra keliauja vis daugiau keleivių. „Po truputį auga keleivių skaičius į Karlshamną. Atsigauna ir Vokietijos linija. Daugiausia dėl pokyčių Vokietijos rinkoje. Šiemet Lietuvą lanko ir lankys gana daug vokiečių grupių. Taip pat ir švedų grupių netrūkta. Dabar vykdome švedų golfo mylėtojų programą, nes švedai labai mėgsta žaisti golfą. Jie atvyksta žaisti į šalia Klaipėdos esantį golfo aikštyną, bet galbūt kai kurie vyks į Vilnių“, – pasakojo V. Klumbys.

Pasak V. Klumbio, ekonominiai ryšiai tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių stiprėja. O būtent verslo ir ekonominiai ryšiai palaiko poreikį keliauti laivais tarp dviejų Baltijos jūros krantų. Keltais į tėvynę kaskart sugrįžta ir emigrantai, o į Švediją teikti paslaugų ar prekiauti neretai vyksta smulkieji verslininkai. Vasarą prisideda atostogaujantieji.

„Dabar dedame nemažas pastangas, kad lietuviai į Švediją vyktų ne tik vasarą. Juk Švediją nuo Klaipėdos skiria vos 400 kilometrų Baltijos jūros. Galima į keltą įsėsti vakare, o 9 valandą ryto jau išlipti Karlshamne ir automobiliu vykti apžiūrėti apylinkių. Siūlome tai daryti ne tik vasarą, bet, radus keletą laisvų dienų, ir rudenį, pavasarį ir žiemą. Tokioms kelionėms turime parengę specialius paketus su viešbučių rezervacija kitame krante. Iš Karlshamno galima kelioms dienoms nuvykti į Kopenhagą ar pakeliauti po apylinkes. Matome, kad po truputį lietuviai atranda Pietų Švediją, kuri yra ranka pasiekiama“, – pasakojo V. Klumbys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"