TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Švedai lietuvių sviesto neragaus

2011 10 10 0:00
Švedijoje sviesto trūkumą lėmė "mada" - pastaruoju metu ypač populiarinama tradicinė virtuvė, augalinės kilmės riebalų dieta.
LŽ archyvo nuotrauka

Švedai tapo naujos kulinarijos mados įkaitais. Televizijos ir spaudos įtikinti, kad virtuvėje geriau naudoti ne margariną, o sviestą, jie neranda jo parduotuvių lentynose - vietinių gamintojų produkciją pirkėjai šluote iššluoja. Bet lietuvių ir latvių netikėtai atsivėrusi gretima rinka nesudomino.

Švedijos parduotuvėse jau antras mėnuo neįmanoma nusipirkti sviesto. Nors šalies pieno perdirbimo pramonė iš paskutiniųjų stengiasi patenkinti staiga išaugusį šio tradicinio produkto poreikį, ant didžiųjų prekybos centrų lentynų, kuriose anksčiau puikuodavosi įvairūs sviesto produktai, pritvirtinti užrašai: "Sviesto nėra. Tiekimo problemos." Tuo metu laikraščiai spausdina naminio sviesto gaminimo receptus.

Nespėjo paskui naują madą

Patys švedai stebisi, kad jų turtingoje šalyje gali dėtis tokie dalykai - apie prekių deficitą jie iki šiol neturėjo jokio supratimo. Manoma, kad sviesto trūkumą lėmė "mada" - pastaruoju metu ypač populiarinama tradicinė virtuvė, augalinės kilmės riebalų dieta.

Šalies maisto pramonę toks netikėtas posūkis parbloškė nepasiruošusią. "Vienu metu išryškėjo dvi tendencijos. Viena vertus, auga sviesto ir grietinėlės poreikis. Kita vertus, šių produktų gamyba per pastaruosius kelerius metus traukėsi", - interneto svetainei sakė Claesas Henrikssonas, tarptautinės pieno perdirbimo milžinės kompanijos "Arla Foods", superkančios pieną iš Danijos, Švedijos ir Vokietijos ūkininkų, atstovas.

Kai kurie net kaltina Švedijos TV kulinarijos laidų žvaigždę Leilą Lindholm, kurios patarimais vadovaujasi gausybė namų šeimininkių. "Tai, aišku, glosto mano savimeilę, tačiau nemanau, kad turiu tiek daug įtakos Švedijos visuomenei, mano įtaka perdėta", - kuklinosi virėja, kurios receptai spausdinami ne tik švedų dienraštyje "Aftonbladet", bet ir britų "The Guardian". Ji mano, kad švedai dėl daugelio priežasčių pradėjo daugiau vartoti riebesnius produktus, o ne jų "lengvesnius" pakaitalus. "Dirbtiniai pakaitalai nebemadingi, žmonės grįžta prie virimo ir kepimo tradicijų", - aiškino ji.

Tačiau Švedijoje dabar gerokai mažiau pieno ūkių gamina sviestą, tad jo trūksta. Pieno perdirbėjai teigia jau supratę, kodėl dingo sviestas: šio produkto paklausa augo tuo metu, kai pasiūla mažėjo. Be to, prisidėjo ir pieno gamybos sezoniškumas. Dabar jie jau mano radę sprendimą. "Mes importuosime grietinėlę iš Danijos, ją naudosime įvairių pieno produktų gamybai, o švediška grietinėlė keliaus į švediško sviesto gamybą", - planais dalijosi C.Henrikssonas.

Bet kol kas švedai vartotojai stebisi matydami tuščias lentynas. Vienuose prekybos centruose ar mažose parduotuvėse pirkėjai sviesto randa, kituose - ne.

Švedijoje valgyti vietoje išaugintus produktus įprasta nuo seno. Tačiau pieno gamyba per pastaruosius 20 metų sumažėjo 15 proc., o vien sviesto paklausa 2009 metais išaugo 18,2 procento. Švedas vidutiniškai per metus suvalgo po 1,8 kg sviesto. Beje, tai nedaug - antai prancūzai 2009-aisiais per metus suvalgė po 7,9 kg sviesto.

Pieno gamintojams Švedija - per toli

Tuo metu Lietuvos pieno gamintojai šia atsivėrusia rinka ir sviesto alkstančiais švedais nesidomi.

Žemės ūkio kooperatyvo "Pienas.Lt" valdybos narys Bronius Markauskas nustebo iš LŽ išgirdęs, kad švedams trūksta sviesto. Jam net sunku įsivaizduoti, kad Švedijoje ko nors trūktų. Tačiau pieno gamintojas ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas teigė pastebintis, kad ir Lietuvoje sviestas populiarėja. "Apskritai tendencijos tokios, kad pieno paklausa auga. Be to, kitų pieno produktų kaina tai krenta, tai kyla, o sviesto - nuolat auga. Tai keista", - svarstė B.Markauskas. Vėliau jis prisipažino pats apie pusmetį vartojantis išimtinai sviestą.

Augančią sviesto paklausą jis taip pat aiškina tuo, kad žmonės grįžta prie natūralių produktų, todėl vietoj margarino renkasi sviestą. Kita priežastis, pasak B.Markausko, kad daugiau sviesto pradėjo vartoti Azijos ir Afrikos rinkos. "Kadangi tai biržos prekė, viename ar kitame regione gali susidaryti trūkumas, bet Europos Sąjungos (ES) intervencijos sandėliuose sviesto visada turi būti. Todėl manau, kad deficitas Švedijoje - trumpalaikis reiškinys, - svarstė jis. - Kita vertus, daugelyje ES šalių svietas buvo antraeilis produktas, jį būdavo sunku realizuoti, atsargos susikaupdavo sandėliuose, todėl gamyba mažinta, o dabar, kai paklausa auga, greitai grįžti prie didesnės gamybos, pakeisti technologijas, nėra paprasta." Daugiausia mūsų krašte pieno gaminantis kooperatyvas "Pienas.Lt" eksportuoja jo apie 130 tonų, daugiausia į Estiją. "Į Švediją šviežią pieną būtų sudėtinga išvežti. Kai pastatysime perdirbimo įmonę, pieno produktus išvežti bus lengviau", - sakė B.Markauskas.

Mieliau eksportuoja į Vokietiją

AB "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas ir laikinasis Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" vadovas Dalius Trumpa LŽ teigė, kad visoje rinkoje juntamas suaktyvėjimas prekiaujant riebalų produktais, bet jis nėra nei labai didelis, nei išskirtinis. Pasak jo, populiariausias Lietuvos pieno perdirbėjų produktas yra sūriai, o jo pagrindinės eksporto rinkos - ES ir Rusija. Daugiau kaip 75 proc. visos pagamintos produkcijos eksportuojantis "Rokiškio sūris" grietinėlės ir sviesto į Švediją neišveža, daugiausia bendrovės pagamintų riebių produktų iškeliauja į Vokietiją. "Mūsų veiklos pagrindas yra ilgalaikės sutartys, todėl "laisvos" produkcijos lieka nedaug, o jos kiekį staiga padidinti ir nukreipti kitur būtų sudėtinga. Mes labiau vertiname ilgalaikį bendradarbiavimą, negu trumpalaikę ir abejotiną galimybę greitai užsidirbti", - dėstė D.Trumpa.

AB "Vilkyškių pieninė" generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad sviesto į Švediją įmonė neeksportuoja, šio produkto iš viso eksportuojama nedaug, tik šiek tiek - į Latviją. "Daugiausia parduodame grietinėlės, iš kurios gaminamas sviestas. Mums tai labiau apsimoka. Jau ne vienus metus daugiausia grietinėlę eksportuojame į Vokietiją, taip pat į Lenkiją, kartais - į trečiąsias šalis", - sakė G.Bertašius. Grietinėlės eksportas, pasak jo, siekia tūkstančius tonų ir apimtis nuolat didėja.

Latvių pieną išsiveža lietuviai

Latvijos verslininkai irgi nesuskubo operatyviai sureaguoti į atsivėrusią Švedijos rinką. Kaimynų pieno perdirbimo įmonės skundžiasi, kad joms trūksta žaliavos atsargų. "Pastebėjome šią galimybę, bet esame nepajėgūs užpildyti švedų deficitą, nes sviesto riebalų trūksta ir Latvijoje. Jeigu galėtume pristabdyti 400 tonų pieno eksportą į Lietuvą, ilgalaikėje perspektyvoje padėtis pasikeistų ir atsirastų galimybė plėtoti daugelį dalykų", - aiškino Latvijos pienininkų sąjungos pirmininkas Janis Šolkis.

Jis teigė, kad Latvija neturi sviesto rezervų, kad galėtų vykdyti intervenciją rinkoje. "Gaminame sviesto tiek, kiek reikia vietos vartojimui ir tam tikrą dalį eksportui. Todėl iš karto negalime užpildyti švedų rinkoje atsivėrusios skylės, nes tam reikėtų didelio produkcijos kiekio. Be to, švedų rinka - ne ypač naudinga perdirbėjams, nes sviestas ten gana pigus", - neslėpė J.Šolkis.

Lietuvos parduotuvėse šiuo metu lentynos lūžta ne tik nuo margarino, bet ir nuo įvairiausių rūšių sviesto bei "tepaus riebalų mišinių". "Kol kas sviesto netrūksta, šiuo metu kaip tik parduodame jį su nuolaida, paprastai per akcijas sviesto paklausa išauga keliasdešimt kartų, o šiaip sviesto pardavimas gana stabilus", - LŽ pasakojo "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Bendrovės "Maxima.LT" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė LŽ teigė, kad sviesto paklausa nėra išaugusi. "Pastaruoju metu jokių pokyčių nepastebėjome", - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"