TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Švedija - viliojantis, bet kietas riešutėlis

2010 10 25 0:00
Ant drabužių, priklausančių pasauliniam švediško kapitalo drabužių prekybos tinklui H&M, pasitaiko pamatyti kuklų įrašą "Made in Lithuania".
LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien, kai Lietuvos ūkis rodo tik pirmus kuklius atsigavimo ženklus, o vidaus vartojimas nedidėja, daliai šalies verslo išsigelbėjimo ratu tampa eksportas. Viena perspektyviausių jo krypčių - iš ekonomikos nuosmukio sėkmingai pakilusi, pasiturinti ir geografiškai artima Švedijos Karalystė. Tiesa, lietuviškos prekės čia neretai slepiamos po švediškais prekių ženklais, nes jų gamintojams svetimoje rinkoje "įsukti" nuosavus ženklus kol kas per brangu.

Švedija - ne tik didžiausia investuotoja Lietuvoje, bet ir vis svarbesnė eksporto rinka lietuviškai produkcijai. Švedijos centrinio statistikos biuro skaičiavimais, Lietuvos eksportas per pirmus septynis šių metų mėnesius padidėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Duomenys byloja, kad eksporto iš Lietuvos apimtis jau prisivijo ir lenkia iki krizės fiksuotą lygį. Didžiausių į Švediją eksportuojančių šalių sąraše Lietuva šiemet iš 30 vietos pakilo į 26-ąją.

"Švedija - puiki rinka, čia nejaučiama nuosmukio, nemažėja paklausa, nestringa atsiskaitymai", - Švedijos rinką LŽ apibūdina Alfonsas Meškauskas, Jonavos baldų gamintojos UAB "Baldai Jums", jau dešimt metų eksportuojančios produkciją į Švediją, generalinis direktorius. "Tai itin perspektyvi rinka, turinti dideles galimybes", - LŽ tvirtina VšĮ "Eksportuojančioji Lietuva" generalinio direktoriaus pavaduotoja Lina Vaitkevičienė. Jos teigimu, Lietuvos eksporto skatinimo strategijoje Skandinavijos šalys, tarp jų ir Švedija, yra įvardytos kaip namų rinka. Jau ir šiandien Skandinavijoje parduodama dešimtadalis Lietuvos eksporto.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet į Švediją iš Lietuvos daugiausia eksportuota baldų - tai sudaro beveik ketvirtadalį viso eksporto į šią valstybę. Nemažai parduota maisto produktų, tekstilės, medienos gaminių, taip pat chemijos pramonės produkcijos, daugiausia - plastiko žaliavos.

Itin perspektyvi rinka

Manoma, kad eksporto į Švediją apimtis turėtų tik didėti ir ateityje. To leidžia tikėtis Švedijos ekonomikos, taigi ir vartojimo augimas bei didėjantis Lietuvos įmonių noras čia parduoti savo produkciją. "Švedija yra viena sėkmingiausiai ekonominę krizę įveikusių Europos valstybių. Šių metų antrąjį ketvirtį jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4,6 procento. Stipri krona euro ir JAV dolerio atžvilgiu suteikia puikių galimybių Lietuvos eksportui, turizmui pritraukti iš šios šalies, taip pat gerų galimybių gamybos sektoriuje", - palankias aplinkybes LŽ nurodo Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Sigitas Brazinskas.

Praėjusiais metais 5,1 proc. smukęs, tačiau šiemet atsitiesęs Švedijos ūkis turėtų augti ir ateinančiais metais. Jos vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet šalies BVP augs 3,7 proc., o 2012-aisiais - 3,4 procento.

S.Brazinsko nuomone, šiuo metu Lietuvos eksportuotojams susiklostė ganėtinai palanki situacija, mat Švedijoje didėja paklausa tradiciniuose sektoriuose - tekstilės, statybinių medžiagų, baldų pramonės. Šiose srityse mūsų gamintojai palyginti stiprūs ir turi nemenkos patirties.

Naujos tekstilės perspektyvos

"Lietuviška tekstilė Švedijoje vis paklausesnė, ir tai susiję su naujomis pasaulinėmis tendencijomis. Mados sezonams trumpėjant vieno ar kito modelio drabužių siuvama vis mažesnėmis partijomis. Nedidelių siuntų gabenti iš Kinijos ar Vietnamo nebeapsimoka, todėl greta esantys kompetentingi ir kokybiškai dirbantys Lietuvos tekstilininkai atsiduria palankesnėje situacijoje", - apie tekstilės pramonės perspektyvas kalba L.Vaitkevičienė.

Tuo jau naudojasi ne viena Lietuvos tekstilės ir drabužių siuvimo įmonė. Štai trikotažo gamintoja UAB "Omniteksas" per pirmąjį šių metų pusmetį pardavė produkcijos už 10,8 mln. litų, arba 71 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kaip vieną sėkmės priežasčių ji nurodo įdirbį Skandinavijos rinkose.

Pasak Audronės Pocienės, UAB "Omniteksas" generalinės direktorės, šiuo metu bendrovės eksporto struktūroje Švedijos rinka užima apie 50 procentų. Šiemet didėjo aktyviam laisvalaikiui skirtų drabužių, kuriuos siūti įmonė specializuojasi, poreikis. Direktorės teigimu, švedų pirkėjams svarbu tai, kad drabužiai pasiūti ES valstybėje, o tai lietuvių gamintojams taip pat palanku. "Lietuvą jie traktuoja kaip Europos dalį ir pasitiki mūsų gamintojais. Lietuviški drabužiai švedų akyse gal ir neprilygsta siūtiems Švedijoje, bet yra panašios vertės", - sako A.Pocienė. Tačiau švedų pasitikėjimas, anot jos, paremtas atidžia patikra - produkcija privalo būti kokybiška, užsakymai vykdomi laiku, o gamybos procesai atitikti griežtus reikalavimus.

Stato namus ir perka baldus

Kita galimybė Lietuvos įmonėms - statybinių medžiagų eksportas ir statybos bei su jomis susijusios paslaugos. "Švedijos vyriausybė iš dalies kompensuoja statybos darbus, todėl šiuo metu šalyje plačiai vykdomi renovavimo darbai. Taip įgyvendinami dideli miestų infrastruktūros projektai. Stokholme jaučiamas gyvenamųjų namų poreikis, tad greitai bus pradėtos didelės daugiabučių statybos", - dar vieną verslo nišą įvardija komercijos atašė.

L.Vaitkevičienės žodžiais, Lietuvos statybų bendrovės aktyviai domisi galimybėmis Švedijoje - netrukus 15 įmonių atstovai dalyvaus verslo misijoje šioje valstybėje ir bandys rasti naudingų kontaktų. Pavasarį būrys Lietuvos bendrovių darbuotojų lankėsi ir didžiausioje Šiaurės šalyse statybų parodoje "Nordbygg 2010".

Labai reikli rinka

Tačiau patekti į Švedijos, ketvirtos pagal konkurencingumo indeksą pasaulio ekonomikos, rinką nėra taip paprasta, kaip kartais mano apie sėkmę svajojantys naujokai. Tai teigia čia įsitvirtinę verslininkai ir konsultantai. "Iš 350 Lietuvos įmonių, 2009 metais norėjusių įeiti į Švedijos rinką ir prašiusių informacijos Lietuvos atstovybėje, toliau veiklą tęsė vos 60", - nurodo S.Brazinskas.

Jis vardija pagrindines klaidas, kurias daro į Švedijos rinką siekiantys įsilieti lietuvių verslininkai: lūkesčiai, tikintis užmegzti greitus verslo kontaktus, paprastai nepasiteisina, nes švedai neskuba priimti sprendimų ir linkę potencialius partnerius vertinti pagal rekomendacijas bei informaciją apie Švedijoje atiliktus darbus; čia taikomi itin dideli technologiniai, standartų reikalavimai, o juos atitinka toli gražu ne kiekviena Lietuvos bendrovė; Lietuvos įmonės dažnai būna nepasirengusios bendrauti elektroninėje erdvėje, tuo metu Švedija yra pirmoji Europoje šalis, kurios verslas priima sprendimus apie potencialius partnerius remdamasis jų pateikiama informacija internete anglų kalba.

"Tarp Lietuvos įmonių vyrauja pirminis ir išankstinis nusistatymas, kad Švedijos verslo kultūra ir rinka yra pažįstama, o patekti į ją nesudėtinga. Tačiau po pusmečio darbo daugeliui tenka konstatuoti: nesitikėjome, kad bus taip sunku", - sako S.Brazinskas.

"Patekti į šią rinką sudėtinga ir ilgai užtrunka. Mes sutartines sąlygas derinome beveik pusantrų metų. Turėjome įrodyti, kad esame patikimi partneriai, o partnerystę švedai supranta plačiai - analizuoja gamintojo patikimumą ir jo patirtį įgyvendinant panašius projektus, technologų ir darbuotojų kvalifikaciją, net gamybos patalpų būklę ir įrangą", - savo patirtimi dalijasi jau 8 metus į Švediją švaros gaminius eksportuojančios Panevėžio bendrovės "Naujoji Ringuva" generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė.

Koziriai - kokybė ir kaina

"Švedijoje, kaip ir daugelyje šalių, svarbi eksporto gaminių kaina, o Lietuvos gamintojų kainos švedams patrauklios. Svarbu ir tai, kad esame artimi geografiškai, nes reikia mažesnių transportavimo išlaidų, geras pristatymo greitis", - pagrindinius lietuvių gamintojų pranašumus nurodo "Eksportuojančiosios Lietuvos" atstovė.

Pasak UAB "Baldai Jums" vadovo, pagrindiniai konkurenciniai lietuvių ginklai Švedijos rinkoje - gaminio kokybė, tiekėjo patikimumas ir mažesnė nei vietinių gamintojų kaina. "Šiuo metu Švedijos rinkoje konkurencija didžiulė - kitur jaučiamas stiprus nuosmukis, todėl daugybė gamintojų veržiasi į turtingą Skandinavijos rinką. Kai kurie net dotuoja produkciją. Reikia pasiūlyti itin gerą kainos ir kokybės santykį", - tvirtina A.Meškauskas.

Kokybės svarbą akcentuoja ir "Naujosios Ringuvos" vadovė. "Į Švediją eksportuojame tik kokybiškus, todėl gana brangius gaminius. Nesame tokie pigūs, kad galėtume konkuruoti su švaros prekėmis iš Egipto, Turkijos ar Indijos, todėl kuriame didesnės pridėtinės vertės produktus. O juos parduoti lengviau tokiose šalyse kaip Švedija, kur aukštesnis pragyvenimo lygis ir didesnė gyventojų perkamoji galia", - aiškina J.Žilvinskaitė.

Su švediškais prekių ženklais

Didelis srautas lietuviškų gaminių Švedijoje parduodami ne su nuosavais, o su švediškais prekių ženklais. Pasaulinio švediško kapitalo drabužių prekybos tinklo H&M arba Skandinavijos rinkoje veikiančio "KappAhl" kai kurių drabužių etiketėse pasitaiko pastebėti kuklų įrašą "Made in Lithuania".

Nemažai Lietuvos baldininkų gamina koncernui IKEA. Štai bendrovė "Vilniaus baldai", viena didžiųjų šalies baldų gamintojų, tiekia jam 99 proc. visos savo produkcijos. Kiti pardavimo kanalus stengiasi diversifikuoti, tačiau retas kuris parduoda gaminius, pažymėtus savais prekių ženklais. "Nemažai produkcijos švedams tiekiame su jų prekių ženklais. Tai susiję su naujų technologijų diegimu ir sertifikavimu. Kita kryptis - patys kuriame medžiagas, modelius ir parduodame jiems gaminius tiek su savo, tiek su švediškais prekių ženklais", - pasakoja "Omnitekso" vadovė.

"Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame su užsakovų prekių ženklais, kurie Švedijoje puikiai žinomi. Esame nedideli Lietuvos gamintojai, neturime tiek išteklių, kad galėtume "išsukti" nuosavus prekių ženklus", - teigia J.Žilvinskaitė. "Naujoji Ringuva" ketina pristatyti ir savo prekių ženklą, tačiau tik nedidelėje specializuotoje nišoje. Tikėtina, jog ten jis bus lengviau pastebėtas. "Turime sukūrę skalbiklį ir dėmių valiklį - technologiškai labai pažangius. Norime pabandyti juos parduoti specializuotuose vaistinių skyriuose kaip savo vardo gaminius. Siaurą nišą pasirinkome todėl, kad čia galbūt nereikėtų ypač didelių rinkodaros išlaidų", - atskleidžia planus "Naujosios Ringuvos" vadovė.

Laukia švedų investicijų

Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje Švedija Lietuvoje buvo investavusi 3,723 mlrd. litų - per metus investicijos sumažėjo 5,5 procento. Iš viso švedams teko 11,4 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje - daugiausia iš visų šalių.

VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Nocius LŽ tvirtina, kad anksčiau šiek tiek prislopęs švedų susidomėjimas investavimu mūsų krašte pastaruoju metu vėl didėja. "Sunkmečiu kompanijos apskritai mažiau investavo. Be to, investuotojų pasyvumui turėjo įtakos žinios apie Švedijos bankų nuostolius Baltijos valstybėse. Tačiau dabar šie psichologiniai dalykai sklaidosi", - tikina M.Nocius.

Investicijos iš Švedijos, anot jo, jau pajudėjo: SEB bankas pranešė planuojantis plėsti operacijų padalinio Lietuvoje veiklą, o kondicionierių gamintojas "Systemair" pasirašė sutartį dėl dar vienos gamyklos Ukmergėje statybos. M.Nociaus manymu, Švedijos investicijos į Lietuvą galėtų ateiti per paslaugų centrus, nes bankai ir didžiosios kompanijos, mažindamos sąnaudas, dalį jų linkusios perkelti į pigesnes šalis. "Lietuvių ir švedų atlyginimai gerokai skiriasi, o mūsų informacinių technologijų (IT) specialistų, programuotojų, buhalterių kvalifikacija tikrai ne prastesnė. Matome didelį potencialą", - dėsto M.Nocius.

Investicijų, anot jo, galima tikėtis ir perkeliant tradicinę - inžinerinę, metalo apdirbimo, maisto, chemijos, tekstilės - pramonę. "Tai būtų įmonės, turinčios nemažą pridėtinę vertę, nes pigiausia gamyba jau seniai perkelta į Kiniją, kitas Azijos valstybes. Lietuvos pranašumai galėtų būti nedidelis atstumas iki pardavimo vietų ir kvalifikuota darbo jėga", - nurodo jis. Pasak M.Nociaus, investicijų iš Švedijos galima tikėtis ir todėl, kad Lietuvoje veikiantys švediški bankai prisideda prie to, jog šios šalies verslininkai čia jaučiasi saugesni, taip pat dėl aktyvios Vyriausybės politikos siekiant pritraukti investicijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"